Dažnas Lietuvos studentas atėjus rudeniui atkeliauja studijuoti į Vilnių. Sausakimši troleibusai, jaunuolių grupelės universitetuose ir, žinoma, pagausėjęs gyventojų skaičius bendrabučiuose. Sulig kiekvienais metais gyvenimo sąlygos bendrabučiuose vis gerėja, nes po truputį jie remontuojami.
Vilniaus universiteto studentams, gyvenantiems ne Vilniuje, esant galimybei skiriami bendrabučiai Saulėtekio alėjoje, M.K.Čiurlionio ir Didlaukio gatvėse. Iš viso Vilniaus universitetas savo bendrabučiuose prieglobstį gali suteikti maždaug 1200 studentų.
Šiais metais buvo baigti remontuoti bendrabučiai Saulėtekio al. 6, 39 ir 47, Didlaukio g. 59, Čiurlionio g. 27. N. Cicilionis sako, kad bendrabučiai, statyti prieš tris dešimtmečius, remontuojami pirmą kartą, o remontai atliekami nuosekliai kasmet pagal prioritetus.
„Saulėtekio al. 47 buvo remontuoti koridoriai, blokuose esančios bendros patalpos, keista santechnika, kambarių durys. Didlaukio g. 59 buvo remontuojamos blokuose esančios bendros patalpos, keičiama santechnika. Čiurlionio g. 27 buvo remontuojamas 4 aukšto koridorius, keičiamos kambarių durys. Saulėtekio al. 39 buvo remontuojamas 2 aukštas, kambariai, dušai, blokuose esanti santechnika pakeista nauja, kambariuose pakeisti baldai. Saulėtekio al. 6 ir Didlaukio g. 59 įrengta priešgaisrinė signalizacija. Bendrabutyje Didlaukio g. 59 suremontuotas stogas, Saulėtekio al. 6, 4 remontuojama rūsyje esanti inžinerinė įranga“, - išsamiai apie atliktus darbus bendrabučiuose pasakojo vedėjas.
Artimiausiuose planuose - bendrabučių sienų šiltinimas, liftų keitimas. Vidaus darbų laukia ir bendrabučiai, įsikūrę Saulėtekio al. 8 ir 12. Tai buvo vieni pirmųjų remontuojamų bendrabučių. „Manau, tinkamesnis žodis būtų „paremontuoti“, nes liko dalis senų vamzdynų, kuriuos jau reikia keisti, kartu, aišku, remontuojant ir bendras patalpas“, - sako N.
Pirmakursė kultūros istorijos ir antropologijos studentė (IF) Aušra Baublytė atsikraustė į bendrabutį, esantį Saulėtekio al. 6. Ji pasakoja, kad pirmasis įspūdis buvo prastas. „Kambario būklė buvo apgailėtina: atpleišėję tapetai, purvinas kilimas, ką jau kalbėti apie apipelijusias sienas“, - įspūdžiais dalijasi mergina. Iš kitų ji girdėjusi, kad žiemą čia būna šalta, o naudoti šildytuvus - draudžiama. „Taip, langai ir durys gana nauji, bet nerimą kelia žiemą ateisiantys šalčiai. Aušra sako, kad į bendrabutį, kaip ir daugelis kitų studentų, atsikraustė dėl prieinamos kainos: „Manau, kaina atitinka paslaugą.
Gyvenimo sąlygos VU Didlaukio studentų bendrabutyje (nuotraukos)
Gyvenimo sąlygos VU Didlaukio studentų bendrabutyje:
Bendrabučių kainos ir alternatyvos
Lyginant su praėjusiais metais, šiemet jų kaina, nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, pakilo 10 procentų. Populiariausia alternatyva, norintiems sutaupyti, išlieka studentų bendrabučiai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Po dviejų savaičių aukštosios mokyklos paskelbs įstojusiųjų sąrašus. Tuomet į didmiesčius suplūsiantys studentai ims ieškoti nuomojamo būsto.
„Dviejų kambarių butas mažiausiai kol kas kainuoja, kiek internete stebiu, 600 litų, tačiau tame bute nėra nei skalbimo mašinos, nei mikrobangų krosnelės, netgi arbatinuko. Nors, kaip teigia specialistai, nekilnojamojo turto kainos krito, bet būtent butų nuoma šiemet 10 proc. brangesnė nei pernai.
„Vilniuje, priklausomai nuo kambarių skaičiaus, tarkim vieno kambario butas galėtų kainuoti apie 500-600 litų mėnesiui. Dviejų kambarių - iki 700 litų. 500 litų - tai didžiausia suma, kurią dažnas studentas gali skirti buto nuomai. Minėta bendrabučio alternatyva turėtų sudominti ne tik norinčius gyventi studentišką gyvenimą, bet ir mažiau lėšų būstui galinčius skirti studentus.
„Pats pigiausias variantas yra gyventi trise triviečiame kambaryje. Tuomet kainuoja 150 litų per mėnesį. Tai liečia bendrabučius Didlaukio gatvėje, bendrabučius Saulėtekyje, šiek tiek brangesni yra Olandų gatvėje, nes jie yra labiau renovuoti, geresnės būklės. Tai pat brangesni Saulėtekio pabaigoje esantys bendrabučio kambariai, nes jie taip pat yra naujesni. Nekilnojamojo turto ekspertai pataria nedelsti ir pradėti buto ieškoti jau dabar.
Iki mokslo metų pradžios likus vos vienai dienai, aukštojo mokslo įstaigos sako, kad laisvų vietų universitetų bendrabučiuose beveik nėra, mat mokslo įstaigos siūlo būstą, kurio kaina prasideda vos nuo 44 eurų per mėnesį.
„Kaina priklauso nuo bendrabučio, kambario tipo, vietų skaičiaus kambaryje, sanitarinio mazgo ir virtuvės tipo. Vietos kaina vienviečiame kambaryje yra nuo 100 iki 144 eurų, dviviečiame - nuo 66 iki 129 eurų, triviečiame - nuo 60 iki 75 eurų“, - sako M. Už šią kainą studentas kambaryje ras pagrindinius gyvenimui reikalingus baldus: lovą, stalą, kėdę, spintą, ir prieigą prie interneto.
„Kiekviename bendrabutyje yra poilsio erdvė su plokščiaekraniu televizoriumi. Daugelyje bendrabučių yra atskiros erdvės, kur įrengti stalo teniso, futbolo, oro ritulio stalai. Visuose bendrabučiuose yra sporto erdvės, dviejuose iš bendrabučių veikia sporto klubai. Daugelyje bendrabučių įrengtos mokymosi erdvės, kur studentai gali ramiai ruoštis egzaminams ir paskaitoms.
Pasak M. Lapinsko, susidomėjimas KTU bendrabučiais didelis, mat KTU juos nuolat atnaujina. Iš viso pirmo kurso studentams pasiūlyta daugiau kaip 500 laisvų vietų, šiuo metu 94 proc.
„Norinčiųjų gyventi bendrabučiuose skaičius panašus kaip ir ankstesniais metais, tačiau pastebima, kad būsimieji studentai vis labiau pageidauja privačios erdvės ir nori rinktis vienviečius kambarius, todėl Universitetas šiuo metu modernizuoja vieną iš savo bendrabučių, kuris atitiks šiuolaikinių studentų poreikius ir lūkesčius“, - teigia M. Už gyvenimą bendrabučiuose, esančiuose Vilniuje adresais Olandų g. 51, Saulėtekio al. 39, Saulėtekio al. 37, Saulėtekio al. 4 (2 ir 3 aukštai), Didlaukio g. 59 (2 aukštas), Saulėtekio al. 33 (1 aukštas), Saulėtekio al.
Vilniaus universiteto bendrabučių kainos (orientacinės)
| Kambario tipas | Kaina (eurų/mėn.) |
|---|---|
| Vienvietis | 100 - 144 |
| Dvivietis | 66 - 129 |
| Trivietis | 60 - 75 |
Kova su akademiniu nesąžiningumu
Žadama, kad baigsis ramios dienos tiek perkantiems darbus studentams, tiek juos rašantiems žmonėms ir įmonėms. Šiuo metu viešai tokias paslaugas teikiančių ir savo veiklą deklaruojančių pavienių žmonių bei įmonių yra apstu.
„Aiškios teisinės atsakomybės dėl akademinio nesąžiningumo atsiradimas svarbus tuo, kad nuo šiol Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius turės teisę tirti baigiamųjų darbų pirkimo ir pardavimo atvejus ir imtis veiksmų dėl administracinės atsakomybės taikymo. Svarbu ir tai, kad tirti bus galima ne tik nesąžiningumu įtariamų studentų, tačiau ir bendrovių, galimai padedančių nesąžiningai studijuoti, veiklą. Ligi šiol su akademiniu nesąžiningumo daugiausiai kovota pačios aukštosios mokyklos viduje, tirti tik studijuojančių asmenų nesąžiningos veiklos atvejai.
Nuo šiol, pasirodžius įtartiniems skelbimams dėl nesąžiningo studijavimo būdų ar kilus įtarimams dėl studijuojančio asmens nesąžiningumo, bus galima inicijuoti patikrinimus. Į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių kreiptis galės pačios aukštosios mokyklos, įvairios institucijos, policija, visi akademiniu sąžiningumu suinteresuoti asmenys, taip pat ir žiniasklaidos atstovai“, - tvirtina ŠMM atstovas.
Šią iniciatyvą palaikę ir raginę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai kaip ir ministerija tikina, kad nesąžiningumo atvejų akademinėje bendruomenėje yra daug. Nors egzistuoja kita, rimtesnė problema - aukštosios mokyklos nekaupia tokios statistikos.
Baudos už plagijavimą
Pakartotinai padarytas nusižengimas užtrauks baudą asmenims nuo 300 iki 850 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1700 iki 3000 eurų.
„Ši priemonė numatyta ne tam, kad būtų surinktos baudos, bet kad padėtų ugdyti visuomenės nepakantumą plagijavimui, formuotų nuostatas, kad plagijuoti ir pirkti darbus yra taip pat blogai kaip duoti kyšį, vogti ar vairuoti neblaiviam“, - teigė ŠMM Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas.
Ministerijos teigimu, didžiausia atsakomybė dėl plagijavimo netoleravimo tenka pačioms aukštosioms mokykloms, jos turi užtikrinti akademinį sąžiningumą. Gerbiančios savo reputaciją aukštosios mokyklos aktyviai kovoja su plagijavimu, jį laikydamos didžiausiu akademiniu nusikaltimu, už kurį baudžiama maksimalia bausme - šalinimu iš aukštosios mokyklos.
„Pagrindinę atsakomybę siekiant tai užtikrinti turi prisiimti aukštosios mokyklos. Svarbu būtų į pagalbą pasitelkti ir technines kovos su plagijavimo sistema priemones, pavyzdžiui sukurti vieną bendrą programą, kurioje privaloma tvarka būtų talpinami, o vėliau ir tikrinami visi studentų baigiamieji darbai.
Kita priemonė - pačių studentų veikla. Bendradarbiaujame su studentų organizacijomis, finansuojame jų projektus, ugdančius tokį požiūrį į akademinį nesąžiningumą, kad žmogui nekiltų mintis studijuoti pasinaudojant bendrovių paslaugomis ir nesimokyti savarankiškai“, - pabrėžė A. Levickas.
tags: #vu #bustas #internetas #didlaukio #59