Juridinis asmuo - tai savarankiškas teisinis subjektas. Bendrijos - tai asmenų sąjunga, neatskirta nuo jos narių, t.y. negalinti egzistuoti be savo narių. Priešingai nei bendrija, korporacijoje įgyjama savarankiškas subjektiskumas.
Pavyzdžiui, statybos sutartį su rangovu sudarys korporacija, kuri veikia savarankiškai, t.y. be steigėjo įgaliojimo. 1.110 straipsnis apibrėžia, kad juridiniam asmeniui priklauso turto ir turtinės bei neturtinės teisės, skolos ir kitokios pareigos.
Naujus juridinio asmens požymius, skirstomus į pagrindinius ir papildomus, klasifikuoja prof. V. Mikelėnas. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus.
Svarbiausias juridinio asmens ir fizinio asmens skirtumas pasireiškia tuo, kad fizinio asmens veiksnumas grindžiamas jo paties valios savybėmis, o juridinis asmuo šios savybės negali turėti, nes juridinis asmuo neturi nei savo valios, nei intelekto. Jo veikla grindžiama juridinio asmens steigėjo bei paskirto vadybininko valia ir intelektu.
Lietuvoje juridinio asmens kaltės problema teisinėje literatūroje buvo iškelta jau 1999 metais. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. politinės partijos ir t.t. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikras juridinio asmens steigėjas ar dalyvis negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis.
Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neįsaugo nuosavybės teisės į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolines teises ir (ar) pareigas, susijusias su juridiniu asmeniu. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Juridinio asmens steigimo pagrindas - tai JA steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti JA. Viešasis juridinio asmens teisės į pavadinimą saugomos nuo steigimo teisės akto priėmimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybės institucijos patvirtintus įstatus. Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomi bendrieji reikalavimai. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise.
Vien tikslaus neveikiančių įmonių skaičiaus nustatymas yra gana problemiškas. Vienas pagrindinių tokios įmonės ženklų - Registrų centro Juridinių asmenų registrui neteikiamos finansinės ataskaitos ir neatnaujinami privalomi duomenys.
Šaltinis: VMI.lt
2021 m. prievolę pateikti finansines ataskaitas turėjo per 180 tūkst. įmonių. Visgi tai nėra visiškai tikslus neveikiančių įmonių skaičiaus indikatorius, kadangi tam tikra dalis finansinės atskaitomybės dokumentų neteikiančių įmonių taip elgiasi piktybiškai, motyvuodamos nenoru konkurentams atskleisti finansinių rodiklių.
Pasak jos, priežastys, dėl kurių įmonės ne tik neteikia finansinių ataskaitų, bet ir faktiškai nebevykdo veiklos, taip pat yra itin įvairios. Tarp ryškesnių grupių - užsieniečiai, kuriems Lietuva ir įmonė mūsų šalyje tebuvo tam tikra „tarpinė stotelė“ pakeliui į Vakarų Europą. Kita dalis - seniai įregistruoti juridiniai asmenys, kurių dalyviai mirę, o paveldėtojai neatsiranda arba nepasirūpina paveldėtu turtu.
Anot Registrų centro atstovės, likviduoti „savanoriškai“ verta ir todėl, kad likviduojant juridinį asmenį dalyvių sprendimu, likęs turtas yra paskirstomas juridinio asmens dalyviams. Jeigu juridinis asmuo tvarkingai atsiskaito su biudžetu, moka mokesčius, likvidavimo procedūra yra tikrai nesudėtinga ir greita.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir teisės aktai numato, kad juridinio asmens dalyviai gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių, kuris atlieka visus su įmonės likvidavimu susijusius veiksmus, įskaitant likusio turto paskirstymą. Nors likvidatoriaus terminas skamba sudėtingai, iš tikrųjų juo gali būti paskirtas bet kuris fizinis asmuo, įskaitant įmonės vadovą. Kita vertus, nereta praktika yra samdyti išorinį įmonės likvidatorių - teisės, finansų ar kitų sričių specialistą.
Kaip pridėti įmonę Sumara | Žingsnis po žingsnio vadovas
Visiems juridinio asmens dalyviams (akcininkams, mažosios bendrijos nariams ir kt.) priėmus sprendimą likviduoti įmonę, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimo, dalyvių sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Teisinis statusas „likviduojamas“ įregistruojamas per 3 d. d.
Atlikęs visus su likvidavimu susijusius veiksmus, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą išregistruoti juridinį asmenį, o dokumentus, patvirtinančius dokumentų perdavimą, saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat juridinis asmuo gali būti išregistruotas tik tada, kai VMI pateikia pranešimą, kad juridinis asmuo yra atsiskaitęs su valstybės biudžetais ir fondais. Šį pranešimą VMI tiesiogiai pateikia tiesiogiai Registrų centrui.
Juridinis asmuo išregistruojamas per 5 d. d. Pasak J. Kazlauskienės, Registrų centro inicijuotas likvidavimas yra ganėtinai ilgas procesas: vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nuo pranešimo juridinio asmens valdymo organui apie numatomą inicijuoti likvidavimą iki juridinio asmens išregistravimo užtrunka apie 15 mėnesių.
Registrų centrui pradėjus likvidavimo inicijavimo procedūrą, pirmiausia buveinės adresu ir valdymo organų narių adresais išsiunčiamas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą. Jeigu juridinis asmuo reikiamų dokumentų nepateikė ir nepašalino aplinkybių, po trijų mėnesių nuo pranešimo išsiuntimo registruojamas statusas „inicijuojamas likvidavimas“.
2.66 straipsnis nurodo, kad kai pasikeičia duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas.
Įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) vadovybės ataskaita ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.