Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties - tai jautrus ir svarbus procesas, kuriam būtina skirti ypatingą dėmesį. Šioje situacijoje svarbu ne tik tvarkingai išspręsti teisinius formalumus, bet ir užtikrinti, kad turtas būtų tinkamai perleistas likusiems šeimos nariams.
Lietuvos regionai
Paveldėjimo tvarka pagal įstatymus
Lietuvos įstatymai numato, kad mirus vienam iš sutuoktinių, turtas, priklausęs šeimai, yra paveldimas pirmos eilės paveldėtojų. Pirmos eilės paveldėtojai yra likęs gyvas sutuoktinis ir jų vaikai (įskaitant įvaikius).
Kai vienas sutuoktinis miršta, paveldėjimo procesas turi būti pradėtas kuo greičiau, nes paveldėtojai turi trijų mėnesių terminą paveldėjimo teisei priimti. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo mirties dienos.
Norėdami priimti paveldėjimą, paveldėtojai turi kreiptis į notarą pagal mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Jei paveldėtojai nesikreipia į notarą per tris mėnesius, tai laikoma, kad paveldėjimo atsisakoma.
Turto paveldėjimas po sutuoktinio mirties apima visą mirusiojo turtą. Svarbu paminėti, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir mirusiojo įsipareigojimai, pavyzdžiui, paskolos. Jei paveldėtojas priima paveldėjimą, jis atsako už mirusiojo skolas iki paveldėto turto vertės.
Lietuvos teisė pripažįsta, kad sutuoktinių turtas yra bendras, jei nėra sudaryta vedybų sutartis, nurodanti kitaip. Mirus vienam sutuoktiniui, gyvas likęs sutuoktinis paveldi tik pusę bendro turto. Kita dalis paveldima pagal bendras paveldėjimo taisykles.
Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos. Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt.
Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje.
Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio.
Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Jei nebūtų testamento, vaikas paveldėtų jūsų turto dalį pagal įstatymą. Tai reikštų, kad jis perimtų ir atsakomybę už jūsų turto daliai tenkančią paskolos dalį. Atsisakymas paveldėti: jei vaikas nenorėtų prisiimti paskolos, ji gali atsisakyti paveldėjimo per 3 mėn.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.
Įstatymas numato šias įpėdinių eilės:
- Pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- Antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- Trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- Ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- Penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- Šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
Testamentas: Valia ir galimybės
Testamentas suteikia mirusiajam galimybę nurodyti, kaip turėtų būti paskirstytas jo turtas po mirties. Jei vienas sutuoktinis sudarė testamentą, paveldėjimas vyksta pagal jo nuostatas. Tačiau likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į privalomąją dalį, net jei testamentu nurodyta kitaip.
Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.
Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.
Testamentas gali būti oficialusis arba asmeninis. Oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro.
Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.
Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą.
Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.
Būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį turi atitikti visas šias sąlygas:
- Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y. asmuo yra palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga);
- Asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga);
- Palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).
Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Bendrasis sutuoktinių testamentas – ar galima jį pakeisti? | Teisinėkonsultacija.lt
Mokesčiai ir paveldėjimas
Pagal Lietuvos įstatymus, paveldimas turtas yra neapmokestinamas, jei jį paveldi šeimos nariai - sutuoktinis, vaikai arba tėvai. Tačiau, jei paveldėtojas nėra šeimos narys arba paveldima pagal testamentą trečiosioms šalims, gali būti taikomi paveldėjimo mokesčiai.
Dažnai pamirštama, kad Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės.
Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Paveldėjimo proceso etapai
Siekiant priimti palikimą būtina per tris mėnesius kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Notarų veiklos teritorijos skelbiamos viešai internete. Palikimas gali būti priimtas ir faktiškai pradėjus turtą valdyti, tačiau šiuos faktus paskui tenka įrodinėti teisme, todėl visais atvejais siūlytina laiku kreiptis į notarą.
Siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Todėl paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą.
Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kartu su pareiškimu apie palikimo priėmimą pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.
Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Skolos ir prievolės
Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Minėjau, kad priimant palikimą galioja principas, arba priimamas visas turtas ir visos skolos, arba palikimo atsisakoma.
Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą. Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldimas bus tik sąraše esantis turtas ir skolos, kurios gali būti dengiamos taip pat tik paveldėtu turtu, bet įpėdinis nebeatsakys savo turtu.
Pavyzdžiui, jei paveldimas namas su paskola ir turtas priimamas be apyrašo, įpėdiniui pardavus namą ir supratus, kad pinigų neužtenka visai paskolai grąžinti, likusią dalį jis turi sumokėti iš savo kišenės. Jei palikimas priimamas pagal apyrašą, realizavus paveldėtą turtą ir pritrūkus pinigų skoloms sumokėti, jų nereikės dengti iš savo kišenės, jos bus nurašomos.
Atkreiptinas dėmesys, kad bankas, suteikdamas paskolą, dažnai reikalauja sudaryti ir draudimo sutartį, kurios pagrindu būtų grąžintas nesumokėtas kreditas bankui paskolos gavėjo mirties atveju. Svarbu išsiaiškinti, ar tokia sutartis sudaryta, bei apie mirtį pranešti bankui bei draudimo bendrovei.
Individualios įmonės paveldėjimas
Įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą nagrinėti tektų teisme.
Ką svarbu žinoti?
- Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas.
- Palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
- Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į notarą arba teismą.
- Įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
- Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
- Jei palikime yra nuomojamas butas, nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip.
Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. O esant ginčams dėl palikimo kylaičiams tarp įpėdinių arba abejojant notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis advokatų pagalbos.
tags: #kaip #paveldimas #turtas #mirus #sutuoktiniui