Vykdant individualią veiklą, tinkamas išlaidų tvarkymas yra vienas svarbiausių dalykų. Kiekviena veiklai būtina išlaida gali būti pripažįstama leidžiamu atskaitymu, o tai tiesiogiai mažina apmokestinamąsias pajamas. Jei šios išlaidos apskaitomos ir deklaruojamos teisingai, gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas tik nuo realaus pelno, o ne nuo visų gautų pajamų. Tai reiškia, kad teisingai deklaruotos išlaidos padeda ženkliai sumažinti mokestinę naštą ir išsaugoti daugiau lėšų pačiam veiklos vykdytojui. Be to, skaidri apskaita leidžia išvengti nesusipratimų su mokesčių administratoriumi ir suteikia finansinį aiškumą planuojant ateities pajamas bei investicijas.
Plačiau šią temą aptarsime kartu su VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu, kuris pasidalins įžvalgomis.
Kas laikoma leidžiamais atskaitymais?
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, leidžiami atskaitymai yra tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su individualia veikla ir būtinos pajamoms uždirbti bei veiklai palaikyti. Tai gali būti tiek įprastos kasdienės veiklos išlaidos (pvz., ryšio paslaugos, darbo priemonės), tiek ilgalaikės investicijos (pvz., įranga ar programinė įranga), jei jos naudojamos veikloje.
Neleidžiami atskaitymai - tai tokios išlaidos, kurios nėra susijusios su pajamų uždirbimu ar yra priskiriamos asmeninėms reikmėms. Pavyzdžiui, pramogų, kelionių ar buities išlaidos negali būti deklaruojamos kaip veiklos sąnaudos.
Esminis skirtumas tas, kad leidžiami atskaitymai mažina apmokestinamąjį pelną, o neleidžiamos išlaidos apskaitoje gali būti matomos, bet mokesčiams jos neturi įtakos. Taigi, individualią veiklą vykdantys asmenys turi labai aiškiai atskirti, kurios išlaidos yra susijusios su jų veikla, o kurios - asmeninės.
Du būdai, kaip galima apskaičiuoti išlaidas
Individualios veiklos apmokestinamosios pajamos gali būti skaičiuojamos dviem būdais:
- Faktiškai patirtos išlaidos.
- 30 % nuo pajamų.
Atskaitoma reali išlaidų suma, būtina dokumentų pagrįstis. Tai alternatyva be dokumentų, leidžiama atskaityti fiksuotą procentą nuo pajamų.
Individuali veikla nuo A iki Ž - viskas, ką turi žinoti
Fiksuota 30 % atskaita
Tai yra supaprastintas būdas, kurį dažnai renkasi smulkesnių paslaugų teikėjai, kūrybininkai ar tie, kurių veikloje realios išlaidos nėra didelės.
Kaip tai veikia?
Gyventojas gali pasirinkti, kad leidžiami atskaitymai būtų laikomi 30 % nuo visų gautų individualios veiklos pajamų. Tai didžiausias šio metodo privalumas: išlaidas pagrįsti sąskaitomis ar kvitais nereikia, nes valstybė automatiškai pripažįsta, kad bent 30 % pajamų sudaro veiklos išlaidos.
Kada naudinga?
Jei realios išlaidos mažos arba jas sudėtinga pagrįsti. Pavyzdžiui, konsultacinė veikla, kai didžioji dalis pajamų yra už darbą, o ne už materialias sąnaudas.
Apribojimas
Šio būdo negalima taikyti, kai pajamos gaunamos iš darbdavio ar asmens su kuriuo yra darbo santykiai (ar jų esmę atitinkantys santykiai). Tokiais atvejais privalu naudoti tik faktiškas išlaidas.
Martynas detalizuoja, kad: "Abiem atvejais vykdydami individualią veiklą pagal pažymą privalote pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą. Jeigu naudojate kasos aparatą, tai privalote pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalą. Kasos aparatą privalote naudoti, jeigu individualią prekybos veiklą (maisto produktais ir kitomis prekėmis) pagal pažymą vykdote pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, t. y. kai prekiaujate ne lauko sąlygomis".
Faktinės išlaidos
Šis būdas labiau tinka tiems, kurių veikloje yra daug sąnaudų: prekyba, gamyba, paslaugos su dideliais transporto ar įrangos kaštais.
Kaip tai veikia?
Leidžiami atskaitymai skaičiuojami pagal realias, dokumentais pagrįstas išlaidas. Tai gali būti sąskaitos už prekes, medžiagas, darbo priemones, transportą, reklamą, buhalterines paslaugas ir t. t.
Dokumentų rinkimas būtinas
Reikia saugoti sąskaitas faktūras, kvitus, sutartis. Be jų VMI šių išlaidų nelaikys leidžiamais atskaitymais.
Kada naudinga?
Kai veiklos sąnaudos sudaro daugiau nei 30 % pajamų. Turto, naudojamo individualioje veikloje, įsigijimo išlaidas priskiriant leidžiamiems atskaitymams, svarbu, ar šis turtas priskiriamas trumpalaikiam ar ilgalaikiam turtui. Turtą priskiriant ilgalaikiam ar trumpalaikiam individualios veiklos turtui, atsižvelgiama į to turto pobūdį, jo naudojimo veikloje laiką bei įsigijimo kainą. Ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas individualioje veikloje ilgiau kaip 1 metus ir kurio įsigijimo kaina yra ne mažesnė už gyventojo paties nusistatytą kainą. individualiai ir/arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą. Veikloje naudojamą ilgalaikį turtą deklaravus FR0457 formoje, tokio turto įsigijimo išlaidos bei eksploatacijos bei remonto išlaidos (turint išlaidas patvirtinančias sąskaitas faktūras, kasos aparato kvitus ar pan., t. y. juridinę galią turinčius dokumentus) leidžiamiems atskaitymams priskiriamos pagal FR0457 formoje nurodytą procentą, skaičiuojant nusidėvėjimą per laikotarpį, atitinkamai ilgalaikio turto grupei nustatytą metais PMĮ 1 priedėlyje.
Trumpalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas individualioje veikloje trumpiau kaip 1 m. ir kurio įsigijimo kaina yra mažesnė už gyventojo nusistatytą kainą. Trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos, turint tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams iškart tais kalendoriniais metais, kada išlaidos buvo patirtos (iškart, kai toks turtas pirktas). Tad jeigu gyventojas kompiuterį, telefoną, biuro baldus ar buitinę techniką naudoja individualioje veikloje, tai jų įsigijimo išlaidas gali priskirti atskaitymams, jeigu jis pasirinkęs leidžiamais atskaitymais laikyti faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais. Jeigu leidžiamiems atskaitymams pasirinkęs priskirti sumą, lygią 30 proc.
Pavyzdys: 20 000 € pajamų per metus.
- 30 % fiksuota atskaita
- Pajamos: 20 000 €
- Leidžiami atskaitymai (30 %): 6 000 €
- Apmokestinamosios pajamos: 20 000 - 6 000 = 14 000 €
- GPM (15 %): 2 100 €
Čia nereikia jokių dokumentų.
- Faktinės išlaidos - mažesnės nei 30 %
Tarkime, realios išlaidos per metus sudarė tik 4 000 €.
- Pajamos: 20 000 €
- Leidžiami atskaitymai: 4 000 €
- Apmokestinamosios pajamos: 20 000 - 4 000 = 16 000 €
- GPM (15 %): 2 400 €
Šiuo atveju labiau apsimokėtų rinktis 30 % atskaitą, nes ji suteikia daugiau išlaidų (6 000 €).
- Faktinės išlaidos - didesnės nei 30 %
Tarkime, realios išlaidos sudarė 9 000 €.
- Pajamos: 20 000 €
- Leidžiami atskaitymai: 9 000 €
- Apmokestinamosios pajamos: 20 000 - 9 000 = 11 000 €
- GPM (15 %): 1 650 €
Šiuo atveju naudinga rinktis faktines išlaidas, nes mokesčiai mažesni nei taikant 30 % atskaitą
Jei realios išlaidos mažesnės už 30 % pajamų, verta rinktis 30 % atskaitą.
Jei realios išlaidos didesnės už 30 % pajamų, apsimoka rinktis faktines išlaidas.
Kaip pagrįsti išlaidas?
VMI nurodo, kad leidžiamiems atskaitymams pagrįsti būtina turėti:
- Sąskaitas faktūras (už prekes, paslaugas, žaliavas, įrangą ir pan.);
- Kasos aparatų kvitus (kai jie tinkamai atitinka apskaitos dokumentų reikalavimus);
- Banko išrašus (kai mokėjimai atlikti elektroniniu būdu ir išlaidos susijusios su veikla);
- Sutartis (nuomos, paslaugų teikimo, licencijų, darbo priemonių įsigijimo ir pan.);
- Kitus dokumentus, kurie patvirtina išlaidų faktą (pvz., transporto dokumentus, draudimo polisus).
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus:
Dokumentai, pagrindžiantys pajamas ir išlaidas, turi būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų.
Šis terminas taikomas tiek popieriniams, tiek elektroniniams dokumentams.
Martynas detalizuoja:
Išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, importo deklaracijomis, kasos aparato kvitais). Iš ūkinės operacijos turinio, turi būti galima nustatyti kas, kam, už kiek ir kokią prekę (paslaugą) pardavė. Išlaidos kasos aparatų kvitais gali būti pagrįstos tik tuo atveju, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 290 eurų ir jame yra visi privalomi rekvizitai, taip pat pirkėją identifikuojantis rekvizitas (-ai).
Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti GPMĮ 18 str. 12 dalyje nustatyta tvarka (t. y. išlaidoms priskiriant 30 proc. Individualios veiklos finansinė apskaita tvarkoma vadovaujantis Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėmis (toliau - BA taisyklės). Jeigu paaiškėja, kad kuri nors individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskirtų ir iš individualios veiklos pajamų atskaitytų išlaidų dalis nebus apmokėta, tai ta neapmokėta, tačiau iš individualios veiklos pajamų atskaityta išlaidų dalimi didinamos gyventojo individualios veiklos pajamos tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo, kad ji nebus apmokėta. Tai reiškia, kad bendruoju atveju apmokėjimo dokumentas yra reikalingas.
Praktiniai patarimai, kaip tvarkytis su dokumentais
- Skaitmeninti dokumentus. Verta visus čekius ir sąskaitas nuskenuoti arba nufotografuoti, nes popieriniai dokumentai laikui bėgant blunka.
- Naudoti atskirą el. paštą ar aplanką sąskaitoms ir sutartims saugoti, kad būtų paprasta rasti.
- Tvarkyti pagal kategorijas. Skirstyti dokumentus pagal veiklos rūšis: transportas, reklama, ryšio paslaugos, įranga.
- Vesti paprastą žurnalą arba naudoti buhalterinę programą. Tai padeda lengviau sekti, kurios išlaidos jau įtrauktos į apskaitą, o kurios - dar ne.
- Naudoti debesų saugyklas (pvz., Google Drive, OneDrive), kad dokumentai būtų apsaugoti nuo praradimo.
Kaip pasirinkti tinkamiausią būdą?
Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo veiklos pobūdžio, išlaidų dydžio ir apskaitos galimybių.
Kada labiau apsimoka 30 % atskaita?
- Kai veiklos išlaidos yra nedidelės (pvz., konsultacijos, kūrybinė veikla, vertimai, IT paslaugos).
- Kai sunku surinkti arba pagrįsti išlaidas dokumentais.
- Kai norima supaprastinti apskaitą ir sutaupyti laiko.
Pavyzdys: jei metinės pajamos yra 20 000 €, o realios išlaidos tesiekia 3 000 €, labiau apsimoka taikyti 30 % atskaitą (6 000 €), nes ji suteikia didesnę leidžiamų atskaitymų sumą.
Individualią veiklą vykdantiems asmenims svarbu tinkamai pasirinkti išlaidų apskaičiavimo būdą, nes nuo to tiesiogiai priklauso mokestinė našta.
Automobilių lizingas, kuris dar gali būti vadinamas automobilių veiklos nuoma, yra daugelio finansuotojų teikiama paslauga, kuri nuo automobilių paskolų skiriasi daugiausiai savo lankstumu ir kaina. Nors automobilio lizingas kainuoja kiek brangiau ir lizinguojamam automobiliui taip pat būtinos papildomos paslaugos, tokios kaip KASKO draudimas, tačiau lizingo sąlygos dažnai yra daug lankstesnės ir todėl tinka mažesnėms ar sparčiu augimu pasižyminčioms bendrovėms.
Tiesa, norint pirkti automobilį lizingu, tam tikrus duomenis pateikti vis tiek reikės: komercinį pasiūlymą transporto priemonei ir praėjusių metų finansinę ataskaitą jūsų mokumui nustatyti. Šiais laikais lizingu įsigyti automobilį yra ypač populiaru tarp fizinių žmonių, tačiau verta žinoti, kad šitokia finansavimo priemonė gali būti ypač naudinga ir įmonėms. Autolizingas įmonėms suteikia kartais ypač reikalingo lankstumo. Šis sprendimas leidžia toliau sparčiai augti neaukojant įmonės darbuotojų komforto. Be to, kai kurios lizingo bendrovės suteikia galimybę naudotis automobilio net neturint pradinio įnašo, todėl tai yra ir puikus finansavimo pasirinkimas smulkioms bei vidutinėms bendrovėms.
Savaime suprantama, ši paslauga suteikia įmonėms ir komforto. Naudojantis automobilių lizingu, savo transporto priemonę galima keisti kas kelis metus, o svarbiausia tai, kad visiškai nereikia rūpintis jos priežiūra, kadangi viskas paliekama specialistų rankose. Nors ši paslauga atrodo kaip tobulas sprendimas kiekvienai bendrovei, reikia turėti omenyje, kad jis yra tinkamas ne visiems. Jeigu jūsų įmonė nėra didelė, o automobilis nėra būtinas, tokiu atveju geriau rinktis naudotą ir nebrangų automobilį nei autolizingo paslaugą, kadangi ji gali kainuoti net apie 10 proc. viso automobilio vertės. Be abejo, visada galima pabandyti palyginti skirtingų finansuotojų pasiūlymus ir tuomet spręsti, ar rinktis lizingą apsimoka.
Išperkamoji automobilių nuoma yra automobilio nuoma, kurios pabaigoje nuomojamas daiktas (automobilis) yra pilnai išperkamas. Tokiu atveju yra pasirašoma išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią jūs naudojatės tuo automobiliu ir mokate fiksuotą mėnesinę įmoką. O nuomos sutarties pabaigoje sumokate likutinę transporto priemonės vertę, kurią pasirašant sutartį nurodo nuomotojas. Tokiu būdu jūs neįsipareigojate tęsti sutarties pasibaigus terminui. Galite atiduoti automobilį nuomotojui ir rinktis kitą, taip atsinaujindamas savo transporto priemonę.
Daugelis galvoja, kad automobilio išperkamoji nuoma galima tik naujiems automobiliams, tačiau tai klaidinga nuomonė. Jūs galite nuomotis bet kokio amžiaus ar kainos transporto priemonę. Svarbiausia, kad ji būtu techniškai tvarkinga.
Išperkamosios automobilių nuomos terminas standartiškai gali būti nuo 3 iki 60 mėnesių. Kai kuriais atvejais jis gali būti ir ilgesnis, jei taip numato nuomotojas. Nepratęsiant ar neišsiperkant automobilio - jis turi būti grąžinamas nuomotojui tvarkingas, be pažeidimų ar gedimų. Tačiau yra ir išimčių, tačiau jos derinamos individualiai su nuomotoju.
Automobilio išperkamoji nuoma turbūt greičiausias būdas išpildyti savo svajonę automobilį vairuoti jau šiandien. Pirmas ir svarbiausias reikalavimas yra pilnametystė. Tai yra sutarties pasirašymo metu klientas turi būti 18 metų amžiaus ar vyresnis. Kitas ne ką svarbesnis kriterijus yra vairuotojo pažymėjimas, kuris turi būti galiojantis. Nuomininkas taip pat turi būti dirbantis, tai yra gauti oficialias/legalias pajamas Lietuvoje. Tai gali būti darbas pagal darbo sutartį, individuali veikla. Kai kuriais atvejais yra priimtinos ir kitos pajamos. Taip pat dirbantys užsienyje gali kreiptis išperkamosios nuomos, tačiau tam reikalingi papildomi pajamas patvirtinantys dokumentai iš tos valstybės, kurioje jis dirba. Automobilio išperkamoji nuoma dirbantiems užsienyje yra patogiausias sprendimas, nes perkant tokiu būdu yra paprastesnis dokumentų pateikimas.
Atkreipiame dėmesį, kad vienetų, vykdančių žemės ūkio veiklą, gautos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų gauta parama negautoms pajamos kompensuoti, t. y. už pajamų praradimą (netekimą), neatsižvelgiant į tai, kad veikla yra sustabdyta ar nutraukta, yra prilyginama kompensacinėms išmokoms pajamų lygiui palaikyti.
Gautos subsidijos, pvz. darbo užmokesčiui ir kt., pajamomis nepripažįstamos, o jomis turi būti mažinama kompensuojamų sąnaudų suma.
Individualios veiklos leidžiami atskaitymai
Individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos, pvz.: perparduodamų prekių, medžiagų, žaliavų, detalių, degalų ir kt. individualios veiklos pajamų.
- Komandiruočių išlaidos - leidžiamiems atskaitymams priskiriama tik tinkamai įforminus ir tik su veikla susijusios išlaidos.
- Palūkanos - jei kreditas paimtas individualios veiklos išlaidoms padengti.
- Natūralios netekties nuostoliai - faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai, neviršijantys 1 proc. gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų. Taip pat šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma, neviršijanti 3 proc. individualios veiklos pajamų.
- Reprezentacinės išlaidos - ne daugiau kaip 50 proc. patirtų reprezentacinių išlaidų, kurios negali viršyti 2 proc. gyventojo individualios veiklos pajamų. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, golfo, plaukiojimo jachtomis, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.
- Beviltiškos skolos - mokesčio mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Skolos nelaikomos beviltiškomis, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys.
- Individualioje veikloje naudojamas turtas - kai ilgalaikis turtas naudojamas ne tik veikloje, bet ir asmeniniais tikslais, maksimali įsigijimo išlaidoms priskiriama turto įsigijimo kainos dalis, išskyrus mobiliojo ryšio priemones, negali viršyti 90 proc. Mobiliojo ryšio priemonės - 50 proc.
Neleidžiami atskaitymai
Išlaidos, kurios negali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų:
- Gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo.
- Lengvųjų automobilių įsigijimo.
- Kompiuterių programų susikūrimo.
- Kompiuterių programų įsigijimo.
- Į biudžetą mokėtinų PVM ir GPM sumos.
- Pirkimo (importo) PVM.
- Netesybos, baudos, delspinigiai.
- Išlaidos paramai ir dovanoms.
- Neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai, pvz. ūkininkas, kurio pajamos neapmokestinamos pagal GPMĮ 17 str. 1 d.
Prieš pradedant naudoti automobilį Individualioje veikloje privaloma pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai FR0457 formą „Fizinio asmens pranešimas apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir/arba kitai ekonominei veiklai“.
Svarbu nustatyti kokia dalimi (išreikšta procentais) automobilis bus naudojamas asmeninėms reikmėms, o kuria dalimi individualioje veikloje.
Kuro išlaidos pagrindžiamos pagal kuro įsigijimo dokumentus. Sąskaita faktūra nėra būtina, jeigu kuro čekyje yra nurodytas pirkėjas (individualią veiklą vykdantis asmuo) ir čekio suma neviršija 150 Eur.
Individualią veiklą vykdantis gyventojas privalo įrodyti, kad kuras sunaudotas individualiai veiklai vykdyti.
| Būdas | Aprašymas |
|---|---|
| Faktiškai patirtos išlaidos | Atskaitoma reali išlaidų suma, būtina dokumentų pagrįstis |
| 30 % nuo pajamų | Alternatyva be dokumentų, leidžiama atskaityti fiksuotą procentą nuo pajamų |
tags: #individualiai #veiklai #automobilis #pagal #verslo #nuoma