Sparčiai besikeičiantys įvykiai visame pasaulyje dėl plintančių virusų priverčia sunerimti vis daugiau žmonių. Tai paliečia ne tik baimę susirgti, bet ir nežinomybę dėl to, kaip viskas vyks toliau. Daugelis žmonių gyvena švariai ir tvarkingai, tačiau kiekvienuose namuose galima aptikti daug nepageidaujamų gyventojų - bakterijų ir virusų, sukeliančių ūmines infekcines ar virusines ligas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokiuose namų kampuose dažniausiai veisiasi bakterijos ir kaip jas naikinti.
Virusai ir Jų Ypatybės
Virusai yra be galo mažos dalelės, kurios savarankiškai negali išgyventi. Tam, kad daugintųsi ir išgyventų jiems reikia kitų organizmų ląstelių. Virusas apsigyvena ląstelėje ir ji ima gaminti virusą. Gyvame organizme virusas dauginasi žaibiškai. Apkrėstos ląstelės nebepajėgia vykdyti pagrindinių savo funkcijų. Virusų yra daugybė rūšių. Skirtingoms rūšims reikia skirtingų organizmų. Virusai protingi ir pasirenka jiems tinkamiausias ląsteles, kurias gali lengvai paveikti ir priversti gyvą organizmą didinti viruso populiaciją. Dėl to dažniausiai vieni virusai dauginasi tik tarp gyvūnų, kiti tarp žmonių. Tačiau kai kuriais atvejais nutinka taip, kad virusas mutuoja ir prisitaiko prie kitokių sąlygų.
Imuniteto Svarba
Retas žmogus pasigavęs virusą visiškai išvengia ligos simptomų. Tam, kad virusas nepasireikštų ar būtų persergama ir su juo susidorojama greitai, reikalingas stiprus imunitetas. Jei imuninė sistema silpna, virusas geba sparčiai užkariauti organizmą. Virusams dažniau atsparesni vaikai. Jie įvairiomis ligomis perserga daug lengviau nei suaugę ir vaikų mirčių nuo virusinių ligų pasitaiko retai. Virusams yra per daug sunku paveikti organus, kurie nėra iki galo išsivystę.
Mūsų organizmas ir imuninė sistema visuomet bando susitvarkyti su virusais pats. Vos patekus virusui į organizmą, imuninė sistema sureaguoja ir organizme ima gaminti antikūnai prieš virusą. Todėl yra ligų, kuriomis žmogus persirgęs daugiau nesuserga. Antikūnai geba neutralizuoti virusą ir liga tiesiog pasibaigia. Vis tik, kol pasigamins antikūnai, liga gali žmogų stipriai paveikti. Be to, kai kada virusas iš karto nepasireiškia. Stipresni virusai gali prasiskverbti į organizmui svarbias ląsteles ir ten tarsi miegoti, kol žmogaus imuninė sistema susilpnės.
Kaip Vyksta Antikūnų Kova su Virusu?
Virusas laisvai ir greitai ima daugintis ląstelėje. Ląstelės žūva, o iš jų virusas pakliūva į kraują. Būtent ten virusą pradeda naikinti susidarę antikūnai. Deja, sergant virusinėmis ligomis žmonės dažniausiai gydomi tik simptomus malšinančiais vaistais. Virusai geba įsiskverbti į gyvas ląsteles, dėl to sudėtinga atrasti preparatus, kurie lengvai įveiktų virusą. Būtent todėl labai svarbu stiprinti imuninę sistemą, kad organizmas galėtų greitai pats nugalėti virusą.
Pagrindiniai Būdai Naikinti Virusus Patalpose
Rankų Higiena
Visuomenės sveikatos specialistai tvirtina, kad bakterijų ir virusų parsinešame iš lauko, žmonių susibūrimo vietų, viešojo transporto, prekybos centrų. Ten lankosi įvairiausių žmonių, dalis jų serga įvairiomis ligomis. Bakterijos lauke prilimpa prie batų, nusėda ant drabužių, nuo nešvarių paviršių - durų rankenų, turėklų - prisitvirtina prie rankų.
„Svarbu grįžus namo nusiauti batus, nusirengti laukui skirtus drabužius, pakabinti į jiems skirtas spintas ir namuose būti su ta avalyne ir drabužiais, kurie skirti namams. Elgiantis neapdairiai iš lauko galima parsinešti įvairių bakterijų ar gripo virusą. Jeigu rankomis paliečiame užterštą daiktą, vėliau tomis pačiomis rankomis liečiame burną, akis ar nosį, galima užsikrėsti gripo virusu. Todėl nepaprastai svarbi yra rankų higiena - jas reikia plauti kuo dažniau“, - teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė.
Specialistų teigimu, geriausios priemonės, naikinančios bakterijas, yra muilas ir vanduo. Pabrėžiama, kad 7 kartus per dieną plaunant rankas, pavyzdžiui, peršalimo ligų rizika sumažėja iki 75 proc.
„Dezinfekcinių priemonių, kurios naikina bakterijas, namuose naudoti nebūtina. Gyvenamosiose patalpose pakanka įprasto drėgno valymo. Labai svarbi prevencijos priemonė yra vėdinimas. Rekomenduojama kuo dažniau vėdinti visas patalpas, užtikrinti gerą oro ventiliaciją. Kiek ilgai reikia vėdinti patalpas, priklauso nuo sezono. Jei lauko oro temperatūra - žema, patariama patalpas vėdinti kelis kartus per dieną po 10 minučių plačiai atidarius langus, nes mikroventiliacija nėra tokia veiksminga“, - teigia visuomenės sveikatos specialistė.
Patalpų Vėdinimas
Dėl blogos ventiliacijos tualete užsistovi oras. Alergiškiems žmonėms tai gali sukelti kvėpavimo sutrikimų, ypač jeigu naudojate įvairius oro gaiviklius. Todėl nepersistenkite gaivindami orą purškikliais, verčiau vėdinkite tualetą taip, kaip ir kitus kambarius, - įleiskite į jį šviežio oro.
Drėgnas Valymas
Gyvenamosiose patalpose pakanka įprasto drėgno valymo. Labai svarbi prevencijos priemonė yra vėdinimas. Rekomenduojama kuo dažniau vėdinti visas patalpas, užtikrinti gerą oro ventiliaciją.
Oro Dezinfekavimo Sistemos
VšĮ Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras pirmasis Kauno rajone įdiegė modernius UV-C LED „ATENDO“ oro dezinfekatorius. UV-C LED dezinfekcija - tai moksliškai pagrįstas, pažangus ir visiškai saugus būdas naikinti ore esančius virusus, bakterijas bei grybelius. Šviesos diodų skleidžiami ultravioletiniai spinduliai (UV-C) ardo mikroorganizmų DNR ir RNR struktūras, todėl jie praranda gebėjimą daugintis. Taip sunaikinama virš 99,99 % bakterijų ir virusų, tame tarpe gripo, SARS-CoV-2 (COVID-19), tuberkuliozės ir daugelio kitų.
Lubose įrengti „ATENDO“ oro dezinfekatoriai įtraukia iš patalpos orą, ultravioletinėmis LED lempomis (UV-C spinduliais) jį dezinfekuoja saugiame tunelyje ir išleidžia atgal į patalpą švarų, dezinfekuotą orą. Įrenginiai sertifikuoti ir atitinka visus ES saugos standartus.
Inovatyvūs Sprendimai
Probiotinis Valymas (PCHS)
Pristatome inovatyvią higienos sistemą - PCHS (Probiotic Cleaner Hygiene System), kuri yra pagrįsta probiotiniu valymu. PCHS technologijoje taikomas valymo principas, kuris panašus į natūralius procesus gamtoje: valymas atliekamas naudojant gerasias bakterijas - probiotikus. Dėka šių probiotinių valymo technologijų, žmonių gyvenimo kokybė visose veiklos srityse pastebimai pagerėja.
Norėdami objektyviai įvertinti probiotinio valymo sistemų įdiegimo naudą, per pastaruosius 10 metų buvo atlikti klinikiniai tyrimai ligoninėse Belgijoje, JAV ir Italijoje. Šie tyrimai leido ekspertams nustatyti PCHS sistemos efektyvumą ir įvertinti jo naudą konkrečiais skaičiais.
PCHS sistemos privalumai:
- Nosokominių (ligoninėse įgytų) infekcijų lygis sumažėjo 52%.
- Bakterijų atsparumas antibiotikams sumažėjo nuo 70% iki 99,9%.
- Mikrobų terapijos priemonių kainos sumažėjimas sudarė 76%.
- Išlaidos ir antibiotikų vartojimas sumažėjo 61%.
- Paciento išlaikymo išlaidos sumažėjo 46%.
- Elektros energijos suvartojimas sumažėjo nuo 29% iki 33%.
- Išlaidos buitinei chemijai sumažėjo 45%.
- Bendras biocidų išmetimo į kanalizacijos sistemas kiekis sumažėjo iki 45%.
- Vandens ir elektros suvartojimas sumažėjo iki 33%.
Probiotinio valymo sistemų įdiegimas pabrėžia būtinybę naujai vertinti higienos praktikas, atsižvelgiant į aplinkosaugines ir sveikatos priežiūros efektyvumo perspektyvas.
Ultravioletiniai Spinduliai (UV)
Ultravioletiniai (UV) spinduliai itin veiksmingai naikina patogenus. Pasaulyje jau seniai naudojama baktericidinė UVC šviesa patalpų erdvėms dezinfekuoti. „CounterAct“ gaminių sudėtyje yra patentuotų „Care222“ lempų, kurios skleidžia UVC 222 nm ilguosius spindulius. Svarbu paminėti, kad UVC spinduliai gali būti naudojami, kai patalpoje yra žmonių.
Recenzuotame tyrime, pavadintame „UVC ilgieji spinduliai (222 nm) veiksmingai ir saugiai inaktyvuoja oru sklindančius žmogaus koronavirusus“, publikuotame 2020 m., įrodyta, kad ši technologija yra efektyvi ir saugi.
Dažniausios Vietos, Kur Veisiasi Bakterijos
Palankiausia temperatūra mikroorganizmams daugintis yra 37 °C, bet pakanka ir kambario temperatūros.
Virtuvė
Daugiausia mikrobų galima aptikti virtuvėje. Specialistų teigimu, pavyzdžiui, ant virtuvės čiaupo bakterijų yra 44 kartus daugiau nei ant klozeto sėdynės. Svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Jeigu nesudedate produktų į sandarius indus, mikrobai nuo senstelėjusio maisto gali lengvai patekti ant šviežio. Virtuvėje dažnai aptinkama tokių bakterijų kaip salmonelės, kampilobakterijos, patogeniniai stafilokokai, jersinijos. Būtent dėl jų žmonės neretai suserga ūminėmis žarnyno ligomis. Taip pat svarbu stebėti, kad šaldytuve temperatūra visuomet būtų žemesnė nei 5 °C. Mėsą visuomet dėkite ant pačios žemiausios lentynos. Šaldytuvą reguliariai tikrinkite, valykite ir išmeskite sugedusius maisto produktus.
Virtuvėje viskas turi būti švaru. Kruopščiai prižiūrėkite pjaustymo lenteles, reguliariai plaukite virtuvinius rankšluosčius ir keiskite kempinėles. Be to, panaudoję jas kruopščiai išplaukite ir išdžiovinkite, nes drėgnose kempinėse ar virtuviniuose rankšluosčiuose greitai dauginasi bakterijos. Geriausia naudoti vienkartinius rankšluosčius, o vadinamosioms švarioms ir nešvarioms procedūroms reikėtų naudoti skirtingas kempines. Pavyzdžiui, negalima ta pačia kempine plauti ir kriauklės, ir indų. Baigę ruošą virtuvėje, visada išvalykite plautuvę, nuvalykite maišytuvų rankenėlės.
Indaplovė
Indaplovė - taip pat palanki vieta bakterijoms veistis. Plaunant bent vieną kenksmingomis bakterijomis užterštą indą, kyla pavojus jomis užteršti visą sistemą. Bakterijos gali imti sparčiai daugintis ir laikant indų prikrautą indaplovę kelias dienas. Todėl, jei ketinate palikti indus indaplovėje ilgesniam laikui, rekomenduojama juos prieš tai išskalauti, kad neliktų maisto likučių.
Šiukšliadėžė
Jei palietėte šiukšliadėžės dangtį, būtina nusiplauti rankas su muilu, nes ant jų pateko daugybė bakterijų. Geriausia rinktis šiukšliadėžes su mechaniniais dangčiais, pakeliamais paspaudus pedalą.
Išmestas maistas ir kitos buitinės atliekos, esantys vienoje terpėje, sukelia spartų bakterijų dauginimąsi. Prieš išmetant tokius produktus kaip mėsa, žuvis ar daržovės, patariama juos sudėti į atskirus polietileninius maišelius.
Šiukšliadėžę derėtų valyti bent kartą per savaitę. Pirmiausia reikia į ją pripilti karšto vandens, sumaišyto su valikliu. Vandenį palaikę gerą valandą, šiukšliadėžės vidų ir išorę kruopščiai išplaukite šepečiu. Galiausiai, baigiant valyti, galima ją išpurkšti dezinfekciniu purškalu.
Namuose šiukšliadėžę reikėtų laikyti atokiau nuo tos vietos, kur ruošiamas maistas. Skirtingai nei visi yra įpratę, laikyti jos spintelėje po kriaukle higienos specialistai nepataria. Geriausiai tam tiktų atokesnis virtuvės kampas.
Papildomos Priemonės ir Patarimai
Sveika Gyvensena
Tam, kad nesirgtumėte, suformuotumėte stiprų imunitetą, būtina sveikai gyventi. Sąvoka plati. Bet svarbiausia tinkama mityba, fizinis aktyvumas, grūdinimasis.
Medus
Jei kasdien suvalgysite po arbatinį šaukštelį medaus, sustiprinsite organizmą. Meduje yra daug aminorūgščių, vitaminų, mineralų, fermentų ir net tokių hormonų, kurie veikia prieš virusus ir infekcijas. Geriausia medų ne dėti į arbatą, o tiesiog įsidėti į burną ir laukti, kol jis ištirps.
Venkite Streso
Nuolat jaučiama įtampa, persidirbimas ar nuolatinis nerimas silpnina mūsų imuninę sistemą. Jei darbas įtemptas, poilsio dienomis pasistenkite atsipalaiduoti, pasimėgauti masažais, pabūti daugiau gamtoje ir gryname ore.
Skaidulos
Skaidulinės medžiagos teigiamai veikia mūsų žarnyną. Dėl žarnyno sutrikimų dažnai išsivysto kitos ligos, susilpnėja imunitetas, sumažėja gerųjų bakterijų. Jei skaidulų mažai gaunate su maistu, vartokite papildomai natūralius skaidulų mišinius.
Natūralios Žolelės
Natūralios žolelės padeda ne tik sergant, bet ir norint išvengti įvairių ligų. Todėl rinkitės natūralias arbatas, vartokite prieskonines žoleles ruošdami maistą. Ypatingai naudinga ciberžolė.
Česnakas
Turbūt visi žino, kad česnakas yra puikus būdas kovoti su virusais ir stiprinti imuninę sistemą. Gerai sutrinkite česnakus ir sumaišykite su medumi. Paruoštą masę sudėkite į stiklainį ir laikykite tamsioje ir sausoje vietoje. Kasdien profilaktiškai suvalgykite po puse šaukštelio šio česnakinio medaus. Jei pajutote peršalimo simptomus, galite vartoti 3 kartus per dieną.
Sezoniškumas ir Virusų Aktyvumas
Anot profesoriaus, kiekvienas virusas turi savo metų laiką ir savo piką, o tai vadinama sezoniškumu. Ir kuo toliau mes tolstame į šiaurę nuo ekvatoriaus (pusiaujo), tuo stipresnis sezoniškumo faktorius.
Dažniausius kvėpavimo takų virusus galima suskirstyti į tris grupes: žiemos, vasaros bei visų metų laikų virusus. Žiemos virusams priskiriami gripo, koronavirusai ir respiracinis sincitinis virusas (RSV). Gripo virusas aktyvuojasi lapkričio mėnesį, sausio antroje pusėje arba per pirmasias vasario savaites pasiekia savo piką ir išnyksta iki balandžio mėnesio pabaigos.
Visus metus gyvuoja adenovirusai, žmogaus metapneumovirusas, rinovirusai ir tik iš dalies paragripo virusai, kadangi pirmasis paragripo virusas duoda apie save žinoti nuo rugpjūčio pradžios iki lapkričio pabaigos, pasiekdamas piką rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, o trečiasis paragripo virusas kasmet pradeda savo ,,karjerą“ nuo kovo pradžios ir baigia birželio pabaigoje. Trečiojo paragripo viruso pikas - gegužės mėnuo.
Oro Drėgmės Poveikis
Daugumas tyrimų rodo, kad virusai labiausiai „nemėgsta“ 40-60 procentų santykinės oro drėgmės. Tokioje drėgmėje daugelio virusų stabilumas ir gyvybingumas yra labai mažas. Mažesnė negu 40 procentų drėgmę yra rojus daugeliui virusų, tačiau enterovirusai, adenovirusai, rinovirusai daug geriau „jaučiasi“, kai santykinė drėgmė 80 procentų.
Išsaugoti santykinę patalpų drėgmę virš 40 procentų žiemos sezono metu mokyklose labai sunki užduotis, bet bent jau viena studija rodo, kad klasėse pasiekus 45 procentų santykinę drėgmę moksleiviai kvėpavimo takų infekcijomis sirgo rečiau.
Grynas Oras Ir Imunitetas
Minkšti baldai, tokie kaip sofos, kilimai, foteliai ar kėdės, yra neatsiejama namų interjero dalis. Jie suteikia jaukumo bet kuriai patalpai. Tačiau, nors šie baldai kasdien naudojami, jie taip pat yra vieni iš labiausiai linkusių kaupti dulkes, alergenus, bakterijas ir kitus kenksmingus teršalus. Todėl reguliari jų priežiūra yra būtina ne tik dėl estetikos, bet ir dėl mūsų sveikatos. Dėl dažnos baldų naudojimo, ypač jei turite mažų vaikų ar augintinių, minkštuose balduose gali kauptis įvairios bakterijos ir mikrobai. Kasdienis kontaktas su oda, prakaitu, maisto likučiais ar gyvūnų seilėmis skatina bakterijų dauginimąsi.
Imuniteto Stiprinimas
Imuninė sistema - tai sudėtinga organizmo gynybos sistema, padedanti apsisaugoti nuo infekcijų, virusų ir kitų aplinkos veiksnių. Vis daugiau žmonių apie imunitetą galvoja dažniau, o ne tik tuomet, kai suserga ir tai labai sveikintina. Moksliniai tyrimai rodo, kad imunitetas nėra pastovi ar „įjungiama“ funkcija - jis dinamiškai reaguoja į mūsų gyvenimo būdą.
Nuolatinis fizinis aktyvumas kartu su subalansuota mityba ilgainiui gali pagerinti imuninės sistemos veiklą bei padėti organizmui efektyviau apsisaugoti nuo infekcijų. Imuniteto stiprinimas vis dažniau vertinamas kaip nuoseklus procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Geriausi vitaminai imunitetui - realus ilgalaikis veiksmų planas ir jo laikymais.
Kaip Greitai Pagerinti Imunitetą?
Nors imuniteto stiprinimas yra ilgalaikis procesas, per kelias dienas galima pagerinti sąlygas, jog imuninė sistema veiktų efektyviau, ypač tuomet, kai imunitetas nusilpęs. Įdomu tai, kad paprasčiausias vanduo gali prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo. Net ir dėl mažo vandens kiekio trūkumo padažnėja širdies pulsas, šiek tiek pakyla temperatūra, o tai organizmas priima kaip streso signalus, kurie dažniausiai silpnina imuninį atsaką. Dehidratacija taip pat gali sumažinti antimikrobinių baltymų kiekį seilėse, o pastarieji yra svarbi gleivinės apsaugos dalis.
Imuninę sistemą veikia net vienos nakties miego trūkumas ir gali paskatinti lėtinio uždegimo procesus. Tai reiškia, kad reguliarus miego ir budrumo ritmas bei natūrali dienos šviesa tiesiogiai prisideda prie efektyvesnio imuninės sistemos darbo. Mokslininkai apskaičiavo, kad reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas net 31 proc. gali sumažinti tikimybę užsikrėsti virusais, infekcijomis iš aplinkos.