Neįtikėtini Patarimai, Kaip Įveikti Baimę Būti Vienam Namuose

Baimė yra natūrali žmogaus emocija, tačiau kartais ji gali tapti liguista ir trukdyti normaliam gyvenimui. Daugelis žmonių patiria baimę likti vieni namuose, ypač vaikai, bet ši problema gali paveikti ir suaugusius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti ir įveikti šią baimę, remiantis psichologų patarimais ir praktiniais metodais.

Atsiskyrimo Nerimas Kūdikiams Ir Vaikams

Kas Yra Atsiskyrimo Nerimas?

Atsiskyrimo nerimas yra nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai šis žmogus yra mama arba tėtis. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida.

Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių. Kūdikis yra prieraišus. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Kūdikis dar nesupranta daiktų ir žmonių pastovumo.

Vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams. Kūdikiai sunkiai suvokia laiką. Kūdikiai nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Kūdikis nesuvokia, kad į tualetą nuėjusi mama grįš po kelių minučių, tad jam neramu.

Kaip Palengvinti Atsiskyrimo Nerimą?

Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“.
Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų. Pasakykite, kada grįšite.
Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite. 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis“. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai. Nebėkite atgal.

Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus. Atsiskyrimo nerimo tarpsnis tėvams gali būti kartu labai jaudinantis ir labai skausmingas. Iš vienos pusės, negalėsite tverti džiaugsmu jausdami, su kokia meile ir prisirišimu vaikutis puola į glėbį (nors kartais vaikas įsižeidžia ir nenori bendrauti su grįžusiais tėvais. Iš kitos pusės, mažylio ašaros išsiskiriant tiesiog drasko širdį. Taip pat galite jaustis psichologiškai išsekę, jei vaikas yra nuolat įsikibęs į skverną, o jūs neturite jokios galimybės pabūti dviese ar vienumoje.

Sunerimti reikėtų tik jeigu, vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė, t.y.

Atsiskyrimo nerimo stresoriai dažnai sutampa su atskyrimo nerimo atsiradimu.

Mokyklos Fobija

Mokyklos fobija nėra apsimetinėjimas, kaip mano daugelis tėvų. Mokyklos fobiją reikėtų skirti nuo sąmoningo mokyklos vengimo. Mokyklos vaikai nenori, tingi eiti į mokyklą, blogai mokosi.

Nerimo sutrikimo, fobijų gydymas yra kompleksinis. Į jį įtraukiami tėvai, vaiko bendraamžiai, mokykla. Labai svarbi terapija.

Štai ką galite padaryti:

Nuraminkite ir padrąsinkite savo vaikus.
Neperlenkite lazdos globodami savo vaiką, netrukdykite jam pažinti pasaulį, patirti baimės ir vienišumo jausmus.
Neparodykite, kad patys jaudinatės, kai vaikas bijo ar verkia.

Baimė persiduoda vaikui. Fobijos paprastai susijusios su maža saviverte ir kritikos baime.

Mokyklos fobija gali pasireikšti pykinimu, širdies plakimu, staigiu poreikiu šlapintis.

Mokykloje vaikas negali įgyti reikiamos socialinės patirties. Be to, vaikas negali veikti savarankiškai.

Kai kurie vaikai yra pernelyg prisirišę prie mamos.

Ar jūsų vaikas savarankiškas, jam norisi patirti nuotykių, rizikuoti? Pasistenkite suprasti - jūsų vaikas bręsta.

Suaugusiųjų Baimės

Daugelis žmonių bijo likti vieni. Žmonių bijo likti vieni. Būti vienam bijo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Vieni bijo apkalbų, kiti - išdavystės.

Ar galite įsivaizduoti žmogų, nepažįstantį liguistos baimės? Jis laisvas ir tobulas. Toks juk galite būti ir jūs!

Jeigu vaikas per pasirodymą darželyje pamiršo eilėraštuką ir buvo bendraamžių išjuoktas, didelė tikimybė, kad ateityje žengiant į sceną jis jaus paniką.

Net tam tikrą informaciją apie galimas grėsmes, suaugęs sugeba atsieti nuo savęs, neprisirišti, jog taip gali nutikti ir jam. Tuo tarpu vaikas pasaulį patiria per save. Tai yra jo augimo būdas ir dėl to bet kas, kas vyksta pasaulyje, gali nutikti ir su juo, tai yra jo informacijos priėmimo kelias. Taigi čia yra labai svarbu apmąstyti, kokia informacija yra prieinama mergaitei.

Svarbu žinoti, kad sakymas, jog tai netikra, jog kažkas tai sugalvojo, mergaitę mažai įtikins. Juo labiau, jei jai tenka matyti tegu ir žinias per televizorių. Tokio amžiaus vaikai vis dar turi stebuklinį mąstymą. Tai, kas jam labiausiai padeda, yra priemonė, kuri padėtų išbūti baimę. Jei esate tikintys asmenys, tai gali būti apsaugojanti malda, kitu atveju tam tikri žaislai, ginklai, ar net realūs veiksmai, ką reikėtų daryti apėmus baimei.

Baimė mažėja, kai apie ją leidžiama kalbėti. Kalbėti tiek, kiek reikia. Nereplikuojant, jog tai neegzistuoja, jog jau gana ir panašiai. Bet tiesiog klausant ir bandant pamatyti, koks pabaisiukas gyvena jos mintyse. Vaikams padeda, kuomet jie gali nupiešti tai, ko jie bijo, suvaidinti, sušokti, nulipdyti. Ir tame meniniame išpildyme galima vaiką nukreipti prie to, o kas gali padėti šioje situacijoje. Tarkime, nupiešus baimės objektą, nupiešti, kas yra jo veikėjas.

Vaikams, patiriantiems baimę, yra be galo svarbu jausti, kad kas nors juos supranta. Kaip jau minėjau, tik suaugę gali atskirti dirbtinius faktus nuo realių, ir tai ne visuomet. Vaikui prognozuojamas mergaitės nužudymas yra faktas. Pabandykite paklausti savęs, ar jūs nebijotumėte pasilikti namuose viena, jei tvirtai tikėtumėte, kad tai gali įvykti.

Be galo svarbu pasiklausyti ir pokalbių šeimoje. Gali būti, jog patys to nepastebėdami, aptarinėjate jus neraminančius įvykius ir mergaitei ši informacija sužadina dar didesnį nesaugumą. Taip pat jie vis dar yra imlūs aplinkos informacijai ir priima ją kaip tikrą. Tai, ką suaugę suvokia kaip juoką, fantaziją, atsitiktinį įvykį, kažkieno sugalvotą manipuliavimo ir gąsdinimo būdą, vaikas priima kaip tiesą. Jam sunku atskirti, kas yra tikra, o kas ne.

Jei vaikas jo stokoja dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, santykių persitvarkymo, laiko praleidimo su mylimais žmonėmis stokos, ar matomo tėvų nesaugumo, baimės natūraliai sustiprėja. Vaikui, kuris išgyvena stiprias baimes, svarbu jausti, kad šeima yra su juo ir vienas su kitu. Kad namai ir artimieji yra saugi erdvė, kurioje galima atsipalaiduoti. Į tai galima įtraukti ramų buvimą kartu, saugius ir ramius ėjimo miegoti ir kėlimosi ritualus.

Baimė neatsiranda iš niekur. Ji yra tam tikra vystymosi pasekmė, kita vertus, būti baimingam šių dienų visuomenėje yra labai lengva. Tai yra tam tikras informacijos susikaupimas, kurios asmuo nebegali integruoti kaip saugios ir jį palaikančios ir tai jį verčia ieškoti išgyvenimo būdų pačiam. Taigi mergaitės baimė tikrai nepranyks greitai. Ir buvimui su ja reikia nuoseklaus darbo.

O šiai dienai svarbu neskubėti ir kiek įmanoma neversti vaiko pasilikti jį bauginančioje situacijoje ir aplinkoje. Įstumti į baimę vaikus nėra pats veiksmingiausias būdas jiems padėti. Svarbu rimtai žiūrėti į tai, ką vaikas išgyvena ir taip padėti jam jausti kuo didesnį artimųjų supratimą.

Patarimai Tėvams Paliekant Vaiką Vieną Namuose

Savaitgaliais ar atostogų ugdymo įstaigose metu, kelionės iki parduotuvės neretai tampa tikru iššūkiu atžalas auginančioms šeimoms. Trumpi išsiskyrimai nerimą kelia ir vieniems namuose likusiems vaikams, ir dėl jų saugumo besijaudinantiems tėvams.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė primena, kad 2018-ųjų liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Jame reglamentuojama, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai privalo pasirūpinti, jog jaunesnis nei 6-erių metų mažylis be objektyvios būtinybės neliktų namuose vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

„Žinoma, svarbu suvokti, kad net šešerių sulaukęs ar dar vyresnis vaikas ne visada gali likti namuose vienas. Tėvai turėtų įvertinti, koks yra mažųjų psichologinis pasiruošimas, įgūdžiai, gebėjimai likti be suaugusiųjų priežiūros. Tai priklauso ir nuo vaiko būdo bruožų, ugdymo, kaip šiam žingsniui jis yra ruošiamas. Svarbi ir atžalų branda, pasiruošimas klausyti nurodymų, kai suaugusiųjų nėra šalia”, - komentuoja A. Jusė.

Kaip Paruošti Vaiką Likti Vieną?

Ekspertė pabrėžia - vaiko palikimas namuose yra daugelio faktorių įvertinimo reikalaujantis sprendimas. Tėvams privalu įsitikinti, ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, paskambinti, įsipilti atsigerti.

„Puiku, jei vaiką mokote saugiai naudotis namuose esančiais daiktais bei atkreipiate dėmesį, kurių liesti esant vienam namuose nevalia. Tačiau apgalvokite ir netikėtas situacijas, kurios nuo atžalos veiksmų gali nepriklausyti. Ar esate tikri, kad vaikas sugebės išlikti ramus, pavyzdžiui, įsijungus dūmų detektoriui? Įvertinkite, ar atžala sugebės susisiekti su jumis ar kitais suaugusiais, ar galės paprašyti pagalbos. Galbūt to ir neprireiks, bet pasiruošti būtina”, - įsitikinusi draudiko atstovė.

Taisyklės Laukiantiems Sugrįžtančių Tėvų

Anot psichologų, ramiai ir saugiai pabūti vienas namuose vaikas gali nuo 10-ies metų. Nors įstatymuose minimas kitas amžius, o specialistų nuomonės dėl savarankiškumo ir brandos laiko taip pat išsiskiria, tėvams A. Jusė rekomenduoja vadovautis adekvatumu. Jo pradžia - atsakingas darbas su vaikais.

„Galima pradėti nuo lengvų pratybų. Pratinkite vaiką pabūti vieną, kol išnešite šiukšles, patikrinsite pašto dėžutę. Tai truks vos keletą minučių, tačiau mažais žingsniais ugdysite savarankiškumą. Siūlyčiau nepamiršti - jei vaikas nedrąsus, bijo, net suaugusiems atrodanti trumpa kelionė iki parduotuvės, mažiesiems gali trukti amžinybę. Tai sukels stresą, ypatingai blogas emocijas”, - apie vaiko savijautos svarbą kalba A. Jusė.

Pagrindinės Taisyklės Vaikui Liekant Vienam Namuose

Jei atžala pasižymi savarankiškumu ir yra pakankamai brandi, palikti ją vieną namuose galima. Tačiau ekspertė tai pataria daryti tik tada, kai supažindinama su pagrindinėmis taisyklėmis, ką daryti, o ko - ne.

Duryse turėtų būti akutė. Tėvams privalu patikrinti, ar gerai pro ją matosi laiptinė. Išeikite pro duris ir paprašykite pažiūrėti. Jei tamsu - pasirūpinkite laiptinės apšvietimu, užtikrinkite, kad vaikas pasieks akutę.
Paaiškinkite: atėjo nelauktas svečias - durų skambučius geriau ignoruoti. Sutarkite, kad prieš grįždami patys, vaikui paskambinsite telefonu, o tik tada - į duris.
Namuose visada turėtų likti mobilusis telefonas vaikui. Išmokykite, kada rinkti pagalbos numerį 112, o kada - jūsų, senelių, kaimynų, kitų suaugusiųjų. Surašykite numerius, pakabinkite matomoje vietoje, papasakokite, ką daryti, jei telefonas išsikrovė, nebeveikia. Vaikas turėtų žinoti, kad kritiniu momentu gali nueiti pas kaimynus, paprašyti pagalbos. Todėl bent su vienu šalia gyvenančiuoju palaikyti draugiškus santykius tiesiog būtina.

Likę vieni, vaikai gali pradėti nuobodžiauti bei leistis į nuotykių paieškas. Todėl svarbu sutarti, kokios naudojimosi televizoriumi, žaidimų kompiuteriu taisyklės, ar mažieji privalo būti namuose, ar gali išeiti į laiką.

„Pakalbėkite ir apie tai, ar leidžiate pasikviesti draugų, kaip jie kartu turėtų elgtis. Jei vaikas vienas, pasirūpinkite užimtumu: tam puikiai pasitarnaus ir nesudėtingų darbų sąrašas, ir įdomi knyga,” - pataria draudiko atstovė.

Kitas svarbus aspektas yra namų saugumas. Tai elektros prietaisų, tinklų, santechnikos įrangos būklės patikrinimas, kelio užkirtimas galimoms gaisro, vagystės, nelaimingų įvykių rizikoms. Nors nelaimingo atsitikimo atveju patirtą turto žalą padengia būsto draudimas, vaiko sugebėjimas tinkamai reaguoti į tokias situacijas turėtų išlikti didžiausiu tėvų rūpesčiu. Net ir nepavojingas nutikimas vienam namuose esančiam vaikui gali sukelti didžiulį išgąstį, o to išvengti padės trumpos pamokėlės namuose.

„Vaikai mėgsta žaisti, todėl net griežčiausios taisyklės gali būti išdėstytos kūrybiškai. Suvaidinkite situacijas, kurios lemtų savarankišką ir greitą sprendimą - į duris skambinantis nepažįstamasis, netikėtai dingusi elektra, sudužusi stiklinė. Treniruokitės, ką daryti, net jei įvyko vandentiekio avarija: taip išgelbėsite savo, kaimynų turtą, o, svarbiausia, bus mažiau išgąsčio vaikams”, - sako A. Jusė.

Ekspertė, apibendrindama patarimus tėvams, ragina suaugusiuosius nepamiršti atsakomybės ne tik prieš savo, bet ir svetimus vaikus.

Kaip Įveikti Baimę: Praktiniai Metodai

Kas nori nugalėti baimę, reikia susipažinti su ja artimiau. Iš baimės galima net pastoti, tik nėštumas bus netikras. Tokia baimė dėl savo kūno gali apimti tiek jauną, tiek seną.

Kai kurios fobijos yra paveldimos. Iš protėvių paveldėtų baimių šaknis galima atsekti labai tiksliai. Pavyzdžiui, agorafobija (baimė būti atviroje erdvėje) - senovės žmonės žinojo, kad atviroje erdvėje plėšrūnas turės pranašumą. Mes bijome aplinkinių reakcijos į mūsų veiksmus. Neretai tikrąją baimės priežastį, jeigu žmogus jos negali kontroliuoti, išstumia kita, kurios lengva išvengti. Pavyzdžiui, žmogus bijo visuomenės pasmerkimo.

Už kiekvienos emocijos slypi nerviniai mediatoriai - medžiagos, valdančios svarbiausias organizmo funkcijas. Jie skirstomi į dvi kategorijas: stimuliuojantys ir slopinantys. Prie antrosios kategorijos priskiriama gama-aminosviesto rūgštis (GABA) - nervinis mediatorius, atsakingas už streso lygį organizme. Trūkstant GABA nervų sistema per daug stimuliuojama, todėl žmogus tampa nervingas, jautresnis skausmui, neišsimiega, nevaldo emocijų. Atsiranda polinkis į priklausomybes, pirmiausia - nuo alkoholio.

Kas penktas žmogus, turintis kokią nors fobiją, patiria panikos priepuolius - spontaniškai užplūstančią „gyvulišką" baimę, kurią lydi dusulys, silpnumas, minčių pakrikimas, tikrovės jausmo praradimas. Stresinė situacija provokuoja didesnį adrenalino išskyrimą: kraujagyslės susiaurėja, arterinis kraujospūdis pakyla, dažnėja kvėpavimas, iš organizmo išskiriamas anglies dvideginis. Stiprėja nerimas. Organizmas įsivaizduoja, kad jam gresia mirtinas pavojus ir mobilizuoja kraujo tekėjimo į svarbiausius organus, smegenis ir širdį, sistemą.

Svarbu suprasti, kad paniška baimė gali apimti net neturint fobijos ar kitokių psichologinio pobūdžio sutrikimų. Priežastis gali būti hormonų apykaitos sutrikimai, vaistų pakeitimas arba liga. Rizikos zonoje - 22-50 m.

Štai keletas būdų, kaip įveikti baimę:

Aštrus skausmas: gali „permušti" netikėtą baimę. Patikrintas būdas - ant riešo nešioti gumytę (geriau iš vaistinės).
Atsisėskite: kojos plačiai, jokiu būdu neužmeskite vienos kojos ant kitos. Atlaisvinkite viską, kas kausto judesius: nusivilkite striukę, prasekite marškinius, atsekite diržą.
Įtempkite visus kūno raumenis: ir užlaikykite 5 sek., paskui atpalaiduokite. Pakartokite 10-12 kartų.
Atpalaiduokite veido raumenis: lūpas sudėkite tarsi sakytumėte „O", akys atmerktos. Tokią padėtį išlaikykite 10 sek., paskui atpalaiduokite ir plačiai nusišypsokite.
Kvėpavimas: Patogiai atsisėskite ir atpalaiduokite raumenis. Vieną ranką uždėkite ant krūtinės, kitą ant pilvo. Giliai įkvėpkite ir užlaikykite orą kuo ilgiau. Pirma, tai atitrauks jus nuo nerimastingų minčių, antra, tai normalizuos deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyrą plaučiuose ir nutrauks dusulio priepuolį. Lėtai ir giliai įkvėpkite pro nosį, kad išsipūstų skrandžio sritis, o krūtinės ląsta liktų nejudri. Taip pat iškvėpkite. Galima išmėginti kvėpavimo techniką „5-2-5": gilus įkvėpis diafragma (5 sek.), kvėpavimo sulaikymas (2 sek.), lėtas iškvėpis (5 sek.).
Sutelkite dėmesį į jutimo organus: Užsimerkite ir sutelkite dėmesį į vieną iš jutimo organų: klausą, lytėjimą arba uoslę. Įsiklausykite į tyliausius tolimus garsus, pajuskite, ką jaučia jūsų oda, ore sklandančių kvapų gamą.
Matematikos veiksmai: Dar vienas būdas nukreipti dėmesį nuo kankinamų minčių - matematikos veiksmai. Galima tiesiog paskaičiuoti praeivius, žodžių arba raidžių skaičių reklamos skelbime.
Kontrastinis dušas: Jeigu panikos priepuolis ištiko namuose, atsistokite po dušu ir pakaitomis 20-30 sek. intervalu prauskitės šaltu (bet ne lediniu) ir karštu vandeniu. Apsipilti reikia visą kūną, įskaitant galvą.

Jeigu priepuolis ištiko visuomeniniame transporte, išveskite nukentėjusįjį į gryną orą, nuošalesnę vietą. Jokiu būdu patys nepanikuokite - jūs turite elgtis ir atrodyti visiškai ramūs. Venkite standartinių frazių („Žinau, kaip dabar jautiesi", „Tai greitai praeis") - jos paprastai veikia priešingai. Paprašykite draugo atsipalaiduoti ir pakvėpuoti pagal vieną iš minėtų metodikų.

Atsiminkite - nė viena instrukcija iš interneto neatstos visaverčio gydymo. Įsijunkite ramią muziką, patogiai įsitaisykite, nukreipkite žvilgsnį į degančios žvakės liepsną arba užsimerkite. Giliai kvėpuokite, stengdamiesi atsipalaiduoti. Neleiskite stresui kauptis organizme. Didinkite pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis. Pamėginkite pakeisti garderobą ir šukuoseną, raskite naujų hobių.

Pabandykite paklausti savęs, ar jūs nebijotumėte pasilikti namuose viena, jei tvirtai tikėtumėte, kad tai gali įvykti.

Tokio amžiaus vaikai vis dar turi stebuklinį mąstymą. Tai, kas jam labiausiai padeda, yra priemonė, kuri padėtų išbūti baimę. Jei esate tikintys asmenys, tai gali būti apsaugojanti malda, kitu atveju tam tikri žaislai, ginklai, ar net realūs veiksmai, ką reikėtų daryti apėmus baimei.

Visgi patiems tėvams šie būdai yra prieinami, tačiau kur kas profesionaliau ir efektyviau juos gali taikyti tinkamai pasirinktas vaikų psichoterapeutas.

Dar vienas svarbus dalykas yra bendras vaiko saugumas namuose. Kaip jau minėjau, baimės yra be galo natūralus dalykas, tačiau jos labai siejasi su vaiko patiriamu saugumu.

Dėl to visai verta paieškoti vaikų psichologo ar psichoterapeuto, kuris galėtų padėtų tiek jums, tiek mergaitei pereiti šį sunkumą. O šiai dienai svarbu neskubėti ir kiek įmanoma neversti vaiko pasilikti jį bauginančioje situacijoje ir aplinkoje. Įstumti į baimę vaikus nėra pats veiksmingiausias būdas jiems padėti. Svarbu rimtai žiūrėti į tai, ką vaikas išgyvena ir taip padėti jam jausti kuo didesnį artimųjų supratimą.

Agorafobija: Plačiau Apie Vieną Iš Baimių

Agorafobija - erdvės, aikščių, plačių gatvių baimė. Šiam sutrikimui būdinga baimė būti ten, kur daug žmonių. Sutrikimas neretas - pasitaiko 1 iš 160 žmonių. Žmonės su šiuo sutrikimu labiausiai baiminasi prarasti savikontrolę, pasiduoti baimei, panikai. Dažniausiai taip ir įvyksta, iš tiesų puolama į paniką. Taip susidaro ydingas ratas. Be to, dažnas agorafobijos palydovas - panikos priepuoliai. Ypač vengiama tų situacijų, vietų, kuriose asmuo buvo išgąsdintas.

tags: #kaip #iveikti #baime #buti #vienam #namuose