Kaip įsirengti ventiliaciją bute: patarimai ir gudrybės

Šiuolaikiniuose namuose ir butuose, ypač statytuose pagal naujus statybos reglamentus, rekuperacinė vėdinimo sistema tampa vis svarbesnė. Ši sistema užtikrina nuolatinį oro atnaujinimą, pašalina nešvarumus ir padeda palaikyti sveiką mikroklimatą.

Naujos statybos namuose ir butuose jau būtų keista nematyti rekuperacinės vėdinimo sistemos, o kai kuriais atvejais ji neišvengiamai reikalinga, ypač griežtėjant statybos reglamentams. Jeigu išgirdus žodžius "rekuperacija ir vėdinimas" jums galvoje iškart kyla "kam, kodėl, kaip" tipo klausimai, tikiuosi, po šio straipsnio bus aiškiau.

Panagrinėkime, kaip įsirengti ventiliaciją bute, kokie yra pagrindiniai sistemos komponentai ir kaip pasirinkti tinkamą įrangą.

Kodėl reikalinga rekuperacinė vėdinimo sistema?

Privalumus galima skirstyti į dvi kategorijas: techninę ir gyvenimo kokybės.

Techninė dalis:

• Šiuolaikiniai, sandarūs namai neleidžia orui natūraliai cirkuliuoti.
• Be vėdinimo kaupiasi pelėsis, alergenai, dulkės ir kvapai.
• Rekuperacija efektyviai išsprendžia šią problemą.
• Šiuolaikiniai rekuperatoriai taupo šiluminę energiją ir sunaudoja nedaug elektros.

Komforto dalis:

• Švarus, gaivus oras namuose yra prioritetas.
• Patalpų mikroklimatas ir kvėpuojamo oro kokybė reikšminga, kad rūpintis buitimi, šeimos nariais, poilsiauti, o šių dienų realybėje ir dirbti bei didžiąją gyvenimo dalį praleisti namuose būtų sveika ir malonu.
• Vėdinimo sistema sumažina teršalų kiekį namuose (dažai, klijai, dulkės, plastikas).
• Pagerėjusi patalpos aplinkos kokybė pagerina pažinimo funkcijas.

Rekuperatoriaus veikimo principas. Per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą. Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui.

Kodėl nepakanka tiesiog atidaryti langų? Namų vėdinimas atidarytais langais neužtikrina pakankamo oro cirkuliavimo, nėra pastovus, be to išleidžiama šiluma, įsileidžiamos lauko dulkės, triukšmas.

Rekuperatorių rūšys

Rekuperatorius yra prietaisas vienu metu vėdinantis patalpas ir saugantis viduje esančią temperaturą. Giedrius jau paminėjo, jog rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus (rotaciniai, plokšteliniai, ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu), kurių veikimo principas skiriasi.

Kalbant paprastai, plokšteliniuose rekuperatoriuose iš patalpos ištraukiamas oras rekuperatoriuje praeina pro filtrą, patekęs į šilumokaitį palieka šilumą ir yra pašalinamas. Tuo pačiu metu oras iš lauko praeina pro rekuperatoriaus filtrą, patenka į šilumokaitį, kuriame pasiėmęs iš patalpos ištraukiamo oro šilumą, patenka į patalpas.

Rotacinių rekuperatorių veikimas panašus, tačiau skiriasi šilumokaičio tipas, nes čia veikimas vyksta nepertraukiamu šilumos perdavimu, kai besisukdamas būgnas šalinamo iš patalpų oro šilumą panaudoja tiekiamo į vidų oro pašildymui, tuo pačiu atgaudamas ir drėgmę.

Pagrindiniai rekuperatorių tipai:

• Rotaciniai rekuperatoriai:
  • Neužšąla per šalčius, jiems nereikalingas paimamo oro pašildytuvas.
  • Ne tik sušildo, bet ir drėkina orą, jo nesausina (grąžindami drėgmę iš išmetamo oro į paduodamą).
  • Puikiai tinka mūsų geografinei situacijai Lietuvoje.
  • Nereikalingas kondensato nuvedimas.
  • Trūkumai: gana sudėtingas mechanizmas viduje talpina daug besidėvinčių dalių, kaip guolis, šepetėliai, diržinė pavara, kurių aptarnavimas yra brangesnis.
• Plokšteliniai rekuperatoriai:
  • Pasižymi geresne kaina.
  • Pats prietaisas yra paprastesnis.
  • Trūkumai: reikalingas kondensato nuvedimas, pašalindami drėgmę iš patalpos sausina orą.
• Plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu rekuperatoriai:
  • Integruotas entalpinis šilumokaitis grąžina drėgmę į patalpas ir palaiko gerą patalpos mikroklimatą.
  • Nėra būtinas kondensato nuvedimas.
  • Prietaiso aptarnavimas paprastesnis.
  • Trūkumai: ženkliai brangesnis už plokštelinį rekuperatorių. Tikėtina, kad susidėvėjusį šio prietaiso šilumokaitį ateityje gali tekti keisti nauju.

Rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus: rotaciniai, plokšteliniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu.

Rotaciniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu rekuperatoriai grąžina visą ar didžiąją dalį drėgmės ir palaiko tinkamą patalpos mikroklimatą. Tuo tarpu rekuperatoriai su paprastu plokšteliniu šilumokaičiu sausina patalpų orą, ypač žiemos metu patalpoje galima jausti per mažai drėgmės. Tokiu atveju pageidautinas papildomas drėkinimas.

Ar rekuperatorius sausina ir vėsina orą?

Sausinimas: Rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus: rotaciniai, plokšteliniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu. Rotaciniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu rekuperatoriai grąžina visą ar didžiąją dalį drėgmės ir palaiko tinkamą patalpos mikroklimatą. Tuo tarpu rekuperatoriai su paprastu plokšteliniu šilumokaičiu sausina patalpų orą, ypač žiemos metu patalpoje galima jausti per mažai drėgmės. Tokiu atveju pageidautinas papildomas drėkinimas.

Vienas galimų variantų - į vėdinimo sistemą statyti kanalinį drėkintuvą, tačiau šis retai besirenkamas dėl aukštos kainos (įsivaizdavimui, kokybiškas prietaisas su montavimu gali kainuoti iki 1500 Eur).

Vėsinimas: Rekuperatorius neturi kondicionavimo funkcijos ir nėra skirtas šaldyti. Kokybiški rekuperatoriai turi by-pass funkciją. Ši funkcija reiškia, kad rekuperatorius pagal nustatytas temperatūrų reikšmes automatiškai uždaro viduje esantį šilumokaitį ir atidaro oro apėjimo kanalą. Tokiu būdu yra sustabdomas šilto oro tiekimas į patalpas, kai to nereikia. Dažniausiai tai naudojama vasaros naktimis, kai lauke oras yra vėsesnis nei patalpoje. Tuomet rekuperatorius pašalina orą, kurį pakeičia iš lauko paimtu, prafiltruotu gaiviu oru.

Centralizuota vėdinimo sistema bute yra vienas geriausių sprendimų, pasirūpinančių gaiviu oru, malonia temperatūra ir garso izoliacija patalpose, kuriose praleidžiate daugiausia laiko. Dėl riboto butų ploto vienas didžiausių iššūkių įrengiant vėdinimo sistemas - lubų aukščio išsaugojimas tam, kad bute nesumažėtų erdvės.

Yra du populiariausi vėdinimo ortakių tipai: 7,5 cm diametro lankstūs ortakiai ir 10 cm diametro cinkuoti ortakiai. AIRY specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į hibridinį įrenginį, kur rekuperatorius įrengtas kartu su gartraukiu virš virtuvinės viryklės.

Didesniuose - apartamentų tipo - butuose reikalingi galingesni įrenginiai tam, kad išvalytą orą paskirstytų po visą patalpų plotą. Ieškantys šiuolaikinių sprendimų, ortakius gali montuoti tiek lubose, tiek grindyse, rinktis išmanius įrenginius.

Ortakių sistemos. Viskas vėdinimui dirba daugiausiai su lanksčia ortakių sistema, tad šios privalumus išmano geriausiai.

Plastikiniai vamzdžiai:

• Užima mažiau vietos.
• Lengviau apeiti nestandartines vietas (išsikišimus, monolitinius žiedus ir pan.).
• Paprastas ir greitas montavimas, nereikalaujantis specialių įrankių.
• Plačios montavimo galimybės: sistemą galima montuoti palubėje, sienoje, perdangoje, daugiau galimybių montuoti sienines groteles.
• Patogus transportavimas, nes ortakiai susukami ritėmis.
• Sistema sandari, ilgaamžė, geros akustinės, aerodinaminės savybės. Standartiniams namams iki 200 kvm. teisingai sudėliojus oro kiekius lanksčios ortakių sistemos našumas yra visiškai pakankamas.

Vis dėlto, komerciniai ar didelio ploto objektai įprastai projektuojami su skardinių ortakių sistema. Galimas ir mišrios sistemos projektavimas, kai magistraliniai vamzdžiai - skardiniai, o likusieji - lankstūs.

Populiariausi yra 75 mm diametro ortakiai. Renkantis standartinį variantą įvertinkite, jog lubos nuo perdangos iki lubų apačios nusileidžia mažiausiai 13,5 cm.

Vėdinimo sistemos montavimo eiliškumas

1. Vėdinimo sistemos suprojektavimas, plano sudarymą, numatant angas, ortakių vedžiojimą tarp aukštų ir kitas detales.
2. Iki rekuperatoriaus vietos vedžiojami ortakiai, montuojamos difuzorių dėžutės ir oro paskirstymo dėžės. Šiame etape pašnekovas labai rekomenduoja į lauką išgręžti skyles, nes šis darbas atliekamas šlapiu būdu, sukelia daug purvo.
3. Atlikus šiuos darbus galima pereiti prie apdailos darbų, sienų dažymo ir kt.
4. Kabinamas ir pajungiamas rekuperatorius, montuojami oro skirstymo difuzoriai.
5. Atliekamas oro srautų sureguliavimas, kad rekuperacinė vėdinimo sistema veiktų kuo racionaliau.

Bute vėdinimo įrenginys gali būti įrengtas ir per vieną dieną (be apdailos darbų). Norėdami turėti ilgaamžę ir efektyvią vėdinimo sistemą savo bute, rinkitės kokybišką įrangą. Mūsų ekspertai padės pasirinkti geriausią sprendimą - nuo rekuperatoriaus iki ortakių ar sistemos priedų.

Jei statytojas pataupė medžiagų kokybei, gali būti nepakankamas oro kiekis. Taip pat tokiu atveju sistema nebus pritaikyta konkrečiai pagal jūsų šeimos gyventojų skaičių, poreikius. Na, o jei rekuperacinė vėdinimo sistema suprojektuota tinkamai, tiesiog turėsite mažiau vargo :)

A+ ir A++ klasės skirtumai rekuperatoriui A+. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³.A++. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.

Reikalavimai svarbu, tačiau Giedrius pabrėžia, jog rekuperatoriaus naudingumo koeficiente kelių procentų skirtumas neturi lemiamos reikšmės. Be to, jis kiek kinta prieklausomai nuo rekuperatoriaus vietos būste ir net metų laiko. Tad kur kas svarbiau yra patikimas prietaiso gamintojas, kokybiškas ir profesionalus sumontavimas bei efektyvios vėdinimo sistemos suplanavimas.

Ką verta žinoti apie vėdinimo sistemą butui?

• Kokybė: Rinkitės kokybišką įrangą, kad sistema būtų ilgaamžė ir efektyvi.
• Profesionalumas: Vėdinimo sistemos įrengimas bute yra greitas ir nesudėtingas procesas, kai jį atlieka profesionalai.
• Greitas įrengimas: Bute vėdinimo įrenginys gali būti įrengtas ir per vieną dieną (be apdailos darbų).

Visgi, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl specialisto pagalba ir patarimai projektuojant tikrai pravartūs.

Ar reikia valyti ortakius? Viskas vėdinimui komanda sistemą projektuoja su lanksčiu sertifikuotu ortakiu. Šis yra antibakterinis, antistatinis, antigrybelinis, kurio vidinė dalis padengta sluoksniu su polietileno, sidabro, magnio, aliuminio, fosfato priedais, ribojančiais bakterijų ir grybelių dauginimąsi, tad dėl specialaus padengimo nesikaupia nešvarumai.

Kuriuose kambariuose reikalingas ištraukimas/padavimas? Įprastai projektuojant rekuperacinę vėdinimo sistemą laikomasi tokio principo: oro ištraukimas reikalingas virtuvėje, vonios/wc patalpoje, sandėliuke, drabužinėje. Erdvėse, kuriose praleidžiame daugiausia laiko ir verda gyvenimas, t.y. miegamajame, vaikų kambariuose, svetainėje - reikalingas oro padavimas.

Natūralus vėdinimas B klasės bute: Natūralaus vėdinimo užtikrinimui būtina išpildyti dvi sąlygas - oro pritekėjimą bei oro šalinimą. Jūsų bute kaip supratau yra suformuotos natūralios traukos angos, kurių paskirtis yra labai aiški. Vienas iš virtuvėje esančių vėdinimo kanalų skirtas virtuvinio gaubto prijungimui, kitas virtuvės zonos vėdinimui. Vonios kanalas skirtas šios patalpos vėdinimui. Taigi, norint įsitikinti ar esantys natūralios traukos kanalai yra veiksnūs ir juose oras juda teisinga kryptimi (iš patalpos į lauką, o ne atvirkščiai), Jums tereikia atlikti nedidelį eksperimentą.

Esant uždarytiems langams, prie kiekvieno iš vėdinimo kanalų pridėti nedidelį lapą popieriaus (geriausiai tiktų tualetinio popieriaus lapelis). Jei šis lapas laikosi, vadinasi trauka kanale yra susiformavusi. Tačiau greičiausiai trauką fiksuosite tik keliuose kanaluose, o likusiuose užfiksuosite oro patekimą į patalpą (taip vadinamą kanalo "apsigręžimą"). Tai yra indikacija jog oro pritekėjimas (infiltracija) į patalpas yra per mažas.

Tuomet pakartokite eksperimentą, tik dabar jau kiekviename kambaryje išsandarinkite varstomą langą (mikroventiliacijos padėtis). Tuo atveju jei prie kiekvieno kanalo lapas laikysis ir nenukris, Jums taps akivaizdžiai aišku kokią svarbą oro pritekėjimas atlieka natūralaus vėdinimo sistemose.

Sprendimų kaip „įleisti“ orą į patalpas nenaudojant lango mikroventiliacijos padėties turime ne vieną. Tačiau reikia pastebėti, jog ne visuomet natūralios traukos kanalai funkcionuoja ir užtikrinus oro pritekėjimą į patalpas (viršutiniai pastato aukštai, per žema kaminų altitudė ir t.t.). Tokiais atvejais jau būtina pasitelkti ventiliatorius, kurių dėka bus užtikrintas reikiamas oro šalinimas.

Kokį iš vėdinimo variantų pasirinkti, sprendžiate tik Jūs pats. Savo asortimente turime visą eilę pasiteisinančių vėdinimo sprendimų, kuriais galime pasidalinti ir su Jumis.

Visos nurodytos angos yra skirtos oro ištraukimui/ištekėjimui. Oro pritekėjimas turėtų vykti per pastato sienų, durų ir langų nesandarumus arba/ir pradarytus langus/orlaides.

Jeigu natūralios ventiliacijos nepakanka, tada montuojami ištraukimo ventiliatorius vonioje ir viryklės gartraukis į vieną iš angų virtuvėje. Kita anga virtuvėje skirta natūraliai ventiliacijai - oro ištraukimui.

Virtuvės ir vonios ventiliacija veiks tuo atveju jeigu bus paduodamas oras iš lauko, jeigu jo nebus tuomet nebus ką traukti, rekomenduojame susimontuoti Air Box ventiliacijos vožtuvus ant langų (daugiau informacijos rasite mūsų svetainėje), o vonioje ir virtuvėje užteks paprasto ištraukimo (gartraukis ir ištraukimo ventiliatorius).

Teisingai, vonioje į šachtą montuojamas ventiliatorius, virtuvėje viena anga gartraukio oro išmetimui, kita anga dažniausiai natūraliam oro pritekėjimui, dažnai montuojam kvadratinės grotelės su uždarymo sklende.

Vonioje reikėtų dėti aukšto slėgio ventiliatorių. Virtuvėje prijungti gartraukį. Ta antra atšaka virtuvėje greičiausiai palikta natūraliai ventiliacijai, tai galima tiesiog prijungti ištraukimo difuzorių.

Natūralus vėdinimas, tai kai oro srautas teka iš taško a į tašką b savaiminiu būdu (šaltas oras per orlaides, per pravirus langus įeina į patalpas, sušyla ir per ventiliacines angas (wc ir virtuvėje) per kaminą išeina lauk. Štai jums visa natūrali ventiliacija. Prasidarot langus ir jums prasivėdina. Nereik jokių ventiliatorių. Na nebent norite, kad geriau trauktų orą iš patalpų...? Tai galima ant kamino ant šachtų vėjo turbinėles pastatyti. Jokios elektros.

Jei gyvenate būste be rekuperacinės sistemos, bet norėtumėte ją įsirengti, tai kainuos brangiau ir bus daugiau darbo: reikės papildomai įrengti ortakius, keisti apdailą, išvedant ortakius į fasadą, reikės tai derinti su kaimynais ir pan.

Tačiau toks sprendimas tikrai pasiteisins. Teisės aktai numato, kad oras gyvenamosiose patalpose turi visiškai pasikeisti kartą per tris valandas. Taip užtikrinama reikiama oro kokybė. Jei patalpose rūkoma, ar sportuojama, oro kaita turi būti aktyvesnė.

Namus vėdinti atidarant langus nėra efektyvu: žiemą patalpos atšąla, didėja energijos nuostoliai, oras nevalomas ir nefiltruojamas, todėl į namus patenka dulkės, priskrenda vabzdžių ir pan.

Šaltu metu rekuperatoriaus tiekiamas oras sušyla išmetamo oro sąskaita. Rekuperatoriaus šildymo elementas neleidžia įrenginiui užšalti kai lauke itin žema temperatūra.

Aukštos klasės filtrai išvalo orą, sulaikydami net mažiausias žiedadulkes, todėl yra ypač naudingi jautriems ar alergiškiems žmonėms.

Rekuperatoriaus filtrus reikia atsakingai pasirinkti ir būtinai keisti periodiškai: priklausomai nuo filtravimo efektyvumo - kas 2-6 mėnesius.

Nepamirškite lubose po rekuperatoriumi įrengti tinkamo dydžio aptarnavimo angas arba dureles.

Modernūs rekuperatoriai veikia išties tyliai ir jų skleidžiamas garso lygis siekia tik 35-49 decibelus. Palyginimui, paukščių čiulbėjimas siekia apie 44 decibelus.

Oras iš lauko į patalpą patenka per vidinius ir išorinius filtrus, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą - jie sulaiko teršalus, dulkes, žiedadulkes, suodžius, perteklinę drėgmę, o kai kurių įmonių jau siūlomi angliniai filtrai - dar ir kvapus.

Filtrai skirstomi pagal klases, apibrėžiančias filtravimo efektyvumą ir turi būti sertifikuoti pagal Europinę EN 779:2012 arba pasaulinę ISO 16890 sistemą. Kuo aukštesnė filtro klasė - tuo jis tankesnis, todėl jį reikia dažniau keisti. Eksploatacijos trukmė priklauso ir nuo aplinkos, kurioje eksploatuojamas įrenginys, užterštumo.

Kiek kainuoja įrengti rekuperatorių?

Nors tiksli suma priklauso nuo konkrečių pasirinkimų, tačiau orientacinė rekuperacinės sistemos įrengimo tipiniame, apie 60 kv. m ploto bute kaina yra apie 2 500-3 000 Eur, o maždaug 100 kv. m ploto kotedže - apie 3 500-4 000 Eur. Tiek kainuoja rekuperatorius, jo montavimas, ventiliacijos angų, ortakių įrengimas, medžiagos ir pan.

tags: #kaip #isirengti #ventiliacija #bute