Kaip Atgauti Skolą Iš Nuomininko Lietuvoje: Žingsnis Po Žingsnio

Kiekvienas nuomotojas tikisi rasti patikimą nuomininką. Visgi, kartais pinigai nepasiekia gavėjo sąskaitos. Tačiau iškilus problemoms - žalai ar įsiskolinimams - svarbu kuo greičiau rasti jų sprendimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis susidarius situacijai, kai nuomininkas nemoka už komunalines paslaugas, bei kokios yra nuomotojo teisės ir pareigos.

Pirmieji Žingsniai Atgaunant Skolą

Visų pirma pabandykite raštu kreiptis į buvusį nuomininką su prašymu sumokėti susidariusį įsiskolinimą už nuomą, komunalinius mokesčius bei padengti kitus nuostolius susijusius su jo gyvenimo Jūsų bute metu padaryta žala, jei tokia buvo padaryta. Nuomininko bendradarbiavimo atveju siūlyčiau sudaryti rašytinę taikos sutartį, kurioje aptartumėte visas mokėtinas sumas bei mokėjimų tvarką. Po šios sutarties sudarymo, kreipkitės į apylinkės teismą, kad teismas šią sutartį patvirtintų. Šiuo atveju žyminis mokestis nemokamas.

Patvirtinta teismo taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl nuomininkui nevykdant taikos sutarties, Jūs iš karto galėsite kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš nuomininko turto ar pajamų.

Jeigu geruoju su nuomininku nepavyksta susitarti, tuomet vienintelis būdas atgauti skolą yra kreipimasis į teismą, nes tam, kad antstolis galėtų vykdyti priverstinį išieškojimą iš nuomininko turto yra būtinas teismo sprendimas. Šiuo atveju reikėtų sumokėti žyminį mokestį. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, raštu turėtumėte kreiptis į apylinkės teismą, kad pastarasis išduotų vykdomąjį raštą. Su apylinkės teismo išduotu vykdomuoju dokumentu galėtumėte kreiptis į antstolį.

Tuo atveju, jei Jūsų finansinė padėtis yra bloga, Jūs galite bandyti pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, prašydama suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau tam, kad ji būtų Jums teikiama, Jūs turėtumėte atitikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus.

Skolos Išieškojimo Procesas Teismo Keliu

Kaip vyksta skolos išieškojimo procesas teismo keliu ir nuo ko pradėti:

1. Parengiami dokumentai dėl skolos priteisimo ir pateikiami teismui nagrinėti.
2. Teismas sprendžia dėl skolos pagrįstumo ir priima sprendimą.
3. Sprendimui įsiteisėjus gaunamas vykdomasis dokumentas.
4. Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris skolą išieško priverstinai (areštuoja sąskaitas, turtą ir t.t.).

Norint išieškoti skolą teismo keliu yra du pagrindiniai būdai (procesai):

• Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo
• Ieškinys (įprastas procesas)

Pareiškimas Dėl Teismo Įsakymo Išdavimo vs. Ieškinys (Įprastas Procesas)

Ši lentelė padės jums palyginti abu procesus:

Kokius Dokumentus Rengti, Kokį Procesą Pasirinkti?

Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti skolą bei pateikti skolą pagrindžiančius dokumentus:

• Pasirašytas sutartis ar kitus rašytinius susitarimus su skolininku;
• PVM sąskaitas faktūras ir jų pateikimą skolininkui patvirtinančius dokumentus (sąskaitas su skolininko ar jo atstovų parašais, elektroninius ar registruotus laiškus, kuriais siuntėte sąskaitas);
• Pretenzijų (jei tokias siuntėte) kopijas ir įrodymus apie pretenzijų išsiuntimą (elektroninius ar registruotus laiškus, kitus duomenis apie tai, jog informavote skolininką apie prievolę sumokėti);
• Kitus reikšmingus dokumentus, pagrindžiančius įsiskolinimą (elektroninį susirašinėjimą, liudininkų galinčių patvirtinti Jūsų poziciją duomenis ir pan.);
• Juridiniams asmenims būtina pateikti įmonės įstatų kopiją bei įmonės vadovo įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (akcininkų sprendimą dėl vadovo paskyrimo arba išrašą iš VĮ „Registrų centras“ apie įmonę bei jos vadovą).

Išlaidos Procese

Skolos išieškojimo procese patirsite tam tikrų išlaidų:

• Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme (išlaidos priklauso nuo pasirinkto proceso).
• Žyminis mokestis (bylose dėl turtinių reikalavimų iki 28 962 Eur - 3 % nuo ginčo sumos kreipiantis ieškiniu, 4 kartus mažesnis žyminis mokestis kreipiantis pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo).

Teismas Priteisė Skolą, Kas Toliau?

• Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atveju įteikus skolininkui dokumentus ir nepareiškus prieštaravimų per 20 d. teismo įsakymas įsiteisėja ir gali būti nedelsiant pateiktas antstoliui vykdyti priverstinai.
• Teismui priėmus sprendimą ieškinine tvarka priteisti skolą nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Rizikos, Su Kuriomis Susiduriate Išieškant Skolą Teismo Keliu?

Rizika, jog teismas netenkins pareikšto reikalavimo. Tuo atveju prarandate į skolos išieškojimą investuotas lėšas bei gali tekti atlyginti kitos bylos šalies teisines išlaidas, jei tokių būtų.

Laikinosios Apsaugos Priemonės

Jeigu turite pagrindo manyti, kad skolininkas teismo proceso metu gali elgtis nesąžiningai imtis veiksmų turtui paslėpti ar sunaikinti, taip pat jei manote, kad teismo proceso metu gali susiklostyti kitų aplinkybių dėl kurių skolos nebegalėsite atgauti, verta apsvarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.

Taikyti ar ne laikinąsias apsaugos priemones sprendžia teismas pagal kreditoriaus pareikštą prašymą per 3 dienas nuo tokio prašymo gavimo, tokį prašymą galima pateikti su ieškiniu arba dar tik planuojant kreiptis į teismą. Teismui nusprendus pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir priėmus atitinkamą nutartį, kreditorius per 14 dienų turi kreiptis į antstolį, kuris priverstinai vykdo nutartį (areštuoja sąskaitas bei turtą skolos sumai ir t.t.).

Ką Daryti, Jei Nuomininkas Skolingas Už Komunalines Paslaugas?

Visų pirma pabandykite raštu kreiptis į buvusį nuomininką su prašymu sumokėti susidariusį įsiskolinimą už nuomą, komunalinius mokesčius bei padengti kitus nuostolius susijusius su jo gyvenimo Jūsų bute metu padaryta žala, jei tokia buvo padaryta. Nuomininko bendradarbiavimo atveju siūlyčiau sudaryti rašytinę taikos sutartį, kurioje aptartumėte visas mokėtinas sumas bei mokėjimų tvarką.

Jeigu geruoju su nuomininku nepavyksta susitarti, tuomet vienintelis būdas atgauti skolą yra kreipimasis į teismą, nes tam, kad antstolis galėtų vykdyti priverstinį išieškojimą iš nuomininko turto yra būtinas teismo sprendimas. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, raštu turėtumėte kreiptis į apylinkės teismą, kad pastarasis išduotų vykdomąjį raštą.

Nuomininkui vėluojant mokėti: Nuomininkas privalo mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo vėluojamos apmokėti sumos. Jeigu Nuomininkas vėluoja sumokėti ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų, tuomet Nuomininkas įsipareigoja mokėti 0,12 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, skaičiuojamus nuo vėluojamos apmokėti sumos.

Tuo atveju, jei Nuomininkas ilgiau kaip 15 (penkiolika) dienų vėluoja sumokėti Nuomotojui bet kuriuos Sutartyje numatytus mokėjimus ir nepadengia viso susidariusio įsiskolinimo per 7 (septynias) dienas nuo atitinkamo Nuomotojo pareikalavimo dienos, Nuomotojas įgyja teisę, be kita ko, nutraukti bet kokių Komunalinių Paslaugų ir/ar kitų paslaugų (elektros energijos, šildymo ir pan.) teikimą į Patalpas ir/ar Nuomininkui.

Nuomotojui nutraukus Sutartį bet kuriuo iš Bendrosios Dalies 10.4 punkte numatytų pagrindų, Nuomininkas privalo sumokėti Nuomotojui iki Sutarties nutraukimo nesumokėtą Nuomos Mokestį, visus kitus Sutartyje numatytus mokėjimus ir/ar baudas, taip pat atlyginti visus nuostolius (žalą), kuriuos Nuomotojas patyrė dėl Sutarties nutraukimo ir kurių negalima padengti iš Nuomininko sumokėtos Nuomos Mokesčio Papildomos dalies.

Jeigu Nuomininkas nevykdo ar vėluoja įvykdyti bet kokį įsipareigojimą Nuomotojui, įskaitant pareigą sumokėti Nuomos Mokestį, netesybas ir/ar bet kuriuos kitus mokėjimus pagal Sutartį, taip pat kitais Teisiniuose Reikalavimuose numatytais atvejais Nuomotojas (kaip kreditorius) įgyja teisę nukreipti susidariusio Nuomininko įsiskolinimo išieškojimą į įkeistas sumas.

Nuomotojui padengus Nuomininko įsiskolinimą iš įkeistų sumų, Nuomininkas privalo per 5 (penkias) dienas sumokėti Nuomotojui trūkstamą jų dalį (o nepanaudota sumų dalis lieka įkeista Nuomotojui). Jeigu Nuomininkas šios pareigos neįvykdo, tai laikoma esminiu Sutarties pažeidimu ir, be kita ko, Nuomotojas įgyja teisę nutraukti Sutartį pagal Bendrosios Dalies 10.4.

Nuomos Sutarties Svarba Ir Būtini Punktai

Buto nuomos sutartis yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas. Ji turi būti sudaryta raštu - tai yra privaloma sąlyga pagal įstatymus. Nors internete galima rasti daugybę sutarties šablonų, aklai pasikliauti jais nevertėtų. Kiekvienas nuomos atvejis yra unikalus, todėl sutartį reikėtų pritaikyti pagal konkrečią situaciją.

Štai svarbiausi punktai, kurie privalo būti aptarti sutartyje:

• Sutarties šalys: Turi būti tiksliai nurodyti nuomotojo ir nuomininko asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas). Jei butą nuomoja įmonė - jos rekvizitai. Svarbu patikrinti, ar butą nuomojantis asmuo tikrai yra jo savininkas arba turi teisėtą įgaliojimą tai daryti. Tai galima patikrinti Registrų centro išraše.
• Nuomos objektas: Detalus buto aprašymas - tikslus adresas, plotas, kambarių skaičius. Būtina kuo detaliau aprašyti buto būklę pasirašant sutartį. Geriausia praktika - sudaryti priėmimo-perdavimo aktą.
• Nuomos terminas: Nurodoma konkreti sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos data. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Tai svarbus aspektas, nes nuo jo priklauso sutarties nutraukimo sąlygos.
• Nuomos kaina ir mokėjimo tvarka: Aiški nuomos mokesčio suma, valiuta, mokėjimo data (pvz., iki kiekvieno mėnesio 10 dienos) ir būdas (grynaisiais ar pavedimu). Taip pat svarbu aptarti komunalinių ir kitų mokesčių (interneto, televizijos) mokėjimo tvarką - kas ir kaip už juos moka.
• Depozito dydis ir sąlygos: Tai vienas esminių punktų. Turi būti aiškiai įvardinta depozito suma, jo sumokėjimo faktą patvirtinantis įrašas, ir, svarbiausia, detalios sąlygos, kada depozitas (ar jo dalis) gali būti negrąžinamas. Taip pat privaloma nurodyti terminą, per kurį depozitas turi būti grąžintas nuomininkui pasibaigus sutarčiai (pvz., per 10 darbo dienų).
• Šalių teisės ir pareigos: Kas atsakingas už smulkų remontą (pvz., lemputės pakeitimą), o kas - už stambų (pvz., sugedusios skalbimo mašinos remontą)? Ar nuomininkas gali bute laikyti augintinius? Ar gali subnuomoti būstą? Visi šie klausimai turi būti aptarti, kad vėliau nekiltų ginčų.
• Sutarties nutraukimo sąlygos: Aiškiai apibrėžti, kokiomis sąlygomis ir kokiais terminais kiekviena šalis gali nutraukti sutartį anksčiau laiko. Paprastai numatomas įspėjimo terminas, pavyzdžiui, vienas mėnuo.

Priėmimo-Perdavimo Aktas: Svarbus Dokumentas

Vienas dažniausiai ignoruojamų, bet neįkainojamai svarbių dokumentų yra turto priėmimo-perdavimo aktas. Tai - detalus bute esančių daiktų sąrašas ir jų būklės aprašymas sutarties pasirašymo metu. Šis aktas yra neatsiejama nuomos sutarties dalis ir apsaugo abi puses.

Kaip Jį Parengti?

• Fotografuokite ir filmuokite.
• Sudarykite detalų sąrašą.
• Atlikite buitinės technikos patikrą.
• Užfiksuokite skaitiklių rodmenis.
• Nurodykite, kiek raktų komplektų perduodama nuomininkui.

Tiek nuomininkas, tiek nuomotojas turi pasirašyti ant dviejų akto egzempliorių, ir kiekvienas pasilieka po vieną. Pasibaigus nuomos sutarčiai, šis dokumentas bus pagrindinis įrodymas, sprendžiant, ar buto būklė pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo, ar dėl netinkamo naudojimo.

Depozitas: Kas Tai Ir Kaip Jis Veikia?

Depozitas, dažnai dar vadinamas užstatu, yra pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui prieš įsikeldamas į nuomojamą būstą. Dažniausiai rinkoje nusistovėjusi praktika - imti dviejų mėnesių nuomos dydžio depozitą. Tačiau tai nėra griežta taisyklė - suma gali būti ir mažesnė, ir didesnė, priklausomai nuo abiejų šalių susitarimo.

Pagrindinė depozito paskirtis - padengti galimus nuomininko įsiskolinimus ar turtui padarytą žalą. Jei nuomininkas tvarkingai mokėjo visus mokesčius ir nepadarė butui žalos, viršijančios normalų nusidėvėjimą, nuomotojas privalo grąžinti visą depozito sumą per sutartyje numatytą terminą.

Vienas dažniausiai kylančių klausimų - kaip traktuojamas užstato susigrąžinimas. Užstatas įprastai grąžinamas pasirašius būsto perdavimo aktą.

Kas Nėra Normalus Nusidėvėjimas (Ir Už Ką Gali Būti Išskaičiuota Iš Depozito)?

• Sulužę baldai.
• Didelės, neišvalomos dėmės ant kilimų, sofų ar sienų.
• Skylės sienose.
• Stipriai subraižytas parketas.
• Paliktos skolos už komunalines paslaugas.
• Palikta netvarka ir šiukšlės, reikalaujančios papildomų valymo išlaidų.

Ką Daryti, Jei Kyla Ginčas Dėl Depozito Grąžinimo?

• Bandykite susitarti taikiai.
• Parengkite oficialią rašytinę pretenziją nuomotojui.
• Kreipkitės pagalbos į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
• Kreipkitės į teismą.

Patarimai Nuomininkams Ir Nuomotojams

Patarimai Nuomininkui:

• Niekada nemokėkite depozito nepasirašę sutarties.
• Atidžiai perskaitykite visą sutartį prieš pasirašydami.
• Būtinai reikalaukite sudaryti priėmimo-perdavimo aktą su nuotraukomis.
• Išsaugokite visus mokėjimo kvitus.
• Laiku informuokite nuomotoją apie bet kokius gedimus ar problemas bute.
• Prieš išsikraustydami, kruopščiai sutvarkykite butą.

Patarimai Nuomotojui:

• Visada sudarykite rašytinę nuomos sutartį.
• Patikrinkite potencialaus nuomininko patikimumą.
• Nepamirškite priėmimo-perdavimo akto.
• Deklaruokite gautas nuomos pajamas ir sumokėkite mokesčius.
• Saugokite visus su buto remontu susijusius dokumentus ir kvitus.
• Būkite sąžiningi ir grąžinkite depozitą laiku, jei nuomininkas įvykdė visas savo pareigas.

Žodinės Nuomos Sutartys: Rizika Ir Galimybės

„Žodinės nuomos sutartys yra teisėtos pagal Civilinį kodeksą, jame numatyta, jog nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Vis tik kilus nesutarimams ir neturint rašytinės sutarties, nuomotojui kyla daug praktinių problemų. Žodinė sutartis yra laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi bute dienos. Tačiau be rašytinės sutarties nuomotojui tenka remtis tik Civilinio kodekso nuostatomis, o ne lankstesniais šalių susitarimais, kurie gali būti numatyti nuomos sutartyje“, - pasakoja advokatas.

Pasak jo, susidūrus su nuomininko mokumo problemomis (nepaisant to, ar šalys yra sudariusios ar nesudariusios rašytinę nuomos sutartį), pirmasis patarimas nuomotojui - raštu kreiptis į nuomininką fiksuojant nuomininko padarytus pažeidimus, raštu teikti raginimus nuomininkui padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokia dokumentacija gali tapti ne tik svarbiu įrodymu sprendžiant ginčą, jei jis persikeltų į teismą, tačiau dažnu atveju net ir išsprendžia pačią problemą, kadangi nuomininkas įvertina galimas neigiamas finansines pasekmės, kurios tik augtų, jei ginčas persikeltų į teismą.

Kai konflikto nepavyksta išspręsti geruoju, nuomotojui iš esmės lieka vienas kelias - kreiptis į teismą, siekiant nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiteisti skolą ir iškraustyti nuomininkus: „Deja, bet geranoriškai nepavykus išspręsti konflikto, teisminis procesas yra neišvengiamas. Gyvenamųjų patalpų nuomai įstatymai numato griežtesnius reikalavimus - Civilininiame kodekse numatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos specifika lemia ir tai, kad vien faktas, jog nuomininkas nesumokėjo nuomos ar komunalinių mokesčių už 1 mėnesį, dar nesudaro pagrindo nuomotojui inicijuoti sutarties nutraukimo. Pagal Civilinį kodeksą, nuomininkas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, jei jis nuolat, tačiau ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas,“ - pažymi „Ellex Valiunas“ advokatas D.Svarbu žinoti

Teisininkas pabrėžia, kad net jei nuomininkas yra skolingas už nuomą, jis vis tiek yra įstatymais saugomas nuo savavališko iškeldinimo: „Nuomotojas, kuris savavališkai iškeldina nuomininką, gali būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir administracinėn, o išskirtiniais atvejais - net baudžiamojon atsakomybėn. Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, patį sprendimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, kuris turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Jei iškeldinamasis nesutinka geruoju išsikelti ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesui pagal vykdomąjį raštą, kviečiami du kviestiniai ir policija. Iškeldinant vaiką, taip pat dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas. Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje.

tags: #kaip #is #nuomininko #atgauti #skola