Planuojant statybas Lietuvoje, svarbu žinoti, kokie reikalavimai keliami statiniams, ypač kai statoma ant dviejų sklypų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su statybos leidimais, apribojimais, atstumais nuo sklypo ribų ir kitais svarbiais klausimais.
Statybos leidimai ir projektai
Prieš pradedant bet kokias statybas, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas statybos leidimas ir projektas. Nuo to priklauso statinio kategorija, paskirtis ir vieta.
Kada reikalingas statybos leidimas?
- Ypatingieji ir neypatingieji statiniai: Statybos leidimas visada privalomas.
- Nesudėtingieji statiniai: Leidimas nebūtinas, jei statinys atitinka tam tikrus kriterijus ir nėra tam tikrose teritorijose.
Nesudėtingi statiniai
Nesudėtingiems statiniams priskiriami:
- I grupės statiniai: Paprastos konstrukcijos pastatai, kurių aukštis neviršija 8,5 metro, o plotas - 80 kvadratinių metrų.
- II grupės statiniai: Šiltnamiai iki 80 m2.
Sodo namams, kurių aukštis neviršija 8,5 m, o bendra kvadratūra neviršija 80 m2, leidimas nėra reikalingas, nepriklausomai nuo to, ar sodų bendrija yra mieste, ar kaime.
Tačiau, statant bet kokius gyvenamuosius namus Vilniaus rajone nuo 2017 metų, leidimas yra privalomas.
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia, jeigu didesnis - reikia.
Statyba be statybos leidimo namų valdos sklype
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m2.
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m2 ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo.
Reikalavimai žemės sklypo dydžiui ir paskirčiai
Norint statyti individualų gyvenamąjį namą, minimalus žemės sklypo dydis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų reikalavimus.
- Vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2.
- Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
Planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m2 dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m2 - 35 proc.
Statyba žemės ūkio paskirties sklypuose
Žemės ūkio paskirties sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Minimalūs atstumai nuo sklypo ribų
Statybos procesas Lietuvoje griežtai reglamentuojamas teisės aktais, o vienas iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų - statyba nesilaikant nustatytų minimalių atstumų nuo sklypo ribų.
Paprastai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Jeigu statinio bet kurių konstrukcijų aukštis didesnis kaip 8,5 m, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, numatytas minimalus 1 metro atstumas.
Tvora ant sklypo ribos gali būti tik su kaimyninio žemės sklypo savininko rašytiniu sutikimu. Jo taip pat reikės, jeigu statyti tvorą norima arčiau kaip 1 metras iki žemės sklypo ribos ir neišlaikomi teisės aktuose numatyti tvoros akytumo (šviesos pralaidumo) arba aukščio reikalavimai.
Norint teisės aktuose numatytus minimalius atstumus sumažinti, tai padaryti galima tik gavus gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Jei statyba vykdoma nesilaikant minimalių atstumų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) gali pripažinti statybą neteisėta.
Ką daryti prieš pradedant statybas?
Prieš pradedant statybas, rekomenduojama:
- Patikrinti reglamentuojamus atstumus konkrečiam statiniui ir vietovei.
- Atlikti tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus.
- Siekiant mažinti minimalius atstumus nuo statinio iki žemės sklypo ribos - tartis su gretimo žemės sklypo savininku dėl rašytinio sutikimo gavimo.
Tuo atveju, jeigu statinys jau yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl minimalių atstumų, derėtų tartis su gretimo žemės sklypo savininku dėl rašytinio sutikimo gavimo, servituto nustatymo ar žemės sklypo dalies išpirkimo.
Atsakingas planavimas ir teisinių reikalavimų laikymasis - patikimiausias būdas išvengti ilgalaikių problemų ir išsaugoti gerus santykius su kaimynais.