Nuosavybės Valdymas: Esminiai Aspektai ir Teisiniai Niūansai

Nuosavybės teisė yra vienas pamatinių daiktinės teisės institutų, apibrėžiantis savininkų teises valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Šios teisės subjektai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įskaitant valstybę ir savivaldybes. Nuosavybės teisės objektai apima įvairų turtą - nuo žemės ir pastatų iki pinigų ir vertybinių popierių.

Savininko teisės į nuosavybę nepriklauso nuo kitų asmenų valios ir gali būti ribojamos tik teisės normų arba paties savininko sprendimų. Savininkas turi teisę leisti arba drausti kitiems asmenims naudotis savo turtu, išreikalauti prarastą turtą iš neteisėto valdymo ir, įstatymų nustatytais atvejais, net iš sąžiningo įgijėjo.

Įgyjamoji Senatis: Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdas

Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, kai asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens. Iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka Civilinio kodekso (CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.

CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo. Toks aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą.

Pavyzdžiui, nagrinėjant situaciją dėl garažų, kurių statyba buvo pradėta negavus statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimo, neįgiję nuosavybės teisės naujo daikto sukūrimo pagrindu asmenys negalėjo šios teisės perleisti ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau, jei garažai buvo pastatyti karinio dalinio teritorijoje gavus karinio dalinio vado leidimą, būtų pagrindas pripažinti, kad garažų valdytojais pareiškėjai tapo teisėtai.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad daikto valdymas kaip savo turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad daikto valdytojas per visą valdymo laikotarpį ne tik įgyvendino teises į daiktą, elgdamasis su juo kaip savininkas, bet ir su valdomu daiktu susijusias pareigas vykdė kaip savininkas (patyrė įprastines išlaidas, būtinas daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo, atlygino daikto padarytą žalą, mokėjo su daiktu susijusius mokesčius, kitus privalomus mokėjimus ir pan.).

Bankroto Procedūros: Kreditorių Reikalavimų Nurašymas

Fizinių asmenų bankroto bylose svarbu tinkamai taikyti įstatymų redakcijas, galiojusias bankroto bylos iškėlimo dieną. Pavyzdžiui, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo (ne)nurašymo klausimą, turėjo būti taikoma Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo dieną. Jei bankroto byla iškelta iki 2018 m. gegužės 17 d., kreditoriaus reikalavimo (ne)nurašymo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad prie nenurašomų kreditorių reikalavimų yra priskirtinas ir iš nusikalstama veika padarytos žalos kilęs reikalavimas.

FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriame buvo pabrėžta, kad fizinio asmens bankroto procesu būtų neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai būtų ginami labiau negu tokią žalą patyrusio asmens teisės.

Atstovavimas Teisme: Įmonių Valdymo Aspektai

Atstovavimas teisme reikalauja tinkamo įgaliojimo. Įstatyme aiškiai įtvirtinta nuostata, pagal kurią veikti bendrovės vardu teisę turi tik bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas. Išimtinė akcininkų teisė rinkti (paskirti) bendrovės vadovą, kai bendrovėje nesudaroma valdyba, nustatyta nepriklausomai nuo akcininkų skaičiaus ir ji nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tais atvejais, kai bendrovėje yra tik vienas akcininkas, toks akcininkas įgyja bendrovės vadovo teises, įskaitant teisę veikti bendrovės vardu ir vesti bylas teisme bendrovės vardu.

tags: #nuosavybes #vp #negali #leisti