Ką norite veikti ateityje? Šis klausimas jaudina daugelį moksleivių. Atsakymo paieškos gali būti įdomus ir prasmingas kelias, o tinkamos edukacinės programos ir karjeros galimybės gali tapti puikiu startu.
Kauno apskrities viešoji biblioteka siūlo net septynias Kultūros paso edukacijas, skirtas įvairaus amžiaus moksleiviams. Šios edukacijos vyksta keturiuose skirtinguose bibliotekos skyriuose.
Edukacinės programos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje
Šios edukacijos padės ne tik geriau pažinti save, bet ir praplėsti akiratį, susipažinti su įvairiomis profesijomis ir ugdyti reikalingus įgūdžius.
Interaktyvus Knyguočių protmūšis (nuotolinė paslauga)
Ar esi knygų mėgėjas arba jas laikai savo priešu numeriu 1? Nustebinsi, sužinojęs, kad knygų ir tekstų esame apsupti beveik visada, net jei tuo metu jų neskaitome. Net jei nesi didelis knygų gerbėjas (nors tikimės, kad taip nėra), gali būti, kad apie jas žinai daugiau, negu manei. Todėl priimk bibliotekininkų iššūkį ir dalyvauk interaktyviame Knyguočių protų mūšyje su savo draugais! Šios nuotolinės edukacijos metu sužinosi daug tikėtinų ir neįtikėtinų faktų apie literatūrą, knygas, rašytojus ir skaitymą, kuriuos galėsi pritaikyti tiek pamokose, tiek bendraudamas su draugais. Suprasi, kad mokytis ir skaityti ne tik labai naudinga, bet ir smagu!
Temos ir užduotys parengtos skirtingoms klasėms, todėl edukacijoje gali dalyvauti 1-4 klasių mokiniai.
Kam skirta: 1-4 kl. K. Donelaičio g. 8 / Lydos g.
Knyguočių protmūšis
Ar mėgsti skaityti knygas ir negali įsivaizduoti savo dienos be jų? O gal knygos yra tavo priešas numeriu 1? Nustebinsi, sužinojęs, kad knygų ir tekstų esame apsupti beveik visada, net jei tuo metu jų neskaitome. Net jei nesi didelis knygų gerbėjas (nors tikimės, kad taip nėra), gali būti, kad apie jas žinai daugiau, negu manei. Todėl priimk bibliotekininkų iššūkį ir su savo draugais dalyvauk Knyguočių protų mūšyje! Šios edukacijos metu sužinosi daug tikėtinų ir neįtikėtinų faktų apie literatūrą, knygas, rašytojus ir skaitymą, kuriuos galėsi pritaikyti tiek pamokose, tiek bendraudamas su draugais. Suprasi, kad mokytis ir skaityti ne tik labai naudinga, bet ir smagu!
Temos ir užduotys parengtos skirtingoms klasėms, todėl edukacijoje gali dalyvauti 2-4 klasių mokiniai. Nedvejok ir sužinok, koks knyguočius esi tu!
Kam skirta: 2-4 kl. K. Donelaičio g.
Spaudžiam meną: nuo raidės iki vaizdo
Ieškai atsakymų, kas gali būti menas ir ar jį galima rasti tik muziejuose ir galerijose? O gal norėtum su menais ką nors nuveikti? Šioje edukacijoje moksleiviai gali apjungti savo kasdieninio gyvenimo aktualijas su keistomis, įdomiomis ir negirdėtomis modernaus meno srovėmis, o kartu sukurti nestandartinį klasės sienraštį. Tapti iliustratoriais, dizaineriais ir leidėjais, kurdami savo grupės leidinį, patys nuspręs, ką nori jame paskelbti, kokią spaudos grafiką naudoti, kaip kurti iliustracijas ir kaip susimaketuoti spaudinį. Šiame kūrybiniame procese vaikai iš arti susipažins su skirtingomis meno technikomis ir srovėmis, grafinio dizaino galimybėmis.
Kam skirta: 3-6 kl.
Dekoratyvinė skulptūra prabyla: Vokiškai. Rusiškai. Angliškai.
Kviečiame Jus į patyriminę ekskursiją, kurios metu galėsite atrasti Kauno architektūrines vertybes ir dar kartą pagilinti savo užsienio kalbos žinias (pasirinktinai: vokiečių, rusų arba anglų kalba). Ši ekskursija vyks maršrutu Kauno V. Putvinskio gatvė - Santaka, o kūrybiškai panaudosite savo kalbos žinias ir susipažinsite su dekoratyvine skulptūra Kaune.
Kam skirta: 7-9 kl. K. Donelaičio g. Be to, mokysitės kūrybiškai pritaikyti šias žinias ir susipažinsite su įvairių tautų kultūros paveldo objektais Kaune. Lavinsite informacijos paieškos įgūdžius, atliksite kritinį informacijos vertinimą skatinančias užduotis.
Kam skirta: 8-12 kl. K. Donelaičio g.
Pasakų istorijos
Edukacinis užsiėmimas „Pasakų istorijos“ susideda iš trijų dalių. Pirma, dalyviai bus supažindinami su pasakų Europoje ištakomis, taip pat ir su kitų pasaulio šalių pasakų rinkiniais, tokių kaip „Tūkstantis ir viena naktis“, „Kaukazo pasakos“, „Japonų pasakos“ ir kt. Bus pristatoma lietuvių pasakojamoji tautosaka, taip pat svarbūs jai žmonės kaip S. Daukantas, J. Basanavičius, J. Balys, A. Giedrius, o bibliotekoje bus rodomos jų senosios pasakų knygos, paskaitoma pasakų pavyzdžių. Po to, susipažinus su senaisiais tekstais, mokiniai komandose kurs savo pasakas. Burtų keliu išsitraukę lapelius su pasakų veikėjais, vieta ir kt., mokiniai turės juos panaudodami sukurti savo pasakas. Ant lapelių edukacinio užsiėmimo dalyviai ras nuspėjamų ir netikėtų pasakų elementų, tad tikrai prireiks pasitelkti kūrybiškumą, o kiekviena sukurta pasaka bus unikali.
Kam skirta: 3-6 kl. K. Donelaičio g.
Popieriaus restauravimas: sustabdyk laiko tėkmę
Mokymosi procese mokiniai įgys žinių apie senųjų knygų popieriaus gamybos skirtumus nuo dabartinių ir sužinos, kaip galima saugiai išsaugoti popieriaus gyvenimą prevenciniu konservavimu. Dalyviai padės sustabdyti įplyšusio popieriaus pažeidimus ir atkurs prarastas lapo dalis, taip pat susipažins su restauratoriaus profesija. Mokymasis susideda iš dviejų dalių, kurios apima dokumento ir jo turinio išliekamosios vertės supratimą.
Kam skirta: 4-9 kl. K. Donelaičio g.
Dada: kūrybiškumo laboratorija
Šis edukacinis užsiėmimas yra skirtas supažindinti dalyvius su dadaizmu, XX amžiaus antrajame dešimtmetyje susikūrusiu (anti)meniniu judėjimu. Dalyviai turės galimybę išmokti individualios kūrybos ir bendrakūrybos metodus, remiantis „pasidaryk pats” filosofija ir tvariu požiūriu į medžiagų naudojimą. Kūrybinėje dalyje dalyviai taps dada kūrėjais ir išbandys unikalias menines praktikas, kurdami koliažą ir garso eilėraštį. Šis užsiėmimas yra puiki terpė atrasti savo kūrybiškumą, pasisemti kūrybinio įkvėpimo ir maištingos dvasios iš XX a.
Dadaizmas buvo svarbus XX amžiaus menininkų judėjimas, kuris pabrėžė atsitiktinumą, absurdą ir provokaciją. Dadaistai siekė iššaukti žiūrovų reakcijas ir pakeisti tradicinį meno suvokimą. Dalyvavimas šioje edukacinėje veikloje gali padėti dalyviams išplėsti savo kūrybinius gebėjimus ir supratimą apie meno istoriją bei kultūrą.
Kam skirta: 9-10 kl. K. Donelaičio g.
Knygos viršelio istorijos
Ši edukacija skirta supažindinti dalyvius su tradicine knygrišyste, istorinių įrišių dekoravimo menu ir ugdyti kultūros paveldo vertės suvokimą. Dalyviai turės galimybę išmokti apie senųjų knygų sandarą, naudotas medžiagas ir įrišimo technikas, taip pat pristatyti populiariausius XV-XIX a. Praktinėje dalyje dalyviai išmoks atlikti istorinį knygos viršelio įrišimą, naudojant ilgadygsnį rišimą per nugarėlės įpjovas, ir parodys, kaip dekoruoti knygos viršelį ksilografine technika.
Knygos įrišimo amatas yra senas ir svarbus amatas, kuris gyvuoja Europoje nuo V a. Bėgant laikui daugėjo įrišimo būdų, keitėsi viršelių medžiagų ir dekoro mados. Dalyvavimas šioje edukacinėje veikloje taip pat gali padėti dalyviams suprasti, kad knygos yra daugiau nei tik teksto lapai, o jos viršelis gali būti informatyvus meno kūrinys.
Kam skirta: 9-10 kl. K. Donelaičio g.
Aš esu aš: savęs ir jausmų pažinimas
Šis edukacinis užsiėmimas yra skirtas vaikams, kad jie galėtų atrasti, kad literatūra ir konkrečios knygos gali veikti kaip savęs ir jausmų pažinimo priemonė. Dalyviai turės galimybę skaityti knygas apie jausmus ir emocijas, pasirenkamas atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų amžių ar specialiuosius poreikius. Siekiant parodyti, kad ne visada mūsų emocijas ir jausmus kiti supranta teisingai, dalyviai gamins ženkliukus sau ir savo draugui. Gautus rezultatus palyginsime ir aptarsime tam, kad pamatytume skirtumus, kaip mes matome save ir kaip mus mato bei supranta kiti. Šis užsiėmimas yra puiki proga ugdyti vaikų kūrybiškumą ir skatinti juos domėtis savo jausmais ir emocijomis. Dalyvavimas šioje edukacinėje veikloje taip pat gali padėti vaikams geriau suprasti save ir kitus, gerbti kitų nuomones ir išmokti bendrauti su kitais.
Kam skirta: 1-6 kl.
Mitai ir realybė apie karjerą statybų sektoriuje
Dažnai girdime įvairių mitų apie darbą statybų sektoriuje. Štai keletas iš jų, paneigiančių klaidingus įsitikinimus:
- Mitas: Statybose karjeros galimybių nėra. Realybė: Karjeros galimybės itin plačios ir aiškiai apibrėžtos. Čia dažnai galima pradėti nuo praktinių darbų ar asistento pareigų, o su patirtimi ir žiniomis pakilti iki darbų vadovo, projektų vadovo ar net aukščiausio lygio vadovaujančių pozicijų.
- Mitas: Statybose dirba tik nekvalifikuoti darbininkai. Realybė: Šiuolaikinis statybų sektoriaus darbuotojas yra kvalifikuotas specialistas, turintis platų žinių ir įgūdžių spektrą. Dauguma specialistų įgyja profesinį išsilavinimą ir nuolat kelia kvalifikaciją įvairiuose mokymuose.
- Mitas: Darbas statybose yra pavojingas. Realybė: Šiandien ši sritis yra viena iš labiausiai reglamentuojamų ir nuolat tobulinamų saugos požiūriu. Technologiniai sprendimai, tokie kaip dronai, saugos jutikliai, automatizuoti įrankiai ar 3D modeliavimas, leidžia iš anksto numatyti rizikas ir jų išvengti.
- Mitas: Statybų sektoriuje mažai uždirbama. Realybė: Atlygis dažnai atspindi ne darbo pobūdį, o kompetencijų lygį. Be to, šis sektorius siūlo daug erdvės augimui - tiek profesiniam, tiek finansiniam.
- Mitas: Statybos - tik vyriška profesija. Realybė: Vis daugiau moterų renkasi karjerą šioje srityje. Statybos tampa vis labiau orientuotos į technologijas, projektų valdymą, tvarumą ir bendradarbiavimą - sritys, kuriose lyčių ribos seniai nebeegzistuoja.
Daugelį su statybų sektoriumi siejamų mitų šiandien galime ne tik paneigti, bet ir pamatyti šią sritį kaip dinamišką, technologijų ir inovacijų varomą sektorių, kuriame yra gausu karjeros galimybių, kuris paremtas aukštais saugos standartai, technologijomis bei inovacijomis grįstais sprendimais.
Antanas Borumas su bičiuliu Martynu Tamuliu įmonę, kuri užsiima plieno konstrukcijų apdirbimu, suvirinimu, montavimu bei elektros inžinerija, įkūrė dar 2008-aisiais. Dabar turime apie 300 darbuotojų. Pusę jų dirba su metalu, likę - su elektra. Iš minėtų 300 darbuotojų, maždaug 10-15 proc. Susirasti tinkamą vietą praktikai, kur galėtum pritaikyti per mokslo metus įgytas žinias - užduotis ne iš lengvųjų.
Artėjant praktikos metui, studentas uoliai ieškojo įmonės, kurioje galėtų pritaikyti kolegijoje įgytas teorines žinias ir įgyti praktinės patirties. „Ieškodamas, kur atlikti praktiką, paskambinau gal į dešimt ar dvidešimt įmonių, bet visur išgirsdavau neigiamą atsakymą arba miglotą pažadą: pažiūrėsime, gal paskambinsime. Bet tų skambučių taip ir nesulaukiau. Tik vienos didžiulės įmonės atstovas, kaip ir buvo žadėjęs, perskambino, bet ir jis pasakė, kad šiuo metu praktikantų nereikia“, - apie ilgas vietos, kur galėtų atlikti praktiką, paieškas pasakojo T. Tadas Balčys.
„Pasiūlymą nedvejodamas priėmiau, nes tai ir galimybė užsidirbti, ir įgyti gerokai daugiau patirties, o tai įmanoma tik dirbant konkretų darbą. „Atėjus į naują vietą, ypač dar neturint patirties, labai svarbus yra pirmas įspūdis. Ir man jis buvo daug geresnis už tai, ką įsivaizdavau! Praktika - tai pirmas susidūrimas su profesine realybe ir nuo to labai priklauso, kaip jausiesi toliau“, - įsitikinęs T. „Pamačiau, kaip dirba visa komanda ir koks svarbus yra tavo paties darbas, būnant toje komandoje. Kai pajunti, kad tavimi pasitikima, atsiranda ir pasididžiavimas, ir kartu - dar didesnė atsakomybė“, - apie praktikos metu įgytą ne tik darbinę, bet ir emocinę patirtį kalbėjo T.
Ne naujiena, kad kai kurie studentai praktikos atlikti išvyksta į užsienio šalis. Kipras Urbonavičius prisimena, kad besibaigiant antram studijų kursui, teko sukti galvą, kur reikės atlikti praktiką. „Nežinai nuo ko ir pradėti, kur tos praktikos ieškoti. Lietuvos įmonės dažniausiai siūlo neapmokamas praktikos vietas arba geriausiu atveju - už minimalų atlyginimą. Netikėtai sulaukiau draugo pasiūlymo prisijungti prie jo ir atlikti praktiką Vokietijoje: juk kartu drąsiau. Savo pasirinkimu jis buvo labai patenkintas: pasibaigus praktikai grįžo į kolegiją, o po studijų išvyko dar vienai praktikai į Vokietiją.
„Šiais laikais praktika jau nebėra tik formalumas. Po jos gabūs jaunuoliai dažnai sulaukia ir nuolatinio darbo pasiūlymų. Atsakingi verslai rimtai žiūri į jaunus specialistus, dažnai apmokėdami net ir praktikos vietas. Tai nauda tiek pačioms įmonėms, tiek ir studentams, kurie pasitikrina, ar toks darbas jiems tinka. Vienas svarbiausių kriterijų, renkantis įmonę praktikai, yra studijų programos ir įmonės veiklos pobūdžio atitikimas“, - akcentavo G.
Adomą Nakutavičių, Klaipėdos valstybinės kolegijos trečiakursį, domino galimybė kurti inovacijas, kurios turi realią įtaką žmonių gyvenimui, ir, žinoma, viliojo puikios atlyginimo perspektyvos. „Inžinerija siūlo plačias galimybes, o elektros ir automatikos inžinerija yra ypač dinamiška sritis, kuomet nuolat dalyvaujama naujų technologijų kūrime ir diegime. Jis prisipažįsta, kad apsispręsti, kur studijuoti, nebuvo lengva.
„Po brandos egzaminų nusprendžiau pasirinkti mokslus Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Daug informacijos radau internete, kuri padėjo susidaryti aiškų vaizdą apie studijų programą, galimas karjeros galimybes ir įsidarbinimo perspektyvas. Tad būsimiems studentams siūlau pasinagrinėti studijų programas iš anksto“, - pataria A. Vasarą jis atliko praktiką įmonėje „Constro“ ir savo teorines žinias pritaikė praktikoje.
Auridas pastebi, kad studijos didmiestyje suteikia ir daugiau galimybių tobulėti, prisijungti prie pažangiausių projektų ir susitikti su kitais šios srities profesionalais. „Nenorėjau vasarų leisti veltui, tad jau antrus metus atlikau praktiką statybų subrangos įmonėje. Nors pradžioje darbą įsivaizdavau kitaip, ši patirtis leido geriau pažinti pasirinktą profesiją.
Anot Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjo Gedimino Rainio, inžinerijos specialistų poreikis kiekvienais metais išauga 2 - 3 kartus. Prognozuojama, kad iki 2025 m. inžinieriams bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų. Lietuvoje inžinieriai gali rasti darbą įvairiose pramonės šakose, nuo energetikos iki transporto ir technologijų sektorių.
„Pasirinkę inžinerines studijas, jauni žmonės įgyja galimybę tapti šios srities profesionalais, kurie tiesiogiai prisideda prie technologijų vystymo ir geresnės ateities kūrimo.
Elektros, statybų ar elektros energetikos inžinerija vis dar ne itin traukia studentus. Tuo tarpu darbo rinkoje kai kurių specialybių paklausa pasiūlą viršija 7-8 kartus. Universitetų karjeros specialistai teigia, kad vykstant į mokyklas ir bendraujant su moksleiviais jie regi pasikartojančią tendenciją - būsimiems studentams inžinerijos studijos atrodo per sunkios, profesija monotoniška ir nekūrybiška.
Labai svarbu paneigti mitą, kad inžinieriaus darbe nėra kūrybiškumo. Nors inžinieriaus profesija apipinta mitų, šią profesiją pasirinkę studentai greitai juos patys paneigia. Pirma, darbo tikrai bus. Ne vienas buvęs abiturientas pamini, kad dalyvavimas kad ir karjeros dienų renginiuose ir bendravimas su inžinerinės krypties įmonėmis „atvėrė akis“. Be to, dažnas 3-4 kurso studentas jau dirba įmonėse, pamažu siekia karjeros. O ir pradinis atlygis patrauklus.
Tad svarbu ne tik pritraukti specialistus, bet ir skatinti rinktis šios krypties studijas, parodyti darbo privalumus. Kita vertus, jaunieji inžinieriai iš karto naudoja dirbtinį intelektą ir įsisuka į įmonės procesus. Būtent naujoji inžinierių karta sugeba apjungti išmaniąsias technologijas su projektų valdymu ar dirbtinio intelekto panaudojimu įmonės veiklos procesuose ir tapti neatsiejama itin vertinama inžinerinio sektoriaus įmonių komandų dalimi. Štai vien Vakarų Lietuvoje yra didelė dalis inžinerinės pakraipos įmonių. Produkciją ar paslaugas jos eksportuoja vos ne į visą pasaulį.
Dirbdami inžinerinį darbą, specialistai turi galimybę gyventi Lietuvoje ir keliauti dirbti į užsienį. Kad ir mūsų didelė dalis projektų užsienio šalyse, tad specialistai keliauja į Skandinavijos šalis, Belgiją, Olandiją, Vokietiją ir kitur. Robotizacija ir dirbtinis intelektas - neatsiejama gyvenimo ir veiklos dalis. Inžinerinės krypties profesijos prestižą reiktų konstruoti iš įvairiausių dedamųjų - atlyginimas, pagarba, žinios ar pagaliau valstybės parama statant pirmąjį inžinieriaus būstą.
Sudėtingas inžinierijos specialistų pritraukimas stabdo inovacijų diegimą, produktų kūrimo procesus bei spartesnį vystymąsi.
Trys Lietuvos sklandytuvų pilotai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis vasarą palydės skrisdami sklandytuvais per Europą. Šiais metais minint S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį (skrydis vyko 1933 m. liepos 15-17 d.) projekto „Laikas kilt“ sklandymo komanda siekia priminti visuomenei apie Lietuvai bei visam pasauliui svarbią datą bei įvykius. Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes).
A. Šimoliūnas, A. Borumas, I. Prieš skrydį S. Darius ir S. Girėnas pranešime teigė, kad skrydis sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėpdamas juos naujiems žygiams. Laikydamiesi Lietuvos herojų idėjos ir filosofijos, projekto „Laikas kilt“ sklandytuvų pilotai nori įkvėpti tautiečius būti drąsiais ir ryžtingais, o visam pasauliui priminti, kad lietuvių užsispyrimas ir galimybės yra neribotos.
„Kaip sklandant ore, taip ir versle, kiekvienas veiksmas ir detalė yra svarbūs, siekiant galutinio rezultato“, - apie sklandymo ir verslo tapatumą komentavo įmonės vadovas. A. Borumas pabrėžė, kad nors Lietuva ir nėra tokia didelė šalis, bet galime būti dideli ir garsūs savo darbais. „Iš tiesų matome panašumų su projekto „Laikas kilt“ sklandytuvų pilotais ir mūsų kolegomis, išsibarsčiusiais po Europą, kurie savo darbais, profesionalumu ir kokybišku darbu garsina Lietuvą, - atkreipė dėmesį „Constro Group“ generalinis direktorius.
Projekto organizatoriai diegia tvarius sprendimus organizuodami skrydį, visa komanda veikia išvien, kad pasiektų bendro tikslo, o svarbiausia - siekia garsinti Lietuvos vardą tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.
„Aš sklandau nuo 16 metų, augau netoli aerodromo Panevėžyje. Labai myliu sklandymą, tačiau gana anksti supratau, kad tai ne itin populiarus sportas, apie kurį žino maža dalis Lietuvos“, - teigė A. I. Bitinaitis, S. Uždavinys, A. „Tokiais ilgų maršrutų skrydžiais pirmiausia su komanda norime parodyti sklandymo galimybes - sklandytuvu galima nuskristi ilgus atstumus, 500 km ir daugiau, - apie technines sklandytuvų galimybes pasakoja A.
Šimoliūnas. Dėl šios priežasties komanda ėmėsi organizuoti jau trečią skrydį bemotoriais sklandytuvais. A. Šimoliūnas, S. Uždavinys ir I. Bitinaitis iki šiol yra įgyvendinę du tolimus skrydžius be motoro: „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ (2016 m.) ir skrydį „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva - Ukraina“ (2018 m.).
Štai keletas patarimų, kurie padės jums apsispręsti:
- Domėkitės įvairiomis sritimis. Nebijokite išbandyti naujų dalykų, lankyti skirtingus būrelius ir domėtis įvairiomis profesijomis.
- Kalbėkitės su specialistais. Išgirskite jų patarimus ir sužinokite apie jų darbo kasdienybę.
- Atlikite praktiką. Tai puiki galimybė išbandyti save realioje darbo aplinkoje ir suprasti, ar ši profesija jums tinka.
- Nepamirškite savo pomėgių. Galbūt jūsų hobis gali tapti puikiu karjeros startu.
Karjeros sprendimų psichologija | Sharon Belden Castonguay | TEDxWesleyanU
