Bitininkystės verslas Lietuvoje yra vienas iš seniausių verslų. Pasak specialistų, šiai dienai šiuolaikiškai tvarkomi bitininkystės ūkiai yra rentabilūs ir iš jų pavyzdį ima Skandinavijos ir Vakarų Europos bitininkai. Daugybei ūkių bitynai yra kaip papildoma veikla gaunant papildomas pajamas ar padidinant pagrindinių auginamų kultūrų derlių. Šiuo straipsniu pabandysime panagrinėti verslinio bityno steigimą, atlikti jo veiklos rentabilumo analizę, sudaryti marketingo planus, apžvelgti reikalingą įrangą bitininkystės verslui.
Reikalavimai bitininkystės verslui
Norint užsiimti bitininkystės verslu ir bičių produktų pardavimu vartotojams reikia susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 metų spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo" reikalavimais ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena" reikalavimais.
Prieš pradedant veiklą būtinas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Savo veikloje turėsite diegti savikontrolės sistemą, paremtą bitininkystės įmonių geros higienos praktikos taisyklėmis, kurios skirtos padėti praktiškai įgyvendinti Europos Sąjungos ir Nacionalinius teisės aktų reikalavimus bitininkystės įmonėse.
Tiekiamas į rinką medus turi būti gautas iš sveikų bičių šeimų, laikomų bitynuose, turinčiuose bityno pasus, išduotus pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. B1-180 ir 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. B1-27 redakciją (Žin., 2011, Nr. 13-593) reikalavimus. Medus turi būti laikomas, pervežamas ir parduodamas užtikrinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 ,,Maisto higiena" reikalavimus. Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų, viršijančių leistinas normas. Skystas arba iš dalies susikristalizavęs medus gali būti pilstomas į tarą, kuri atitinka Lietuvos higienos normos HN 16:2006 ,,Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus.
Parama bitininkystės sektoriui
Lietuvos respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bitynai turi galimybę pasinaudoti parama iš įvairių Europos Sąjungos finansavimo šaltinių ir šalies biudžeto. Bitininkai, norintys gauti paramą pagal Paramos bitininkystės sektoriui 2020-2022 m. programą, turi teisingai užpildyti paraišką ir kartu su ja pateikti būtinus dokumentus.
Paraiškos pagal programos priemones „Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms", „Varaotozės kontrolė", „Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas", „Bičių šeimų atnaujinimas", „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos" renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose teikiamos įstatymais numatytais terminais. Teikiant mokėjimo prašymą būtina pateikti išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentų originalus, t. y. sąskaitas, pirkimo-pardavimo sutartis, darbų, prekių arba paslaugų perdavimo ir priėmimo aktus, banko išrašus, kasos pajamų orderius, čekius ir kitus dokumentus.
Viena populiariausių paramos priemonių - varaotozės kontrolė, pagal kurią remiamas preparatų įsigijimas bičių varaotozei gydyti. Priemonės „Avilių transportavimo į bičių ganyklas racionalizavimas" pagrindinis tikslas yra skatinti efektyviau išnaudoti natūralias ganyklas. Pagal priemonę „Bičių šeimų atnaujinimas" iki 70 proc. kompensuojamas bičių motinėlių įsigijimas.
Taip pat parama numatyta bitininkams, kurie įgyvendins priemonę „Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos". Be to, parama skiriama priemonei „Medaus fizinių ir cheminių savybių analizė", kuria siekiama gerinti realizuojamo medaus kokybę, modernizuoti laboratorinę įrangą, sumažinant medaus kokybės tyrimų išlaidas bitininkams.
Bityno verslas
Bitininkus galima suskirstyti į mėgėjus ir verslininkus. Mėgėjai augina 2-5 bičių šeima ssavo ūkyje, aprūpina šeimą ir pažįstamus medumi. Daug yra vidutinių bičių ūkių po 10 - 50 avilių kur gautas medus realizuojamas plačiau ne tik pažįstamų rate, bet ir prekybos vietose. Geriausius rezultatus gauna specializuoti bitynai kuriuose naudojamos naujausios technologijos, praktikoje taikomi naujausi mokslo atradimai. Lietuvoje veikiantys stambūs bitynai metai iš metų deklaruoja rentabilią bičių ūkio veiklą.
Žinomas medaus imunobiologinis, stimuliuojantis, priešalerginis, farmakologinis, priešradiacinis, konservuojantis, antibiotinis veikimas. Nustatytas anestezuojamasis (nuskausminimo) ir priešuždegiminis medaus veikimas. Medus skatina granuliacinio audinio augimą, dėl to greičiau gyja žaizdos. Medus aktyviai veikia prieš mikroorganizmus, sukeliančius sunkiai išgydomas viršutinių kvėpavimo takų ligas. Priešmikrobinis medaus veikimas gali būti bakteriostatinis (pristabdo mikrobų dauginimąsi) ir baktericidinis (užmuša mikrobus).
Medus neutralizuoja nuodus. Kaip priešnuodis jis žinomas nuo labai senų laikų. Jis vartojamas apsinuodijus grybais ir kitais produktais. Bičių medus gerai veikia prieš viduriavimą, normalizuoja žarnyno vidaus florą, pakeičia aplinką, kurioje veisiasi dizenterijos bakterijos, ir bakterijos žūsta. Tuo tarpu ne organizme esančių dizenterijos bakterijų medus nesunaikina.
Vidutiniai Lietuvos medaus kokybės rodikliai
Šioje lentelėje pateikiami vidutiniai Lietuvos medaus kokybės rodikliai:
| Medunešis | Drėgmė, % | Sacharozė, % | Invertuotas cukrus, % | Mineralinės medžiagos, % |
|---|---|---|---|---|
| Pavasarinis | 17,29 | 2,59 | 81,34 | 0,185 |
| Vasarinis | 17,81 | 3,07 | 72,35 | 0,228 |
| Rudeninis | 18,1 | 3,14 | 75,3 | 0,271 |
Medaus pagrindinė sudedamoji dalis yra angliavandeniai fruktozė ir gliukozė, tačiau meduje yra ir kitų medžiagų: vandens, organinių rūgščių, baltymų, fermentų, vitaminų. Ekonomiškai skaičiuojant, be gaunamų pajamų iš parduodamo medaus, pelninga yra užsiimti papildoma specializuota veikla - pvz., auginti veislines motinas ar verstis bičių nuodų gavyba.
Be to, be medaus versliniuose bitynuose yra galimybė gauti papildomą pridėtinę vertę parduodant vašką, žiedadulkes, bičių duoną, bičių pienelį, pikį ir bičių nuodus. Šie produktai būtini bičių gyvybei, darbingumui palaikyti, bet jie labai naudingi ir žmogaus organizmui. Bičių produktais vis labiau domimasi, nes jų gydomosios, profilaktinės ir stiprinamosios sąvybės aiškiai veiksmingesnės už daugelio sintetinių preparatų. Įrodyta, kad bičių produktai žmogaus organizmui nekenksmingi, juos galima vartoti natūralius. Taigi, bitininkystės verslo reikšmė labai svarbi, nes šios šakos produktai, medus, pikis, pienelis įneša didelį indėlį į maisto pramonę ir farmaciją.
Tolimesnėje šio straipsnio eigoje pabandysime paanalizuoti veikiančio verslinio bityno rinkodarą, pajamas ir numatyti tolimesnio bitininkavimo perspektyvas.
Bitininkystės ūkių analizė
2014 metais Lietuvoje veiklą vykdė apie 7000 bitynų kuriuose laikyt apie 120 000 bičių šeimų. Vidutiniškai šiuolaikiniame bityne iš vienos bičių šeimos per sezoną gaunama apie 60 - 80 kilogramų medaus. Papildomos pajamos gaunamos iš įvairių papildomų produktų kaip vaškas, bičių duona, bičių pienas. Užsienyje kartais didesnes nei iš medaus pajamas duoda bičių nuoma apdulkinant laukus.
Bičių šeimos produktyvumas net ir gretimai esančiuose ūkiuose gali labai skirtis. Didele dalimi gaunamo medaus kiekis iš bičių šeimos priklauso nuo bitininko profesionalumo. Profesionalūs bitininkai užsiima net savarankiška selekcija atrinkdami darbštesnes bites, sugeba išplėsti darbinį sezoną.
Tolimesnio straipsnio eigoje pabandykime paanalizuoti Pasvalio rajone gyvenančio bitininko - praktiko bitininkystės ūkį.
Pasvalio rajono bitininko ūkis
Pasvalio rajone. P. Prakaitis jau gerai nebeprisimena, kada pradėjo bitininkauti, bites augino dar jo tėvai, o ir jis pats jau sulaukęs garbaus amžiaus. Ne pagal amžių žvalus ir jaunatviškai atrodantis bitininkas - gyvas bičių produktų naudos žmogaus organizmui pavyzdys. Šiuo metu senasis bitininkas dar augina 140 bičių šeimų, ūkininkauti jam padeda vaikai. 2014 m. veiklos ataskaitoje matyti, kiek gauta medaus ir vaško, kuriuos ūkininkas parduoda neperdirbtus. Ūkininkas bites augina daugiaaukščiuose aviliuose. Produkcijos pirkėjai yra galutiniai vartotojai. Ūkininkas teigia, kad produkciją realizuoja iš „rankų į rankas" - turguje, pagal sutartį, giminėms, artimiesiems ir draugams.
Ūkininkas gyvena kaime ir turi 10,6 ha žemės, kurią deklaruoja ir gauna tiesiogines išmokas už pasėlius ir kitus laukus. Nuosavoje žemėje jis augina javus ir kitas kultūras, tačiau pagrindiniu savo verslu jis laiko bitininkystę. 2014 m. prekinio medaus gauta 3080 kg, t. y. po 22 kg iš bičių šeimos, vaško 14 kg. Medaus iš 2013 m. 3000 kg medaus parduota pagal sutartį, 989 kg medaus parduoti turguje, 175 kg padovanoti (atiduoti labdarai) ir 50 kg sunaudota asmeninėms reikmėms. Vaškas neparduotas. Vidutinė parduoto medaus kaina buvo 11,9 Lt/kg (3,45 €). 2014 m. iš bitininkystės verslo ūkininkas gavo apie 36250 Lt (10499 €) pardavimo pajamų.
2012 metais pagal paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011-2013 metų programą bitininkas pasinaudojo galimybe pagerinti sąlygas pagal paramos priemonę „Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas". Pagal šią paramos priemonę bičių pervežimui prie žydinčių augalų įsigijo specialų avilių gabenimo įrenginį.
Bitininkystės ūkio rinkodara ir reklama
Nagrinėjant P. Prakaičio ūkį vidutiniškai per 2014 m. ūkininkas medų pardavinėjo po 11,9 Lt/kg (3,45 €). Ūkininko teigimu, kaina labai skyrėsi priklausomai nuo vietos, pavyzdžiui, Pasvalio miesto turguje už medų verslininkas tegaudavo po 12 Lt/kg (3,48 €), Panevėžio pirkėjai mokėdavo 15 Lt/kg (4,34 €), tačiau didžiausia kiekį pardavė pagal sutartį ir pigiausiai - po 7 Lt/kg (2,03 €).
Gana didelis kainos skirtumas tarp mažmeninės ir didmeninės kainos daro tikslingą reklaminių priemonių panaudojimą plečiant pardavimus mažmena. Prekiaujantys fasuotu medumi ūkininkai būtinai turi ženklinti savo produkciją. Tarp Lietuvos vartotojų vyrauja pozityvus požiūris į Lietuvoje surinktą medų ir galima gauti geresnę kainą jei pirkėjas bus užtikrintas , kad perka lietuvišką medų. Patikimumui didelę svarbą priduoda ūkio ar prekinio ženklo žinomumas.
Pirmiausia medaus ūkiai turėtų paruošti išsiskiriantį prekinį ženklą, kurį naudos produkcijai ženklinti ar reklamoje. Šiuo metu apžvelgus fasuoto medaus produkciją vyrauja blankios, gana vienodos etiketės. Firminio stiliaus parengimui verta kreiptis į kūrybinę agentūrą. Jos įvertina visų potencialių pirkėjų vertybes, požiūrius, įpročius, reakciją į vaizdinius ir pagal tai paruošia jiems geriausiai įsidėmimą ir patrauklų pasiūlymą. Gal vartotojui labiau priimtina ne korys ir bitė, kaip dabar įprasta, o labiau vizuliai patrauklus galutinis gaminys iš medaus?
Masinės žiniasklaidos medaus reklamai naudoti nėra tikslinga, tai per brangus būdas parduoti sąlyginai nedidelį kiekį produkcijos. Įsiterpti į bendrą reklainį foną ir pasiekti reikiamą įsidėmėjimo lygį net ir stipriam pramoniniam ūkiui tektų skirti labai ženklią dalį nuo parduotos produkcijos. Intuityviai daugelis ūkininkų naudoja tokius metodus kaip reklama tarp pažįstamų, prekybos vietose ir mugėse. Tačiau tokie metodai reikalauja ilgalaikio įdirbio, bei su laiku ima sunkiai plėstis naujų pirkėjų ratas.
Dideles galimybes medaus pardavėjams atveria internetas. Internetas leidžia labai tiksliai segmentuoti lankytojus pagal poreikį, todėl labai tiksliai ir pigiausiai galima pasiekti medaus pirkėjus ir žmones mėgstančius gaminti maistą. Pradinis etapas galėtų būti savarankiško receptų su medumi tinklapio sukūrimas. Tai turinio marketingas ( content marketing) padedantis atskirti tuos žmones kurie gamina maistą. Daug efektyviau, jei receptai patalpinami specializuotuose receptų portaluose. Tokiu būdu galima pasiekti dešimtimis kartų didesnį gaminančių žmonių kiekį. Pastaruoju metu efektyviausia ne šiaip talpinti receptus, bet juos kurti paskelbiant receptų konkursus. Tokie konkursai sukelia susidomėjimą tarp aktyviausių maisto gamintojų, kurie tuo pačiu yra ir nuomonės formuotojai.
Konkursų receptai ar nuorodos į juos papildomai plinta ir socialiniuose tinkluose, būna matomi vedančiosiose konkursą pravedančio portalo pozicijose. Kaip rezultatas dideli lankomumai už itin mažas tikslinio pirkėjo pasiekimo kainas. Pavyzdžiui anonsas.lt pravesto užtepėlių konkurso receptai buvo aplankyti 42 000 kartų, lankytojui jame praleidžiant virš 2 minučių. 1 toks lankytojas kainavo tik 0,01 eurocento.
Pastaraisiais metais itin sparčiai auga vartotojo patirties ( consumer expierence) marketingo populiarumas. Dažniausiai savo produkciją gamintojai siunčia toje srityje rašantiems autoriams, kurie vėliau savo įspūdžius aprašo. Lietuvoje nėra daug tokio pobūdžio nuomonės formuotojų, bet pakankamai daug, kad būtų galima gauti gerą rezultatą. Toks reklamos formatas Lietuvoje labai artimas receptų konkursų formatui nes konkursuose dalyvauja beveik visi rašantys maisto gaminimo tematika. Po konkurso dažniausiai prizai skiriami kliento produkcija.
Paplitę variantai, kai prekinio ženklo reklama ir produkcijos rinkodara užsiima klasteriai. Tai variantas kai keli ūkininkai įkuria bendrovę kuri apjungusi kelių ūkininkų pajėgumus gali sukurti geresnį reklaminį ir rinkodarinį produktą. Klasteriai lengviau patenka į prekybos vietas nes gali pasiūlyti pastovesnį tiekimą, bei yra patrauknesni pirkėjui dėl kokybiškesnės reklamos sukurto didesnio žinomumo. Aišku pardavimus pagerina ir galimybės samdyti labiau kvalifikuotą personalą. Didesnė tokių klasterių problema yra užtikrinti vienodą produkcijos kokybę.
Atitinkamai didesni ūkiai taip pat turi mažiausiai problemų su realizacija. Jie turi daugiau galimybių gauti didesnę kainą parduodant didmena, bei turi galimybes patekti į prekybos centrus.
Bityno verslo planas
Pagrindinis verslo plano tikslas - įsitvirtinti rinkoje ir parduodant bitininkystės produkciją užtikrinti stabilias pajamas iš šio verslo. Tik turint verslo planą aiškiau suprantamos šio verslo perspektyvos, galima iš banko paimti paskolą ar įsigyti lizinguojamą įrangą.