Namo Prisijungimas Prie Sklypo: Reikalavimai ir Svarbūs Aspektai Lietuvoje

Svajonių namo statyba prasideda nuo tinkamo sklypo pasirinkimo. Tačiau, renkantis sklypą, galima padaryti nemažai klaidų, kurios vėliau gali kainuoti brangiai. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį planuojant įsigyti sklypą, ypač daug dėmesio skirsime įvažiavimo į sklypą reikalavimams ir dažniausioms pirkėjų klaidoms.

Įvažiavimo Į Sklypą Reikalavimai

Prieš perkant sklypą, svarbu įvertinti įvažiavimo į jį galimybes. Architektė Ieva Pavilonė teigia, kad dažnai žmonės galvoja, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos.

Atsižvelgdami į pirmiau nurodytą, jeigu norite prisijungti prie susisiekimo komunikacijų (įrengti įvažiavimą nuo kelio (gatvės) į žemės sklypą kitoje vietoje), turėtumėte kreiptis į to kelio (gatvės) valdytoją dėl prisijungimo sąlygų išdavimo.

Visų pirma reikėtų analizuoti teritorijų planavimo dokumentus ir išsiaiškinti, ar toks keitimas konkrečiame sklype būtų galimas. Jei galima pakeisti įvažiavimo vietą, tai statytojas (užsakovas) turėtų gauti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas (toliau - prisijungimo sąlygos).

Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tuomet griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.

Dažniausios Klaidos Renkantis Sklypą

Architektė Ieva Pavilonė sako, kad dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas.

Apsaugos Zonos

Apsaugos zonos gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona, vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.

Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.

Pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Labai svarbu tai žinoti, nes, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias.

Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus.

Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys. Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą.

Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių, nes nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima.

Taip pat reikėtų atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Pardavėjo reikėtų klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina, nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.

Sklypo Dydis Ir Forma

Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis.

Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 arų sklypo. Jeigu turime 10-12 arų sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 arų sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 arų sklypo.

Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.

Kaip Pasiruošti Namo Statybai

Norint išsirinkti geriausią variantą, pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.

Prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą, pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.

Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.

Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Pagrindiniai Aspektai, Į Kuriuos Reikia Atkreipti Dėmesį Renkantis Sklypą

Sodo Paskirties Žemė: Ar Galima Statyti Gyvenamąjį Namą?

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.

1. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.
2. Siekiant statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, būtina atlikti žemės paskirties pakeitimą, nes sodo paskirties žemėje pagal teisės aktus galima statyti tik mažos apimties statinius, skirtus poilsiui (pvz., sodo namelius, pirtis, tvartus). Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.
3. Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.
4. Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.
5. Lietuvoje statybos teisės aktai nuolat keičiasi, todėl prieš pradedant bet kokius statybos darbus, labai svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir architektais, kad išvengtumėte teisinių problemų.
6. Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo.
7. Jei nusprendžiama nekeisti sodo paskirties žemės ir statyti statinius, galima statyti tik tam tikro dydžio ir paskirties objektus. Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. Sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.
8. Statinio aukštis ir teritorijos užstatymo tankis - nors statant sodo namelį iki 50 kv. m leidimas nėra reikalingas, kiti apribojimai, susiję su sklypo užstatymo tankiu ir aukščiu, gali būti taikomi, atsižvelgiant į vietos savivaldybės nuostatas.
9. Poilsio paskirties sodo nameliai - nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.
10. Pagal 2025 m. Nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv.

Valstybinės Žemės Prijungimas Prie Sklypo

Miesto teritorijoje kiekvienas kvadratinis žemės metras yra vertingas - ne tik dėl „aro kainos“, bet ir norint sutalpinti projektuojamus pastatus ar automobilių stovėjimo vietas. Kartais tiesiog sklypo, kuriame stovi vienbutis namas, savininkai nori šiek tiek padidinti savo turimą žemę.

Dažnai laisva valstybinė žemė, arba žemė kurioje nesuformuoti sklypai, gali būti vertinga tik prijungus ją prie greta esančio sklypo. Visų pirma, laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norima prijungti, turi būti įsiterpęs tarp sklypų, gatvių raudonųjų linijų ar valstybinio miško plotų. Įsiterpusiu nelaikomas plotas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, išskyrus kai tai yra siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Įsiterpęs plotas, prijungiamas prie vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir bendrabučių naudojimo būdo sklypų, negali būti didesnis nei 4 arai, išskyrus atvejus, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Panašiai yra ir su kitų paskirčių ir naudojimo būdo sklypais, pavyzdžiui, skirtų komercinės paskirties objektų statybai. Vienintelis skirtumas - didžiausias prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas negali viršyti 50 arų.

Juosta yra laikoma siaura, jei ji neviršija 10 metrų ilgio. Įsivaizduokite situaciją, kai norimas prijungti plotas trimis kraštinėmis ribojasi su žemės sklypais ir gatvės raudonosiomis linijomis, o ketvirta, kurios ilgis 11 metrų - su laisva valstybine žeme. Tai reiškia, kad šis plotas nelaikomas įsiterpusiu ir žemės prijungimas nėra galimas.

Kitas praktikoje dažnai pasitaikantis pavyzdys - tarp komercinių objektų statybai skirto sklypo ir gatvės raudonųjų linijų esantis atstumas - didesnis nei 10 metrų. Sakykime, kad jis yra 15 metrų. Visa teritorija pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra skirta komercinės paskirties objektų statybai su galimais dideliais užstatymo rodikliais. Atsižvelgiant į tai, norimame prijungti laisvos valstybinės žemės plote joks racionalaus dydžio sklypas negali būti suformuotas.

Šlaito nuolydis nuo viršutinės briaunos iki papėdės negali būti mažesnis nei 20 laipsnių. Jei šlaito nuolydis - 19 laipsnių, prijungimas jau negalimas. Atstumas tarp griovio viršutinių briaunų turi būti ne didesnis kaip 15 metrų. Jei šis atstumas yra 16 metrų, žemės prijungimas taip pat negalimas.

Visos šios ir dar daugiau taisyklių yra detaliai aprašytos LR Vyriausybės nutarime. Galima tik spėlioti, kaip, kokiais pavyzdžiais, kokia praktika remiantis ir kodėl jos buvo sugalvotos būtent tokios.

Ar leisti prijungti valstybinės žemės plotą, sprendžia savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiose situacijose labai dažnai elgiasi protingai ir sutinka prijungti ne visiškai įsiterpusio sąvoką atitinkančius laisvos valstybinės žemės plotus. Tačiau visas protingumas paprastai baigiasi Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri yra valstybinės žemės valdytoja, ir visus teisės aktus vertina griežtai paraidžiui.

Problema, kad visų situacijų, kurios pasitaiko kalbant apie laisvos valstybinės žemės prijungimą, numatyti neįmanoma. Šioje vietoje turėtų būti palikta bent kažkiek vietos diskrecijai, kad kiekvienas sudėtingesnis atvejis galėtų būti nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į aplinkinę urbanistinę situaciją ir kitas aplinkybes.

Klausimas: Ar prie sklypo galima prijungti dalį valstybinės žemės? Ar tam reikia kaimynų, gyvenančių prie šios žemės, sutikimo?

Tarp mūsų ir kaimynų nuo kelio pusės yra siauras valstybinės žemės ruožas (apie 3 a). Gavome leidimą rengti detalųjį planą dėl sklypo padidinimo. Dalis liktų kaip laisva valstybinė žemė, nes šalia esantys kaimynai nenori prisijungti. Gyvename miestelyje. Skaičiau, kad miestuose tokiu atveju, įsiterpusį ruožą pirmenybę išsipirkti turi tik savininkai, kurių sklypai turi bendrą ribą kelio pusėje.

Komentarai: Kiek žinau, išsipirkti tokius sklypus galima supaprastinta tvarka. Pirmenybę išsipirkti sklypą turi tas asmuo, kurio sklypas ribojasi su laisvu sklypu, atsisakius kitiems norintiems asmenims.

Jūsų įvardintas sklypo prijungimas turėtų būti išpirkimas iš Valstybes žemės fondo. Pagal Jūsų aprašymą, jei nėra kitų trukdžių, turėtų leisti išsipirkti norimą 3 arų sklypą (max. iki 4 arų). Jums reikėtų pateikti prašymą su kitais būtinais dokumentais į miestelio savivaldybės plėtros skyrių, kad leistų išpirkti tą norimą 3 arų žemės gabaliuką, o sklypų apjungimas būtų vienas iš rengiamo detaliojo plano tikslų, t.y. sujungti jau turimą (suformotą) žemės sklypą su naujai suformuotu žemės sklypu, kurį išpirkote iš Valstybės.

Kaimyninių Sklypų Ribos ir Želdinių Sodinimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statyba Valstybinėje Žemėje

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Statinių Išdėstymas Greta Esančių Sklypų Atžvilgiu

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Sklypo Reljefo Keitimas

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

• Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

• Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
• Jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.

tags: #namo #prisicimas #prie #sklypo