Temos aktualumas ir problematika yra neabejotini, nes nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams laikomas ekstremalia situacija. Svarbu paminėti, kad visuomenės poreikio sąvoka yra neapibrėžta. Nesant apibrėžtos ,,visuomenės poreikio" sąvokos, praktikoje kyla problemų nustatant ,,visuomenės poreikį".
Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais. Lietuva be išlygų ratifikavo Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją bei jos pirmąjį protokolą, kuriame nustatytos nuosavybės apsaugos garantijos ir įtvirtintos sąlygos, kuriomis remiantis pateisinamas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams.
Nepaisant to, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai nustatyti LR įstatymuose, visuomenėje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams laikomas ekstremalia situacija. Temos aktualumą ir problematiką pagrindžia ir tai, kad visuomenės poreikio sąvoka yra neapibrėžta.
Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutas Lietuvoje menkai nagrinėtas. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai įtvirtinti Lietuvos įstatymuose ne visiškai atitinka Vakarų Europos valstybėse nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus ir Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje antrąja taisykle ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus.
Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos ,,visuomenės poreikio" sąvokos turinys; pateiktas sąrašas atvejų, kuriems esant nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra pateisinamas, sudarant prielaidas sąrašo plėtimui.
Tyrimo objektas ir metodai
Tyrimo objektas - visuomenės poreikių individualus poveikis.
Tyrimui atlikti naudojome šiuos mokslinio tyrimo metodus: sisteminės analizės, lyginamąjį.
Lyginamasis metodas. Juo remiantis analizuota nuosavybės samprata, nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutas, lyginimas minėto instituto reglamentavimas Lietuvoje su reglamentavimu Vakarų Europos valstybių teisėje ir Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniu.
Lyginamojo metodo problematiškumas pasireiškia terminologiniais Konvencijos vertimo į kitas kalbas skirtumais.
Sisteminės analizės metodas. Juo remiantis stengiamasi atskleisti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, jų turinį, sąryšį, siekiant atskleisti teisėtą nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams.
Tyrimo šaltiniai: Lietuvos ir Europos valstybių teisės aktai, teismų praktika (tiek Lietuvos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, atsiskleidžiant nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisės norms taikymo aspektus bei problematiką), mokslinės literatūros šaltiniai.
Nuosavybės sampratos reglamentavimo ypatumai
Pirmame skyriuje aptariamas Lietuvos, atsižvelgiant į Europos valstybių nuosavybės sampratos (nuosavybės teisės objekto ir nuosavybės teisės turinio) reglamentavimo ypatumai. Šiame skyriuje taip pat analizuojama Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl nuosavybės objekto ir nuosavybės teisės turinio įtakos konstatuojant nuosavybės teisės pažeidimą.
Užsienio valstybių civilinės teisės įstatymais nuosavybės teisės objektas apibrėžiamas įvairiai. Kaip antai, Prancūzijos CK nuosavybės teisės objekto turinys apima kelias reikšmes. Pirmoji ir labiausiai įprasta nuosavybės teisės objekto reikšmė yra daiktai, kurie naudojami žmogaus poreikiams tenkinti - tai yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai (PCK 518 ir 528 straipsniai).
Antroji reikšmė apima teises, kurios sukuria tuos daiktus, tai yra tos teisės, kurios turi vertę ir kurios nėra daiktai (pranc. les biens). Šios nekilnojamiesiems daiktams), 529 straipsnyje nurodytos komercinių įmonių akcijos (teisės susijusios su kilnojamaisiais daiktais). Čia nuosavybės objekto koncepciją, įtraukiant ir prievolines teises.
Belgijos CK 529 str. nuosavybės teisės objektams inter alia priskiria kilnojamuosius daiktus pagal įstatymus - veiksmus ir prievoles, kurie pagal prievolės įvykdymo objektą yra pinigų sumokėjimas bei veiksmus ar interesus finansinėse, komercinėse ar gamybos bendrovėse ir nekilnojamuosius daiktus, kurie yra bendrovės nuosavybė.
1964 m. CK nuosavybės teisės objektu pripažino daiktus, kitas materialias gėrybes. Pagrindinis kriterijus priskiriant daiktą nuosavybės teisės objektu yra jo materialumas. Daiktas suprantamas kaip materialaus pasaulio dalykas, galintis tenkinti materialinius ar kultūrinius žmogaus poreikius.
Daiktų kaip materials nuosavybės objektų patvirtina ir E. Suchanovas ,,nuosavybės teisės objektu gali būti prekinę formą turintis darbo produktas, kuris yra kieno nors pasisavintas ar ,,įjakovotas" iš gamtos kaip gamybos proceso rezultatas". Remiantis 1964 m. CK, nuosavybės teisės objektu yra tik daiktas, kuris dažniausiai vadinamas turtu.
Remiantis sisteminės analizės metodu, galima teigti, kad daiktas sutapatinamas su turtu. Šiuo atveju toks objektas jau nebegali tenkinti vien materialinius ar kultūrinius poreikius. Šiuo atveju minėtame pavyzdyje konteineriuose saugomos kenksmingos atliekos ar reikalavimas atlyginti žalą dėl kenksmingų atliekų paplitimo aplinkoje jau nebeapima materialinis kultūrinis poreikis tenkinimo kriterijaus ir išeina iš daikto, kaip materialaus pasaulio dalyko sampratos.
Naujajame CK įtvirtinta pliuralistinė doktrina civilinės teisės objektų atžvilgiu. CK 1.97 straipsnyje įtvirtinta norma ,,Civilinės teisės objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksms rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės". Analizuojant CK normas akivaizdus daikto kaip turto ir turtinis teisis išskyrimas įvairiuose CK straipsniuose.
Remiantis CK sistemine analize, darytina išvada, kad nuosavybės teisės objektu yra ne tik daiktas, bet ir kitas turtas. Kyla klausimas ar turtas laikytinas nuosavybės teisės objektu, ar jis įgauna atskirą kategoriją. Dviprasmybę nagrinėjant nuosavybės teisę pastebi ne vienas autorius - nuosavybės teisę pagal CK priskiriant daiktinei teisei, o ją sutapatinant su daiktu.
Kaip nurodo V. Pakalniškis ,,tokie prieštaravimai atsirado tikriausiai todėl, kad atskirų Civilinio kodekso knygų projektų rengėjams įtakos turėjo skirtingos nuosavybės teisės doktrinos. Jau romėnų teisė pripažino ,,res incorporales", nematerialius objektus, turtines teises. Pagrindinis kriterijus nematerials objektų atskiriant nuo materialaus - galimybė pastarąjį paliesti.
Didėjant civilinei apyvartai ir sudėtingėjant gamybai, iškilo poreikis palengvinti tiek daikto, tiek turto judėjimą, įvedant dirbtinį konstruktą - nematerialius objektus.
Kaip nurodo V. Poziciją dėl nematerialis daikts kaip nuosavybės teisės objekto nagrinėja CK Pirmosios knygos komentatoriai ,,siauruoju požiūriu sąvoka ,,turtas" reiškia daiktą ar daikts visumą. Plaačiuoju požiūriu ,,turtas" - tai ir daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės ir panašiai".
Šio ekonominės vertės pripažinimas nuosavybės teisis objektu ir neįvertinant daikto teisinės prasmės paneigia Vakarų Europos valstybių civilinės teisės objekts sampratą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintą nematerialaus objekto sampratą. Tai patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo: ,,pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas ginamos teisės objektu gali būti bet koks turtas, atitinkantis ekonominės vertės ir realaus egzistavimo kriterijus, į kurias ieškovas turi teisėtą lūkestį". Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas išskyrė nuosavybės (angl. possession, pranc. bien) sąvokas. Šiuo atveju nuosavybe Konvencijos pirmojo protokolo pirmojo straipsnio prasme.
Byloje Azinas v. Cyprus ieškovas buvo pašalintas iš Nikosijos valstybės tarnybos. Šis bei piktnaudžiavimo valdžia. Pagal Kipro Valstybės tarnybos įstatymą dėl pašalinimo iš valstybės tarnybos ieškovas neteko teisės į visas privilegijas, susijusias su pensija. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad ,,teisės į pensiją Konvencija negarantuoja".
Byloje Stretch v. Šiuo atveju" efektyviai naudotis nuosavybės teise. Priešingai, viltis pripažinti išlikusią seną nuosavybės teisę, kurią ilgą laiką nebuvo įmanoma efektyviai įgyvendinti negali būti laikoma nuosavybe Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme. Be to, nuosavybe negalima pripažinti sąlyginio reikalavimo, kuris nustoja galios dėl to, kad neįmanoma įgyvendinti reikalavimų.
Byloje Kopecky v. Slovakia ieškovo (Kopecky) tėvas 1959 m. buvo pripažintas kaltu dėl tuo metu neteisėtai laikomų numizmatinės vertės auksinių ir sidabrinių monetų, kurios buvo konfiskuotos. Remiantis nacionaliniais įstatymais, kilnojams daikts restitucija yra galima, jei asmuo nurodo, kur yra nuosavybė. Kopecky nesugebėjo įrodyti, kad jo tėvo monetos vis dar yra išlikusios.
Teismas, nepaisydamas sąlygos, nurodytos nacionaliniuose įstatymuose, neįvykdymo, priėmė sprendimą, kad ieškovas neteko nuosavybės Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme. Šioje nuomonėje trys teisėjai konstatavo, kad nuosavybės teisė nebuvo pažeista, dėl negalėjimo nurodyti kur yra nuosavybės objektas.
Šioje byloje formuluojama, kad sąlygos, nurodytos nacionaliniuose įstatymuose neįvykdymas, nėra pagrindas atsisakyti ginti nuosavybės teisės objektą, pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio normas. Įvertinus Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtas bylas dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir gynimo, paminėtina, kad nuosavybe Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme laikoma nekilnojamojo daikto vertės sumažėjimas dėl ekspropriacijos leidimų išdavimo ir uždraudimo statyti, betono maišyklė, prievolės įvykdymo užtikrinimo teisė, teisė patekti prie savo teritorijos ar ja naudotis ir kt.
Šiuo atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Chasagnou and others v. France dėl nuosavybės teisės pažeidimo ieškovo reikalavimo teisei uždrausti medžioti jo teritorijoje nesuteikė nuosavybės statuso, o ją nagrinėjo priklausomai nuo ieškovo nuosavybės teisės į žemę.
Šiuo atveju paminėtina Tre Traktörer Aktiebolag byla, kurioje Teismas licencijai prekiauti alkoholiniais gėrimais nesuteikė nuosavybės statuso, o licenzijos atėmimą siejo su materialiu pagal prigimtį daiktu. Teisę į pensiją (paskirtą ir mokamą) - nuosavybės teisės objektą pripažino Konstitucinis Teismas, ,,paskirta ir mokama senatvės pensija yra saugoma ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį".
Konstitucinis Teismas, pripažindamas teisę į pensiją ir ,,turtinius aspektus" nuosavybe, prieštaringai nei Europos Žmogaus Teisių Teismas nedetalizuoja, ką apima ,,turtiniai aspektai", ar jie kaip nuosavybės teisės objektas yra sinonimas turtui, nurodytam CK 4.38 str. Be to, Konstitucinis Teismas šiame nutarime, nors ir remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nenurodo kokiais kriterijais remiantis ,,turtiniai aspektai" pripažįstami nuosavybės teisės objektu.
Šios firmos santykius su klientais ir veiklos ryšius, turtinio pobūdžio reikalavimo teisės, reikalavimai išmokėti išlaidas susidariusias vykdant įsipareigojimus pagal sutartį, teisę į pensiją, atsiradusią dėl darbo, teisę į senatvės pensiją".
CK turto nebetapatina tik su materialiais daiktais, o apima ir turtines teises. Šiuo atveju remiantis CK atskirų institutų sistemine analize, liko daug nesuderinamumų tarp daikto, turto ir turtinis teisis sampratos. Nacionaliniai teismai, prieštaringai nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdami bylas dėl nuosavybės teisės gynimo nepateikia kriterijų, kurias remiantis turtines teisės yra ginamos pagal nuosavybės teisės apsaugos normas. Nuosavybės samprata yra neatsiejama nuo nuosavybės teisės turinio analizės.
Šiuo būdu, tiek kiek tai nėra draudžiama įstatymais ir reglamentais. Tokio reglamentavimo pasekoje nuosavybės teisė apima savininko išimtinę teisę į daiktą, kuris yra nuosavybės teisės objektas. Šis nuosavybės teisės turinio reglamentavimas paremtas nuosavybės teisės savybėmis: ,,pirma, tai teisė į daiktą - nuosavybės teisės objektą, antra, tai absoliutinė teisė - pagrindinė savybė gauti iš daikto bet kokią naudą, kurią jis gali suteikti. Nuosavybės teisė suteikia jos savininkui visumą galimybių veikti daiktą: teisę jį naudoti (usus), teisę gauti iš jo pajamas (fructus) ir teisę juo disponuoti (abusus).
Šia, daiktinė teisė yra išimtinė teisė - savininkas gali uždrausti visiems kitiems asmenims gauti naudą iš daikto savybis. 1964 m. Šios nuosavybės buvimą, savininko nuosavybės teisės turinį reglamentavo per savininko teisis triadą ,,valdyti, naudoti ir disponuoti". Priėmus naująjį CK, nuosavybės teisės turinio reglamentavimas nesikeitė, nepaisant to, kad savininko teisis triada jau nebeatitiko rinkos poreikis.
2000 m. CK 4.37 straipsnyje nuosavybės teisės turinys reglamentuojamas per...
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) siūlo teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų sudaromos palankesnės sąlygos stambių investicinių projektų plėtrai Lietuvoje. NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba, nuo 2023 m. - prie Aplinkos ministerijos), „Lietuva siekia tapti konkurencinga šalimi globalioje kovoje dėl investicijų. Šie siūlymai padės mums veikti lanksčiau, greičiau ir efektyviau - tai būtina norint pritraukti stambius gamybinius projektus. Pakeitimais numatoma galimybė stambiems investuotojams įsigyti ar išsinuomoti valstybinę bei valstybės valdomų įmonių žemę be aukciono, o tam tikrais atvejais - mažesne nei rinkos kaina arba net neatlygintinai. Tai būtų galima padaryti pasiekus investicijų sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taip pat siūloma užtikrinti ilgesnius žemės nuomos terminus, kad investuotojai galėtų planuoti savo veiklą užtikrintai ir ilgalaikėje perspektyvoje. Šis mechanizmas taptų papildomu Lietuvos privalumu pritraukiant investicijas. Pastebėtina, kad vis didesnė EBPO šalių dalis turi susikūrusios mechanizmus, kaip užtikrinti žemės nuomą ar įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis. Lietuva neturėdama tokio mechanizmo tampa mažiau konkurencinga, o kai kuriais atvejais gali būti apskritai išbraukta iš svarstomų šalių sąrašo.
Aplinkos ministras pakeitė žaliųjų pirkimų tvarką ir atnaujino aplinkosaugos kriterijų taikymo taisykles. Pakeitimai įsigalios 2026 m. gegužės 11 d. ir turės tiesioginę įtaką viešiesiems pirkimams, įskaitant statybos, kelių infrastruktūros, projektavimo ir remonto sektorius.
Teritorija tarp Seimas rūmų ir Geležinio Vilko gatvės ruošiasi esminiam pokyčiui - čia planuojamas Vilniaus kongresų centras, pretenduojantis tapti vienu svarbiausių konferencijų infrastruktūros objektų Centrinėje ir Rytų Europoje. Tarptautinis architektūrinis konkursas jau įsibėgėjęs, o architektų ...
Įmonės, besiskolinančios iš kontroliuojančių akcininkų, kitų grupės bendrovių ar bankų ir kredito įstaigų laiduojant akcininkams, rizikuoja užlipti ant vadinamosios plonosios kapitalizacijos taisyklės grėblio. Jis tampa vis aktyviau naudojamu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ginklu. Kaip pažymėta...
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei valstybinės žemės nuomos sutarties keitimo procedūra buvo pradėta iki žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos, tačiau nebaigta, ją privalo užbaigti ta pati institucija - net jei pats žemės sklypas jau perduotas naujam patikėtiniui.
Aplinkos ministerija informuoja, kad iki 2027 m. vasario 13 d. pratęstas kvietimas teikti paraiškas dotacijoms šilumos siurbliams ir komfortiniams vėsintuvams įsigyti. Parama gali siekti iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir yra skirta mažinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujų...
Vėžaičių miestelio (Klaipėdos r. savivaldybė) centre esantis beveik šimtmetį skaičiuojantis pastatas netrukus pradės naują etapą. Prieš kelerius metus iš Turto banko perimtas ir ilgą laiką be aiškios ateities vizijos stovėjęs statinys šiandien tampa kryptingos Savivaldybės strategijos dalimi. Jame į...
Uždarosiose akcinėse bendrovėse akcijų perleidimas dažnai tampa jautriu klausimu - ypač kai vienas iš akcininkų nusprendžia parduoti savo akcijas tretiesiems asmenims. Ar esami bendrovės akcininkai visais atvejais turi pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas, komentuoja advokatų kontoros COBALT as...
Lieka mažiau nei pusmetis Lietuvos verslui pasiruošti naujai Akcinių bendrovių įstatymo redakcijai. Liepą įsigaliosiantys pokyčiai yra aktualūs kas antrai šalyje veikiančiai įmonei - toms, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė. Numatomi pokyčiai palies daugelį bendrov...
Vienašalis sutarties nutraukimas - gali atrodyti kaip greitas būdas sustabdyti nuostolingą projektą, atsisakyti nepatikimo partnerio ar persiorientuoti į palankesnes sąlygas. Tačiau šis veiksmas praktikoje viena dažniausių priežasčių, kodėl verslo partneriai atsiduria teisme.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso nuostatos dėl nuotolinio darbo taikomos visiems darbdaviams - tiek viešojo, tiek - privataus sektoriaus.
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo pakeitimui, kuriuo detalizuojama nacionalinio plėtros banko (NPB) ILTE laikinai laisvų lėšų naudojimo tvarka ir nustatomi aiškūs principai fondų lėšų skyrimui NPB įstatiniam kapitalui didinti. Šie sprendimai sudaro prielaidas rei...
Ilgamečiai stebėjimai rodo aiškią tendenciją - centralizuotai tiekiamos šilumos sąskaitos gyventojams kasmet didžiausios būna šalčiausiais žiemos mėnesiais, sausį ir vasarį. Šiuo laikotarpiu smarkiai išauga šilumos energijos poreikis patalpoms šildyti, todėl net ir esant panašioms šilumos kainoms ga...
Vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ieškinys dėl neteisėtai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.
2025 m. pabaigoje kreditavimas Lietuvoje išliko aktyvus, o palūkanų normos - stabilios. Tai rodo, kad gyventojai ir verslas ir toliau pasitiki finansų sistema ir aktyviai naudojasi paskolomis tiek būstui, tiek verslo plėtrai. Lietuvos banko duomenys atskleidžia, kaip keitėsi paskolų rinka ir kokios ...
Kalendoriuje išvydus šventinę dieną, daugeliui darbuotojų ir darbdavių kyla praktinių klausimų: kada darbo laikas trumpinamas, kaip apmokamas darbas švenčių metu, kam priklauso papildomos poilsio dienos ir kokia yra atostogų suteikimo tvarka. Siekiant, kad Darbo kodekso (DK) nuostatos būtų taikomos ...
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo i...
KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI" kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.
Lietuvoje ir toliau nuosekliai stiprinamas profesinis mokymas, siekiant geriau atliepti darbo rinkos poreikius regionuose. Vyriausybė patvirtino 2026-2027 m. preliminarų priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą, kuriame išlaikomas stabilus bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius, tačiau ryš...
Statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimas Lietuvoje pradeda naują - skaitmeninį - etapą. Aplinkos ministras patvirtino Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių pakeitimus, kurie leis kaupti pilnai skaitmeninius teritorijų planavimo duomenis bei juos naudoti patikrose, automa...
2025 metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aktyviai vykdė matininkų, geodezininkų bei žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų veiklos priežiūrą. Per metus Tarnyba sulaukė 68 skundų iš gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų, daugiausia dėl matininkų darbo kokybės.
Lietuvos pilietybė pagal kilmę
tags: #kaip #individualiai #veikia #visuomenes #nuomos