Kaip gauti socialinį būstą: sąlygos, reikalavimai ir tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kas gali pretenduoti į socialinį būstą Lietuvoje, kokios yra sąlygos ir reikalavimai, bei kur kreiptis norint gauti paramą būstui. Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.

Teisinis reglamentavimas

Šiuo metu teisę gauti socialinį būstą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, taip pat atskirų savivaldybių tarybų sprendimai.

Pagrindinės sąlygos pretenduojant į socialinį būstą

Asmenys, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti tam tikras sąlygas:

• Asmenys turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, o jeigu tokios neturi - turi būti pateikta informacija apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena.
• Asmuo turi būti deklaravęs turtą bei pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas.

Kur kreiptis dėl socialinio būsto?

Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Socialinio būsto nuomos tvarka

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše.

Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.

Svarbios sąvokos

• Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Būsto nuomos mokesčio kompensacija

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLE. Kompensacija apskaičiuojama iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc.

Šis skaičiavimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.

Kompensacijos pavyzdžiai

1 pavyzdys: asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur.

2 pavyzdys: dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Ar galiu gauti kompensaciją, jei esame ne Lietuvos piliečiai, sudarę santuoką ne Lietuvos Respublikos teritorijoje? Taip.
• Ar turėčiau užpildyti BP-6 formą, jei deklaracijoje nurodžiau pajamas, kurios, vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, yra neįskaitomos į asmens/šeimos pajamas? Turėtumėte užpildyti BP-6 formą bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius BP-6 formoje nurodytas pajamas - pavyzdžiui, pažymas apie gautus vaiko pinigus, vienkartines išmokas ir t. t.
• Ar asmenys, sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės? Taip. Asmenys sudarę sutartis dėl būsto su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučių) nuomos, persirašyti į socialinio būsto nuomos sutartį negalės, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 10 d.

Ką daryti įvykus nelaimei?

• Jei bute įvyko vandentiekio avarija, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Likvidavus avariją, apie tai turite nedelsiant informuoti Vilniaus miesto klientų aptarnavimo centrą telefonu 19118.
• Jei radiatoriai šalti, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir reikia nuorinti radiatorių. Jei Jums to padaryti nepavyksta, kreipkitės į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją arba informuokite SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per „BonoDomo“ išmaniąją programėlę arba telefonu +370 5 277 9090 ar el.
• Jei sutriko elektros energijos tiekimas daugiabutyje, kreipkitės į daugiabučio elektros ūkio prižiūrėtoją - asmenį, kuris atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą, arba į daugiabutį prižiūrinčią organizaciją. Taip pat apie elektros apskaitos prietaisų gedimą, plombų ar kitus pažeidimus, elektros įtampos svyravimą, nelegalaus elektros vartojimo atvejus ir pan. Pastebėję sutrikimų vidiniame elektros tinkle, turite pasirūpinti jų pašalinimu. Dėl to rekomenduojama kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ telefonu +370 5 277 9090 arba el.

Kita svarbi informacija

• Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis. Pasitikrinti ir apmokėti būsto nuomos sąskaitą galima „Maxima“ kasose, „Maxima“ savitarnos kasose ir „Perlo“ terminaluose.
• Jei remontą užsako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ arba jis atliekamas bendrojo naudojimo patalpose pastato administratoriaus, išlaidas apmoka SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kaupiamąsias išlaidas taip pat apmoka įmonė.
• Socialinio būsto išsipirkti negalima.
• Atkreipiame dėmesį, kad kliento kortelės yra skirtos atsiskaityti už išsinuomotą būstą.
• Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir informuoti apie nuomininko mirtį. O jeigu mirusiojo šeimos nariai yra deklaruoti ir toliau gyvena nuomojamame būste, ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - jie gali ir toliau gyventi būste.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymą galite pateikti:

• Apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.
• Atsiuntus prašymą paštu adresu Naugarduko g.

Privatizavimas

Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el.

Pradinis įnašas negrąžinamas ir naudojamas Vykdytojo išlaidoms, susijusioms su Savivaldybės turto parengimu parduoti pagal Įstatymo 25 straipsnį.

Privatizuoti savivaldybei priklausantį būstą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus asmenis, kuriems būstas buvo suteiktas kaip grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našlėms (našliams) ir jų vaikams). Tai gali padaryti tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

tags: #kaip #gauti #socialini #busta