Lietuvos Partizanų Karas 1944-1953 Metais

Lietuvos partizanų karas, vykęs 1944-1953 metais, buvo ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriame dalyvavo lietuviai, siekę atkurti nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos respubliką. Šiame straipsnyje aptarsime partizaninio karo priežastis, etapus ir reikšmę.

Lietuvos partizanai 1949 m.

Pasipriešinimo Priežastys ir Motyvai

Partizaninį judėjimą išeiviai prof. išskiria penkis veiksnius, turėjusius įtakos atskirų asmenų apsisprendimui:

• bent šiek tiek sąžinės laisvės;
• nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims;
• išvengti suėmimo ar mobilizacijos į sovietinę kariuomenę.

Šie motyvai vienas kitas ir įvairiu metu įgydavo prioritetą. Pavyzdžiui, motyvas, kad sovietinė okupacija ilgai netruks, tolydžio išblėso. Silpo tikėjimas Vakarų pagalba. Mobilizacija į sovietinę armiją 1946-1949m. pristabdyta. Daug tapo partizanais 1948m. (tada įvykdytas vienas masiškiausių trėmimų). Jau masiškas vyrų stojimas į gen. negailėti gyvybės dėl Lietuvos laisvinimo reikalo. Partizanai pasirinko kovos kelią neverčiami objektyvių aplinkybių.

Laisvės kovotojai suvokė savo tragizmą, bet jokiu būdu ne beprasmybę. Jie negalėjo gyventi kitaip - tame smurto, prievartos, netiesos pasaulyje. Partizanų tikslas - nepriklausomos valstybės atkūrimas. Šie uždaviniai buvo aktualūs visą kovų laikotarpį.

Partizaninio Karo Etapai

Partizaninį karą galima skirstyti į tris periodus pagal įvairius kriterijus:

• 1944m-1946m. vasara;
• 1946m.-1948m.
• 1948m. pabaiga-1953m.

Pirmasis Periodas: 1944-1946 Metai

Šiam laikotarpiui būdinga stichiškumas ir partizanų būrių gausa. Daugelis partizanų būrių susikūrė spontaniškai, nelaukdami įsakymų iš aukščiau. Dar tebevyko karas, niekas negalvojo apie ilgą okupaciją. Pagrindinis tikslas buvo trumpam apginti gyventojus nuo prasidėjusio teroro.

1945m. Lietuvoje veikė apie 30 000 partizanų. Jų ginkluotėje buvo net pabūklų (1944-1946m. minosvaidžių, 2120 kulkosvaidžių ir kt ginklų). Populiarūs buvo "skrajojantys būriai", ty. persibazuojantys ir suduodantys smūgius netikėčiausiose vietose. 1945m. iš žuvusių, suimtų ir legalizuotų 23,7 tūkst. asmenų tik 60 proc. buvo ginkluoti.

Antrasis Periodas: 1946-1948 Metai

Šį kovų etapą galima būtų skirti į du periodus: 1946m. birželis - 1947m. ir nuo 1947m. sausio iki 1948m. Tai - partizanų junginių centralizacijos pastangų laikotarpis. Vienijimosi iniciatyvą galutinai perėmė patys partizanai. Keitėsi ir partizanų kovos taktika. Didelę reikšmę įgijo spauda. Formavosi priklausomybė: apygarda-rinktinė-būrys. Sukeldavo ne baimę, o ryžtą nesitaikstyti su pavergėjais.

Trečiasis Periodas: 1948-1953 Metai

Šiam laikotarpiui būdingas didžiausias organizuotumas ir vieningos vadovybės veikla. 1949m. vasario mėn. įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS vadovybė įkūnijo tiek politinę, tiek karinę okupuoto krašto valdžią. Buvo įkurti regioniniai centrai: Aukštaitijos, Žemaitijos ir Pietų Lietuvos sričių štabus. LLKS spauda platinama visoje Lietuvos teritorijoje. Baigėsi atvirų kautynių metas. Partizanai ne tik platino atsišaukimus, bet ir stengėsi sustabdyti priešiškos ideologijos skleidimą.

Nuo 1952m. partizanų vadovybę pradėjo persekioti nesėkmės. 1953m. partizanų struktūrų sunaikinimo. Po 1953m. partizaninis karas baigėsi.

Partizanų Veikla ir Taktika

Partizanai vykdė įvairias operacijas, įskaitant:

• Okupacinės valdžios struktūrų puolimus.
• NKVD dalinių naikinimą.
• Sovietinių pareigūnų ir šnipų naikinimą.
• Gyventojų apsaugą nuo teroro.
• Rinkimų boikotą.
• Mobilizacijos į sovietinę armiją sabotavimą.
• Ekonominį pasipriešinimą (prievolių nevykdymą, kolchozų steigimo stabdymą).

Būdingiausia kovinė operacija 1945m. buvo pasala. Jos buvo rengiamos gerai apgalvotose vietose ir dažniausiai sėkmingos. Partizanai galėdavo rekvizuoti maisto produktus ar pinigus. Taip pat partizanai vykdė sovietinės valdžios nepripažinimo akcijas. Kreipimasis į tautą buvo skirtas kaip tautos priešams. Kita svarbi veiklos kryptis buvo kova su visuotine vyrų mobilizacija.

Kova su Ekonomine Okupacija

Okupacinė valdžia siekė palaužti Lietuvos žemės ūkį nepakeliamais mokesčiais ir prievolėmis. 1949m. padidino mokesčius. Neatidavusiems prievolių grėsė ne tik "išbuožinimas", t.y. turto konfiskavimas ir tremtis, bet ir kalėjimas. Be to, jau nuo 1944m. rugsėjo mėn. buvo apgyvendinami atėjūnai iš Rusijos gilumos, tokiu būdu vykdydama "tautų susiliejimo" planą. Tačiau žmonės į kolchozus nėjo. 1948m. už prievolių neatidavimą aprašytas 12,9 tūkst. ūkių.

LLKS Tarybos Deklaracija

Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija siekė pagrindinio tikslo - nepriklausomos valstybės atkūrimo.

LLKS Deklaracija

Išvados

Lietuvos partizanų karas buvo svarbus istorinis įvykis, parodęs tautos ryžtą priešintis okupacijai ir siekti laisvės. Nors karas baigėsi pralaimėjimu, partizanų kova įkvėpė ateities kartas ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

1 Lentelė. Partizanų skaičius ir ginkluotė

tags: #kaip #gauti #soceliny #busta #kybartuose