Kada draudimas kompensuoja namo stogo remontą?

Daugeliui žmonių nuosavas būstas ir jame sukauptas turtas - vienas svarbiausių ir vertingiausių dalykų jų gyvenime. Nors pirmiausia savo turtą siekiame apsaugoti fizinėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, įsirengdami šarvo duris ar signalizaciją, jos veiksmingos ne visais atvejais.

Tokios apsaugos priemonės greičiausiai nepadės apsisaugoti nuo būsto užliejimo ar dėl jūsų kaltės kilusios žalos. Universalia apsauga ir pagalba nutikus nemaloniam įvykiui gali tapti turto draudimas. Jis pravers ne tik susidūrus su didele žala namų turtui, bet ir smulkesniais nesklandumais ar net tais atvejais, kai žalą patirsite už savo namų ribų.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu 2021 m. atlikta apklausa, kas antram šalies gyventojui susidūrus su netikėtomis 300-500 eurų dydžio išlaidomis, jas būtų sudėtinga kompensuoti iš mėnesio pajamų. Todėl gyventojų turto draudimas nemažai daliai žmonių gali padėti išvengti finansinio spaudimo.

Norėdami apsisaugoti nuo daugelio netikėtumų, turėtumėte apdrausti statinį, namų turtą ir civilinę atsakomybę. Skaičiavimams naudojami 2021 m. duomenys.

Kada turto draudimas gali kompensuoti nuostolius?

Dalijamės atvejais, kai patiriamus finansinius nuostolius gali kompensuoti turto draudimas:

• Saulės modulių draudimas. Vis daugiau žmonių renkasi ant savo namų stogo įsirengti saulės elektrinę. Kartais modulius, kaip ir patį namo stogą, gali apgadinti gūsingas vėjas, krentančios medžių šakos ar ledukų kruša. Turint namų turto draudimą dėl to bus galima nesukti galvos - žalą ant stogo įrengtai saulės elektrinei kompensuos draudimas.
• Kritulių vanduo. Siūlome plačią draudimo apsaugą atvejams, kai žalą padaro kritulių vanduo (lietus, sniegas), netikėtai patekęs į pastatą per stogą, sienas, duris ar langus (t. y. per antžemines pastato konstrukcijas).
• Netyčia sugadinti daiktai. Gyventojų turto draudimas galioja ne tik išorės sienoms ar vidaus apdailai, bet ir baldams ar buitinei technikai. Pavyzdžiui, norėjote paimti sunkų dubenį nuo viršutinės lentynos, bet jis staiga nukrito tiesiai ant viryklės. Nors žala padaryta dėl jūsų kaltės, šiuos nuostolius gali kompensuoti Gyventojų turto draudimas.
• Namų spynos keitimas. Jei praradote savo namų raktus, tai norėdami išvengti nemalonių staigmenų ateityje, greičiausiai turėsite pakeisti spyną. Turint Gyventojų turto draudimą, spynos keitimo išlaidos jums bus kompensuotos.
• Laikinojo būsto nuoma. Jeigu namuose įvyko avarija, pavyzdžiui, buvo užlietas visas būsto plotas ir dėl to jame tapo neįmanoma gyventi, draudimas padengs išlaidas tol, kol gyvenamosios patalpos bus suremontuotos. Galėsite išsirinkti analogišką savajam laikiną būstą, o kompensaciją už jį bus galima gauti net iki 12 mėnesių.
• Asmeniniai daiktai, kuriuos naudojate ne tik namuose. Į namų turto draudimą dažniausiai įeina ir tokių daiktų kaip vaikiškas vežimėlis ar dviratis draudimas. Draudimo apsauga galioja net ir tada, kai šiuos daiktus iš jūsų pavogė už namų ribų. Pavyzdžiui, jei ilgapirščiai nupjovė prie parduotuvės prirakinto dviračio spyną, tai užregistravę įvykį apie pavogtą dviratį policijoje, galėsite kreiptis dėl draudimo išmokos.
• Įtampos svyravimų sukelti gedimai. Nors įtampos elektros tinkle svyravimai tinkle šiais laikais gana retai pasitaikantis reiškinys, jie iš rikiuotės gali nesunkiai išvesti kompiuterį, televizorių ar kitus namų elektronikos prietaisus. Jei dėl įtampos svyravimo sugedo vienas ar keli buities prietaisai, galėsite kreiptis dėl draudimo išmokos.
• Trečiojo asmens turtui arba sveikatai padaryta žala. Gyvenime gali pasitaikyti situacijų, kai netyčia sukeliate žalą kitiems žmonėms. Tarkime, važiuojant dviračiu šaligatviu netyčia užkliudėte pėsčiąjį. Įvykus susidūrimui gali nukentėti ir pats žmogus, ir jo nuosavybė. Dėl to atsiradusius nuostolius taip pat gali padengti Gyventojų turto draudimas.
• Augintinio žala tretiesiems asmenims. Namų turto draudimo apsauga galioja ir jūsų augintinių padarytai žalai. Jei jūsų šuo netikėtai pabėgo ir su pavadėliu subraižė kaimyno automobilį, draudimas atlygins kaimynui jūsų augintinio padarytą nuostolį.

Kaip teisingai apsidrausti?

Tiesa, draudžiant savo turtą ir sudarant draudimo sutartį būtina įdėmiai perskaityti sutarties sąlygas (draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius). Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais - ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas - žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Pasak pašnekovių, ar draudimas kompensuos, taip pat priklauso ir nuo gedimo priežasties. O išmokos dydis - nuo daikto senumo.

Draudimo brokerė Deimantė Peleckienė nurodė, kad nuo išlaidų, sugedus buitinei technikai ar kitiems namų prietaisams, apsaugo vidinių gedimų draudimas. Anot jos, šis draudimas įeina pasirinkus kilnojamojo turto draudimą arba yra papildomai prie jo pridedamas.

D. Peleckienės aiškinimu, vidinių gedimų draudimas apima prietaisus, kurie sugedo nepriklausomai nuo išorinių faktorių. Ji įvardijo, kad tai gali būti tiek indaplovė, tiek viryklė, tiek skalbimo mašina, tiek plaukų džiovintuvas ir t. t.

Anot pašnekovės, priklausomai nuo draudimo ir pasirinktos apsaugos, vidiniai gedimai gali turėti ir 300 eurų, ir 3 tūkst. eurų, ir kitokių dydžių kompensaciją, priklausomai nuo įmonės.

„Taip pat rekomenduoju atkreipti dėmesį į išskaitą draudimo liudijime. Išskaita - pinigų suma, kuri mažina draudimo išmoką, nes draudėjas pats įsipareigoja padengti šį nuostolį. Vadinasi, jei išskaita - 50 eurų, o mano virdulys kainuoja 20 eurų, išmokos nebus. Tačiau, jei mano šaldytuvas kainuoja 300 eurų, atėmus išskaitą, t. y. 50 eurų, man draudimas išmokės 250 eurų“, - dėstė draudimo brokerė.

D. Peleckienė paminėjo, kad atsitikus draudiminiam įvykiui ir jį užregistravus, jei draudimo kompanijai kyla klausimų, būna atsiunčiamas atstovas įvertinti žalą. Ir jis, priklausomai nuo žalos, gali, pavyzdžiui, pasiūlyti prietaisą sutaisyti arba išmokėti išmoką.

Draudimo brokerė akcentavo, kad visada labai svarbu peržiūrėti įmonių draudimo taisykles, kadangi skirtingose įmonėse jos gali skirtis.

D. Peleckienė pabrėžė, kad labai svarbu, kokio senumo prietaisus turime ir kokį laiką esame apdraudę. Ji įvardijo, kad kompanijos gali drausti įvairiai: iki 4, 7 ar net 10 metų.

Draudimo brokerės aiškinimu, priklausomai nuo nusidėvėjimo, reikėtų atkreipti dėmesį, iki kokių metų draudžiama atkuriamąja verte, o nuo kurių - likutine.

Pašnekovė nurodė, kad atkuriamoji vertė - išlaidos tokios pat paskirties, rūšies, tipo, kokybės, galingumo ir kitų parametrų naujam turtui įsigyti arba jam suremontuoti naudojant naujas detales. O likutinė vertė - tai nauja vertė, atėmus nusidėvėjimą:

„Pavyzdžiui, jūsų sutartyje vidiniai gedimai draudžiami iki 5 metų atkuriamąja verte, o nuo 5 iki 10 metų - likutine. Vadinasi, visi prietaisai, kurie suges iki 10 metų senumo, yra apdrausti, tik išmokos dydis priklausys nuo prietaiso senumo.“

D. Peleckienė pataria taip pat atkreipti dėmesį į prietaisus, kuriems galioja garantinis aptarnavimas. Jos aiškinimu, jie yra draudžiami tik tais atvejais, kada to neatlygina garantija, o nedraudžiami, jei tai - gamintojo brokas.

Bendrovės „Rizikos cesija“ verslo projektų vadovė ir draudimo brokerė Tamara Vinklerienė gyventojų kilnojamo (vidaus) turto draudimą įvardijo kaip patį populiariausią ir geriausią, norint apsaugoti savo tokio pobūdžio turtą.

Pasak brokerės, šis draudimas apsaugo visą įrangą, esančią namuose, išskyrus mobilius telefonus, nešiojamus kompiuterius: „Juos dažniausiai reikia pasirinkti papildomai prie kilnojamo turto. Papildoma įmoka - nuo 120-150 eurų, priklausomai nuo draudimo bendroves. Pas kai kuriuos draudikus dar papildomai reikia pasirinkti ir televizoriaus stiklo dūžį, nes nepasirinkus išmokos negausi.“

T. Vinklerienė pridūrė, kad besidraudžiančių turtą klientų visada prašo padaryti namo, buto, didesnės buitinės technikos nuotraukas, kad įvykus gedimui kiltų mažiau problemų siekiant gauti išmoką.

Jos aiškinimu, negali būti taip, kad draudimo bendrovė išmoka tik dalį draudimo. Ji apmoka viską, kas lieka atėmus išskaitą. O jeigu daiktas draustas likutine verte, tai tam yra nusidėvėjimo lentelė, kurioje nurodoma, kiek kasmet vidaus turtas nusidėvi.

Pašnekovė atkreipė dėmesį mobiliuosius telefonus: „Jeigu telefonas yra senesnis nei 2-3 metai, nesiūlau drausti. Nes per 3 metus nusidėvėjimas siekia beveik 100 proc. Tai reiškia, kad klientas mokės už paslaugas, bet, atsitikus įvykiui, nieko negaus.“

„Rizikos cesija“ verslo projektų vadovė įspėja - jeigu daiktas sugenda dėl broko ir senumo, draudikai neatlygina. Pagal taisykles, tokie įvykiai yra nedraudiminiai, tad išmoka nebūtų suteikiama.

T. Vinklerienė pridūrė, kad kai kurie draudikai siūlo vidaus gedimų draudimą, kurį galima papildomai pasirinkti. O jo nepasirinkus ir daiktui sugedus savaime, išmokos nebus.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad įvykus elektros įtampos svyravimams draudikai dažnai prašo ar net reikalauja, kad apdraustieji pateiktų ESO žinutes, kaip įrodymą, jog vyko darbai, dinginėjo elektra. Mat, jei nėra vizualių įrodymų dėl įtampos svyravimų, pavyzdžiui, kokių nors matomų, išlindusių laidų ir pan., išmokos taip paprastai gauti nepavyks.

Kita draudimo brokerė paantrino, kad įvykus gedimui dėl elektros svyravimo galima matyti trūkusius laidus, pajuodusius elektros lizdus, išmuštus ar sudegintus saugiklius, dėl ko prietaiso viduje gali pradėti svilti, rūkti ir degti jo komponentai ir t. t.

„Jei tai - vidinis gedimas, jis gali nepriklausyti nuo elektros. Tiesiog prietaisas nebeveikia taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, skalbimo mašina leidžia vandenį, neįsijungia ar negręžia. Jei pats žmogus numetė ar sulaužė - čia jau galėtų būti draudimas, kuris apima „staigiai ir netikėtai“ sąvoką. Pavyzdžiui, spintelė nukrito ant kaitlentės ir ją įskėlė. Tai nėra vidinis gedimas, nes tai įvyko staigiai ir netikėtai“, - aiškino D. Peleckienė.

Ji pridūrė, kad užpildžius žalos kompensavimo prašymą vertintojai įvertina padarytą žalą ir tai, ar nuo to yra apdraustas būstas, turtas.

Pasak T. Vinklerienės, įmokų dydžius įvardinti yra sunku, nes vidaus turto draudimo suma apskaičiuojama pagal būsto kvadratūrą, taip pat priklauso nuo to, ar tai namas, ar butas.

„Vien už vidaus turto draudimą, priklausomai nuo išskaitos ir to, namas tai ar butas, įmoka gali būti nuo 60 iki 500 eurų metams“, - komentavo draudimo brokerė.

D. Peleckienė primena, kad šis vidaus turto draudimas nėra atskiras - jis įeina į bendrą draudimo sutartį. O jos kaina priklauso ne tik nuo būsto ploto ir vertės, bet ir nuo to, koks daiktas yra draudžiamas, kokie draudimo variantai yra pasirinkti ir pan.

Patarimai, kaip sumažinti žalos riziką

Svarbu padaryti viską, kad apsaugotumėte savo turtą. Užtikrinkite, kad lietaus vanduo nepatektų į pastatą. Rūsyje esantį turtą laikykite aukščiau. Taip pat žiemą rūpindamiesi savo namais turime valyti ant stogo besikaupiantį sniegą. Žinoma, jei smarkūs krituliai apgadins stogo konstrukciją ar lietvamzdžius, draudimas ir šiuo atveju pagelbės.

Namai yra vieta, kurioje praleidžiame išties daug laiko, kartais net kelias dienas iš eilės. Todėl namų aplinka ir tai, kaip juose jaučiamės, gali turėti įtakos sveikatai ir gerai savijautai. Kambariniai augalai, oro drėkintuvas, tinkamas darbo stalas, kokybiškas čiužinys, išmanieji namų įrenginiai ir kt.

Pasiruoškite ekstremaliems oro reiškiniams ir sumažinkite žalos riziką.

Dūmų detektoriai yra pagrindinė saugos priemonė, kuri gali išgelbėti gyvybes ir apsaugoti nuo nuostolingų gaisro pasekmių. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai, kurie numato, kad yra privaloma įsirengti autonominius dūmų signalizatorius savo namuose. Šie maži įrenginiai gali greitai identifikuoti didesnį dūmų kiekį, kuris dažniausiai nurodo ugnies židinį.

Veiksmai įvykus žalai

Jei dėl kritulių patekimo Jūsų namas ar namų turtas yra apgadintas, nuostolius atlyginame nepaisant to, kaip dažnai tokie įvykiai įvyksta. Apsidraudus „If namai“ ir „If super namai” variantais, netaikome įvykių skaičiaus apribojimų. Potvynių ir kritulių prasiskverbimo įvykių skaičius nėra ribojamas.

Jei turtui ir toliau gresia pavojus (pvz., išdaužtas langas, nuplėšta stogo danga ir į namus skverbiasi vanduo), galite pradėti smulkius remonto darbus ir nesulaukę mūsų ekspertų. Tačiau būtinai išsaugokite sugadintą turtą ar jo likučius, iki atvyks mūsų atstovas.

Praneškite apie įvykį per 3 darbo dienas internetu arba telefonu 1626 (iš užsienio +370 5 2721626). Prireikus techninės pagalbos kvieskite - „Pagalba verslui 24/7“ telefonu 1626 (iš užsienio +370 5 2721626).

Pavyzdžiai, kada draudimas gali padėti

• Jūsų kieme esantys inžineriniai tinklai, įskaitant ir laistymo sistemas, yra apdraudžiami.
• Žinoma, jei smarkūs krituliai apgadins stogo konstrukciją ar lietvamzdžius, draudimas ir šiuo atveju pagelbės.
• „Prieš kelerius metus Vilniaus rajone dėl smarkaus snygio nuktrūko elektros laidai ir visas rajonas keturioms dienoms liko be elektros. Pagal draudimo taisykles, sutrikęs elektros ar dujų tiekimas nėra draudžiamasis įvykis, bet į klientą ištikusią situaciją žiūrime individualiai."

DUK

1. Ar nekilnojamojo turto draudimas yra privalomas? Ne, daugeliu atvejų draudimas yra savanoriškas. Jis tampa privalomas tik tada, kai turtas įkeistas bankui kaip užstatas paskolai.
2. Ką apima standartinis būsto draudimas? Standartinis paketas paprastai apima žalą, patirtą dėl gaisro, sprogimo, vandentiekio avarijų, audrų ir vagysčių.
3. Kaip nustatoma draudimo suma? Draudimo suma nustatoma pagal būsto vertę - rinkos arba atkuriamąją. Pastarasis variantas užtikrina, kad įvykus nelaimei turtas būtų visiškai atkurtas iki buvusios būklės.
4. Kiek kainuoja nekilnojamojo turto draudimas? Kaina priklauso nuo būsto vertės, tipo ir pasirinkto apsaugos lygio. Vidutiniškai draudimas kainuoja apie 0,1-0,3 % nuo turto vertės per metus.
5. Ką daryti, jei įvyko draudiminis įvykis? Reikia nedelsiant imtis priemonių žalai sumažinti, užfiksuoti įvykį nuotraukomis ir per 1-3 dienas pranešti draudimo bendrovei.
6. Ar galima gauti kompensaciją, jei žala kilo dėl mano kaltės? Ne visada. Jei žala kilo dėl savininko neatsargumo ar taisyklių nesilaikymo, draudikas gali atsisakyti mokėti kompensaciją.
7. Kiek laiko trunka išmokos gavimas? Jei pateikti visi dokumentai ir nėra ginčų dėl žalos dydžio, draudimo išmoka paprastai pervedama per 15-30 dienų.
8. Ar draudimas galioja, jei būstas nuomojamas? Taip, tačiau tai turi būti nurodyta sutartyje.

tags: #kaip #draudimas #remontuoja #namo #stoga