Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais išgyvena akivaizdžius pokyčius, kuriuos lemia įvairūs vidiniai ir tarptautiniai veiksniai. Apžvelkime pagrindines tendencijas ir statistiką, susijusią su nekilnojamojo turto įsigijimu Lietuvoje.
Būsto Kainų Indeksas (BKI)
Pagrindinis statistinių duomenų šaltinis BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys. Šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. - 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv.
Atliekamos tokios gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (< 80 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo-pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą.
Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką būsto kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų įmonių ir institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose.
Statybų Apimtys ir Regioniniai Skirtumai
Registrų centro skaičiavimais, per pastaruosius dvejus metus visoje Lietuvoje buvo įregistruota apie 23 tūkst. naujų namų - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, kurių statybos baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų. Daugiau kaip pusė naujų namų 2020-2021 metais buvo pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bei šių didmiesčių žiedinėse savivaldybėse.
Gyvenamųjų namų statybos intensyvumas Vilniuje
Registrų centro duomenimis, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais buvo pastatyta apie 5,2 tūkst. naujų gyvenamųjų namų. Didžiausia naujų gyvenamųjų namų koncentracija išsiskiria Naujosios Vilnios seniūnija (iš viso apie 760), Pašilaičių-Avižienių seniūnijų teritorija (750) ir Pilaitės-Zujūnų seniūnijų teritorija (670).
Gyvenamųjų namų statybos intensyvumas Kaune
Kauno miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais pastatyta apie 4,5 tūkst. gyvenamųjų namų, o daugiausiai jų registruota Šilainių-Užliedžių seniūnijose (1 160), Garliavos-Aleksoto seniūnijose (730) ir Akademijos-Ringaudų seniūnijose (650).
Gyvenamųjų namų statybos intensyvumas Klaipėdoje
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse per pastaruosius dvejus metus buvo pastatyta apie 3 tūkst. gyvenamųjų namų. Pajūrio regione dominuoja Sendvario seniūnija, kurioje registruota beveik pusė visų šio regiono naujų namų.
Be didmiesčių palyginti dideli naujų gyvenamųjų statybos tempai buvo matomi ir Šiaulių, Kretingos, Panevėžio, Trakų ir Alytaus rajono savivaldybėse, kuriose NT žemėlapį per pastaruosius dvejus metus papildė keli šimtai naujų individualių gyvenamųjų namų. Kukliausiai šiame segmente atrodo mažosios šalies savivaldybės: Visagino, Rietavo, Pagėgių, Birštono ir Kalvarijų, kur buvo pastatyti vos keli ar keliolika naujų namų.
Sandorių Rinka ir Individualių Namų Populiarumas
Žvelgiant į NT sandorių rinką, galima paminėti, kad 2021 metais Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 16 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - ketvirtadaliu daugiau nei 2020 metais, kai įregistruota beveik 13 tūkst. individualių namų sandorių. 2019 metais šis skaičius nesiekė 12 tūkstančių.
Nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius teigia, kad spaudimas butų kainoms darosi vis didesnis. Dabar žmogus gali rinktis, ar brangiai mokėti už butą, ar pasirinkti namą miesto pakraštyje. Didžiausia konkurencija butams kyla dėl mažėjančio individualių namų ploto.
„Optimaliai stengiamasi namus ir kotedžus statyti. Tie patys kotedžai ir 70-80 kv. metrų būna, ir net 60 kv. metrų. Tai beveik tas pats, kas pakaitalas butui. Populiariausi yra miestų pakraščiai. Jei apie Vilniaus rajoną kalbėtume, tai šiaurinė miesto dalis, vakarinė miesto dalis. Kauno rajone aplinkui viso miesto pakraščius, bet labiau populiari šiaurės vakarų dalis, kuri arti pakankamai A1 greitkelio. O Klaipėdos rajone, arti miesto ribos, susisiekimas su centru geras, žemės kainos mažesnės. Jei jau šeimai reikia ne buto pakaitalo, tada žiūrimi namai, kur plotas ne didesnis 120 kv. metrų. Retai kada didesni namai statomi, nes jau tokį namą pastatyti ir išlaikyti yra brangiau. Ir tokio ploto dažnai nereikia“, - komentuoja nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius.
„Per pastaruosius penkis metus mes matome ženklų augimą. Kasmet maždaug po 30 proc. paauga šis segmentas. Šiemet bent Vilniaus regione turėsime didžiausią pasiūlą per paskutinius 16 metų. Atsiranda galimybės įsigyti įvairų būstą. Šiais laikais tie namai daug mažesnio ploto, racionaliau suplanuoti ir tai yra alternatyva tiems patiems butams. Plėtotojai pasiūlė produktą, kurio anksčiau nebūdavo. Prieš dešimtmetį buvo statomi individualių namų kvartalai, bet juose vidutinis plotas buvo pakankamai didelis. Daba per paskutinius 3-4 metus žymiai mažesnio ploto produktai. Sublokuoto namo plotas gali būti 80-90 kv. metrų ir tai vilioja pirkėjus. Toks produktas yra ir racionalus, ir įperkamas. Taigi, plėtotojai pamatė nišą, kurią galima užimti. Ir tai aiškiai atsispindi sandoriuose“, - sako R. Reginis.
Būsto Kainų Pokyčiai 2024 Metais
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%.
Tačiau vidutinis metinis kainų pokytis 2024 metais buvo vienas žemiausių per pastarąjį dešimtmetį ir sudarė 2,9%. 2024 metais vidutinis metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais, pastebimai sumenko, kadangi 2023 metais butų pardavimo kainos iš esmės nustojo augusios ir susiformavo aukšta palyginamoji bazė.
Statybos Leidimai ir Baigti Statyti Objektai
2021 m. ketvirtąjį ketvirtį išduota 2 338 statybos leidimai naujiems pastatams statyti, tai 10,8 proc. mažiau nei 2020 m. Naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduota 2 144 leidimai, arba 10,8 proc. mažiau nei prieš metus. Vyrauja individualių gyvenamųjų namų statyba - jiems statyti išduota 98 proc. visų leidimų.
2020 metais vyravo individualiųjų namų statyba - 54,8% pastatytų būstų buvo individualiuose namuose. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 131,9 kv. m, buto daugiabutyje - 57,7 kv. m.
Iš viso 2020 m. Lietuvoje baigti statyti 7.425 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai - 3,6% daugiau nei 2019 m.
Demografinės Tendencijos ir Jų Įtaka
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilnius jau ne vienerius metus išlaiko augimo tendenciją, o 2019 metais gyventojų prieaugis buvo pats didžiausias - siekė net 9899. 2019 metais teigiamos demografinės tendencijos pasirodė ir kituose didmiesčiuose, t.y. Nuolatinių gyventojų skaičius sausio 1 d. Paskutinius kelerius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai didėjo.
Vilniaus miesto augimas labiausiai paremtas kelių veiksnių: natūralios gyventojų kaitos bei vidinės ir tarptautinės migracijų. Paskutinius kelerius metus Vilniaus bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis siekė apie 2 (tūkstančiui gyventojų), o tai reiškia, kad natūrali gyventojų kaita lėmė Vilniaus gyventojų prieaugį ne daugiau kaip 1000-1200 per metus. Likęs prieaugis buvo nulemtas migracijos.
Bankinis Finansavimas ir Palūkanų Normos
Nors 2020 metų I ketv. pabaigoje Lietuvos ekonomika bei nekilnojamojo turto rinka patyrė šoką, sukeltą COVID-19 viruso, tai kol kas neatsispindi bankinio finansavimo statistikoje, kuri rodo, kad tiek skolinimosi būstui įsigyti apimtys, tiek ir bankų maržos išliko panašios į ankstesnių mėnesių rodiklius. Nemaža tikimybė, kad artimiausių mėnesių rodikliai bus kuklesni, nes vis daugiau signalų rinkoje apie tai, kad bankai griežtina paskolų išdavimą, kad gyventojams tampa sunkiau pasiskolinti ir pan.
Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad būsto palūkanos vis dar išlieka istorinėse žemumose, o aptarnavimo išlaidos neviršija istorinio vidurkio, tačiau svarstant įsigyti būstą su paskola jau reikia susimąstyti apie ateityje gerokai išaugsiančius paskolos kaštus.
2023 Metų Apžvalga ir Dabartinės Tendencijos
2023 metais Lietuvoje nekilnojamojo turto rinka patyrė nemažai pokyčių, kuriuos lėmė tiek vietiniai, tiek tarptautiniai veiksniai. Viena iš ryškiausių tendencijų buvo didėjanti gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausa. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, pirkėjai vis labiau domėjosi būstais.
Kalbant apie pasiūlą, naujų statybų projektai, ypač daugiabučių, vis dar aktualūs. Tačiau statybinių medžiagų kainų augimas ir darbo jėgos trūkumas gali atidėti projektų įgyvendinimą. Tai gali sukelti pasiūlos ribojimą, o tai savo ruožtu gali lemti kainų didėjimą.
Kainų tendencijos rodo, kad nekilnojamojo turto vertės nuolat auga, ypač didžiuosiuose miestuose. Vilniuje ir Kaune vidutinės būsto kainos per pastaruosius kelerius metus išaugo beveik 10-15 procentų. Tai greičiausiai lemia didėjanti paklausa ir ribota pasiūla.
Individualių Namų ir Kotedžų Segmentas
Individualių namų ir kotedžų segmente šių metų I ketv., kaip ir įprasta, populiariausiomis lokacijomis išliko Pilaitė, Zujūnai, Gineitiškės, Tarandė, Gulbinai, Pavilnys, Naujoji Vilnia, Galgiai ir aplinkinės teritorijos.
Individualūs gyvenamieji namai per pastaruosius trisdešimt metų patyrė vieną didžiausių transformacijų, didelius 2 - 3 aukštų 300 - 400 m2 ploto namus pakeitė nedideli 1 - 2 aukštų 100 - 200 m2 ploto būstai bei kotedžai.
Didžiausi individualių gyvenamųjų namų kvartalai tradiciškai yra susiformavę Vilniaus miesto pakraštyje, ties Ukmergės bei Molėtų plentais, aplink Pilaitės bei Balsių mikrorajonus ir vakarinėje dalyje Pavilnyje.
| Metai | Gyvenamųjų pastatų pardavimai Lietuvoje |
|---|---|
| 2019 | ~12,000 |
| 2020 | ~13,000 |
| 2021 | ~16,000 |
tags: #gyvenamieji #namai #statistika