Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Įstatymas nustato tam tikrą tvarką, pagal kurią įpėdiniai paveldi palikėjo turtą. Paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą.
Vakarų Europos bei Azijos šalys gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema - jiems jau įprasta. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.
Paveldėjimo būdai
Kaip galima paveldėti turtą? Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą.
Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą:
- Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Jei aukščiau įvardytų artimųjų nėra (arba jie atsisakė palikimo) - Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako). Pavyzdžiui, jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto.
Namų apyvokos/apstatymo daiktus paveldi tas iš aukščiau nurodytų artimųjų, kuris paskutinius metus gyveno su palikėju [CK 5.14].
Svarbu atkreipti dėmesį į keletą niuansų:
- Jeigu yra gyvi vienas, du, arba trys palikėjo vaikai, sutuoktinis paveldi ketvirtį turto (o vaikai po lygiai išsidalija likusį).
- Nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota.
- Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia.
- Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
Paveldėjimas ir paveldėjimas UCC pagal šeimos teisę – didžiausių pokyčių paaiškinimas
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią. Kas yra testamentas? Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia.
Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Ne visi žmonės sudaro testamentą: tai kainuoja, be to, kai kurie žmonės iš anksto negalvoja apie savo mirtį.
Testamento rūšys:
- Oficialusis testamentas
- Asmeninis testamentas
- Bendrasis sutuoktinių testamentas
Oficialusis testamentas
CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandas ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
Asmeninis testamentas
CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė.
Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Bendrasis sutuoktinių testamentas
Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam.
Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Paveldėjimo procedūros
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Tinkamai priimti palikimą yra svarbus palikimo atsiradimo laikas - palikėjo mirties momentas.
Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo įpėdiniai turi kreiptis į paskutinės palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Jei tokios vietos yra kelios, palikimo atsiradimo vieta laikoma, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausiai gyveno.
Jei atsitiko taip, kad įpėdinis per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, termino palikimui priimti pratęsimo klausimas sprendžiamas teismo keliu. Teismas gali terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, jog įpėdinis iš tiesų neturėjo galimybių per nustatytą terminą kreiptis į notarą.
Palikimas gali būti priimtas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą. Tokiu atveju būtina gauti kitų įpėdinių (jei tokių yra) sutikimą, kad pavėlavęs įpėdinis priimtų palikimą.
Jei įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (pvz. gyvena paliktame name, naudojasi automobiliu ir pan.), tokį juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti teismo keliu.
Būtina pabrėžti, kad įstatymas neleidžia palikimą priimti su sąlygomis arba išimtimis, t. y. įpėdinis negali pasirinkti kokį turtą ir kiek sutinka paveldėti, ir už kokias palikėjo prievoles sutinka atsakyti. Todėl, prieš priimant palikimą, kai kuriais atvejais įpėdiniams patartina pasidomėti kokį turtą ir kokias prievoles (skolas, kitus sutartinius įsipareigojimus) palikėjas turėjo.
Jei yra manoma, jog palikėjas turėjo prievolių, kurioms įvykdyti gali neužtekti paveldimo turto, palikimą reikėtų priimti pagal turto apyrašą. Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą apsaugo paveldėtojus nuo palikėjo prievolių įvykdymo savo turtu.
Mokesčiai paveldint turtą
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Šeimos verslo paveldėjimas
Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija. Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ - tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų.
Pirmai kartai versle viskas būna gana paprasta, savininkas - tėvas ar motina - yra lyderis, kuris viską kontroliuoja. Įpėdinystės planas turi būti dinamiškas.
Konsultacinė kompanija „Deloitte“ 2019-ųjų pradžioje apklausė 791 šeimos kompanijos atstovus, iš kurių 37 proc. atstovavo šeimos antrai kartai, 23 proc. pirmai, 25 proc. trečiai ir 15 proc. buvo ketvirtos bei tolimesnių kartų atstovai. 44 proc. „Deloitte“ respondentų nurodė turintys šeimos konstituciją.
Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais.
Turto perleidimo ateities kartoms struktūroje paprastai žiūrima plačiau negu tik paveldėjimas, tai pereina į pilną turto valdymą, kad viskas būtų optimizuota. Žinoma, yra daug kelių ir kiekvienam žmogui jis tikrai bus individualus.