Alfonsas Butė gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jo tėvai buvo 1941-ųjų metų tremtiniai. Į Lietuvą šeima grįžo 1958 metais. Apie tai, kas lėmė A. Butės kelią į tėvynę, galima spręsti iš jo paties žodžių.
Kelias į tėvynę turbūt prasideda nuo tėvo pasakojimų apie Tėvynę, apie labai labai gražią Lietuvą, kur labai skanūs obuoliai ir bulvės, kur "Nemunas galingas", turbūt jis, tas kelias prasideda nuo motinos, pasakojančios apie Kauną, tokį gražų, kaip Paryžius. Nors ten, Jakutijos Užpoliarėje ar Jakutijos taigoje mažam vaikui sunku net įsivaizduoti, kas gi iš tikrųjų yra ta Lietuva. Betgi žinau, kad ir kitiems tas kelias prasideda visai skirtingai, kiekvienam savaip svarbiai ir savaip nepakartojamai. Ir kiekvienam savaip suvokiama Lietuva.
Sugrįžęs į tėvynę supratau - tėvas teisus: Lietuvoje auga galingi ąžuolai - Kauno ąžuolyne, bet Nemunas - ką jau ten jį lyginti su Lena... Ir ilgai nesupratau, kur ta Nemuno galybė slypi. Tik vėliau, jau būdamas aistringu kraštotyrinių, tų nesankcionuotų žygeiviškų, apimtų nuostabiomis dainomis ir savaisiais atradimais, žygių dalyviu, supratau Nemuno galybę. Ji - mūsų lietuvybėje.
Gal todėl jau nuo mažų dienų buvo lengvai suvokta - lietuvybė reikalinga milžiniškų pastangų, dvasios nerimo, ieškojimų, žinių, mokslo. Gal todėl visa tai galima pavadinti likimo varikliu. Ir galiu būti tikrai likimui dėkingas. Nuo pat atvykimo į Lietuvą mane lydi mūsų istorijos pamokos. Likimas leido pamatyti R.Kalantos įvykius ir juose dalyvauti. Likimo ranka suvedė su Liudu Dambrausku, Povilu Butkevičiumi, tėvu Stanislovu. Taurūs žmonės, disidentai. Mano tėvas, Alfonsas Andriukaitis, bendravo su Liudu Dambrausku ypač artimai. Ir abu rašė knygas. Tėvui nusišypsojo laimė, jis 1976 m. nelegaliai išleido savo knygą "Bausmė be nusikaltimo", o 1979 m. jis padėjo parašą po 45 pabaltijiečių kreipimusi į Jungtines Tautas, abi Vokietijas (Rytų ir Vakarų) ir Tarybų Sąjungą dėl Ribentropo-Molotovo pakto padarinių panaikinimo.
Jis - vienas iš to kreipimosi signatarų 1979 m. buvo nuolatos "tampomas" saugumo. Kratos, apklausos ir t.t. 1970-1972 m. sutiktas antifašistas, humanistas, demokratinio socializmo ieškotojas Viktoras Kutorga. Ir tuomet jis paskatino studijuoti istoriją, pažinti giliau procesus. O jo bute lankėsi ir kunigas Debskis, J.Lauriškus, A.Terleckas.
A. Butė 1969 m. įstojo ir 1975 m. baigė Kauno medicinos institutą (dabar - Medicinos universitetas), įgijo gydytojo chirurgo specialybę. 1976-1985 m. dirbo Kauno, Ignalinos rajono ligoninėse. Yra paskelbęs straipsnių medicinos istorijos ir chirurgijos klausimais.
Politinė veikla:
- 1975-1982 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys nuo 1976 m.
- 1990-1992 metais - Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Lietuvos Sąjūdžiui remiant.
- Nuo 1992 metų - Seimo narys, dirbo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, buvo įstatymų projektų darbo grupių vadovas.
- 1989-1995 ir 1997-1999 m. - jos vicepirmininkas.
- Nuo 1999 m. gegužės 29 d. - pirmininkas.
Jis buvo daugelio Seimo parlamentinių grupių narys.
Aukščiausioji Taryba man niekad nebus Atkuriamuoju Seimu. Atgaline data keisti pavadinimus ne pats geriausias atradimas. Aukščiausioji Taryba atskleidė ir mūsų pasiekimus, ir milžiniškus trūkumus, valdžios godumą, veidmainystes, supriešinimą, "raganų medžiokles". Netylėjome prieš tas blogybes, drąsiai sakėme tai, ką galvojome. Ir demokratija bei atvirumas nugalėjo.
Aukščiausioji Taryba baigė savo darbą Konstitucijos paruošimu ir "parlamentinės rezistencijos", to kvailo šių dviejų nesuderinamų žodžių mišinio, "likvidavimu". O po to - du seimai, kuriuose teko aktyviai dalyvauti ginant socialdemokratų pozicijas, siūlant geresnius kelius mūsų nūdienos bėdoms spręsti.
Žmona Irena.
Tose trumpose eilutėse nesurašysi to kelio į Kovo 11-ąją, savo pažiūras į socialdemokratiją ir pasaulio įvykių supratimą. Ir į Lietuvos istorijos gražius ir negražius puslapius. Gyvenimas - be galo sudėtingas procesas, o ką jau bekalbėti apie istoriją. Gerai, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, o ne atvirkščiai. Priešingu atveju pagal pavienių vadų gyvenimus tenka perrašinėti istoriją. Atrodo, jog Lietuvoje tokia patirtis dabar vėl kažkiek atsiranda.
Gal tai ir padėjo geriau suprasti dabarties įvykius, leido dalyvauti Sąjūdžio programos kūrime, Lietuvos Laisvės lygos įstatų redagavime, Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavime, Kovo 11-osios dokumentų ruošimo darbo grupės veikloje. Malonu, kad socialdemokratai ženkliai prisidėjo tiek prie Vasario 16-osios, tiek ir prie Kovo 11-osios dokumentų paruošimo. Tad Kovo 11-oji liks kaip nemažo nueito kelio apibendrinimas, bendras visos atgimusios Lietuvos sugrįžimas savo istorijon.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius Alfonso Butės biografijos faktus:
| Periodas | Įvykis |
|---|---|
| 1951 m. rugpjūčio 9 d. | Gimimas |
| 1969 m. | Įstojo į Kauno medicinos institutą |
| 1975 m. | Baigė Kauno medicinos institutą, įgijo chirurgo specialybę |
| 1976-1985 m. | Dirbo Kauno, Ignalinos rajono ligoninėse |
| 1990-1992 m. | Aukščiausiosios Tarybos deputatas |
| Nuo 1992 m. | Seimo narys |
| Nuo 1999 m. | LSDP pirmininkas |
Šaltinis: Autobiografija
Lietuvos žemėlapis
Apie Alfonso Butės gyvenimą ir veiklą galima sukurti vaizdo įrašą, kuriame būtų aptariami jo politiniai pasiekimai, indėlis į Lietuvos socialdemokratiją ir atsiminimai apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius.