Kelias į darnius, meilės ir harmonijos kupinus santykius nėra lengvas. Kol abu partneriai, būdami kartu pasiekia pilnatvę, jie turi pereiti ne vieną etapą.
Santykių etapai. Šaltinis: oberlo.com
Santykių etapai
- Romantika. Abu partneriai dar užsidėję rožinius akinius. Jiems užtenka glamonių, aistringų bučinių, švelnių prisiglaudimų. Kartu norisi praleisti kuo daugiau laiko, kuo ilgiau kalbėtis nepaisant jokių taisyklių. Karštas įsimylėjimas abiem apsuka galvas ir svaigina.
- Aktyvesnė pažintis. Tai pereinamasis etapas, kai kalbantis galima praleisti visą naktį. Taip abu partneriai stengiasi kuo geriau vienas kitą pažinti, išsiaiškinti požiūrius, pomėgius, interesus, atrasti partnerio dorybių skalę. Šiame etape žmonės drąsiau atvirauja apie šeimos narius, santykius, buvusius partnerius, patiki savo paslaptis. Vis dėlto ore tvyranti romantika pamažu pradeda blėsti.
- Pirmieji nedideli nesutarimai. Šiuo laikotarpiu partneriai, remdamiesi pirmųjų dviejų etapų patirtimi, pradeda daryti tam tikras išvadas. Vis dažniau gali pasitaikyti nemalonių atsitiktinumų - vienas parašo, kitas neatsako, susitaria susitikti, bet atsiranda nenumatytų reikalų ir nepavyksta pasimatyti ir pan. Taip gali praeiti net kelios nesimatymo dienos ir pamažu kyla apmaudas, bręsta nesutarimas. Kuo didesnė aistra vyravo pirmuosiuose etapuose, tuo šiame gali būti sunkiau. Todėl abu partneriai turėtų mokėti girdėti vienas kitą, stengtis suprasti ir išsiaiškinti nesklandumus.
- Nuomonių formavimas. Pora pamažu ima galvoti apie bendrą ateitį - ko jie norėtų, kaip ją įsivaizduoja. Šiuo metu dar tvirčiau formuojasi nuomonė apie vienas kitą, vis labiau dvasiškai ir emociškai artėjama. Kiekvienas dažnai mąsto apie partnerį, neretai jau žino, ko galima iš jo tikėtis, svarsto, ar jis tikrai rimtai žiūri į santykius, yra pasiruošęs įsipareigoti ir pan. Visgi šiame etape lūkesčiai dėl antrosios pusės gali ir neatitikti realybės. Nuomonių formavimosi etapas gali būti išties nelengvas.
- Derinimasis. Kiekvienas žmogus neretai turi susidėliojęs idealios antrosios pusės paveikslą. Tad šiame etape partneris bandomas pamatuoti pagal susidarytus standartus. Tarp pačių partnerių šiuo metu kartais gali vykti savotiška kova dėl valdžios. Derinimosi etapas santykiams gali būti lemtingas, t. y. kartais partneriams pradeda atrodyti, jog jie neberanda bendros kalbos ir nutaria skirtis. Visgi nereikėtų skubėti, o labiau tikėti meile. Abu partneriai turi aiškiai suvokti, kad tai nėra lengvas santykių etapas. Jam reikia skirti ir laiko, ir dėmesio.
- Susitaikymas ir priėmimas. Pora pagaliau išmoksta prisiderinti vienas prie kito. O tuo pačiu abu puikiai supranta, jog turi ir savų lūkesčių, kurie ne visada atitinka realybę. Partneriai suartėja, siekia įsipareigoti.
- Nerimas dėl santykių. Abejonės užklumpa ne vienu metu - vieniems po mėnesio, kitiems net po kelių metų. Nerimo intensyvumas priklauso nuo to, ar partneriai jaučiasi laimingi. Kartais įvairūs nesklandumai skatina kažko ieškoti, kažką keisti, perdėlioti vertybių skalę. Jei šių santykių pamatas - ne akla, o nuoširdi meilė, tai nerimas anksčiau ar vėliau praeis, ypač jei tai padės įveikti ir antroji pusė.
- Aistra. Šiame etape pagrindinis vaidmuo atitenka seksui. Pagrindiniai iškylantys pavojai - pernelyg didelio vaidmens atidavimas fiziniam artumui. Galiausiai tai gali sunaikinti romantiką - švelnius žodžius, prisilietimus, komplimentus. Trokštama tik patenkinti kūniškus malonumus. Kiek tęsis šis laikotarpis, priklauso nuo poroje tvyrančios seksualinės energijos.
- Pasitikėjimas vienas kitu. Atėjus iki šio etapo santykiuose įsivyrauja harmonija. Su šalia esančiu žmogumi drąsu, malonu būti, su juo galima leistis į bet kokius gyvenimo nuotykius.
Diena per savaitę, savaitgalis per mėnesį ir savaitė per metus. Tai laikas, reikalingas kiekvienai porai. Svarbiausia - dviese. Greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas, prioritetų pasiskirstymas, stipriai įsigalėjusios visuomenės normos siekti karjeros, gero uždarbio ir ne visiems įkandamo naujos statybos nuosavo būsto lemia, jog šeimoje atsiranda šaltumas ir susvetimėjimas.
Dovanoti save. Norėdami teisingai suprasti laiko „TIK DVIESE“ prasmę ir dar gauti iš to naudos, pirmiausia turėtume pagalvoti, kodėl mes tai darome. Buvimas dviese turi būti kuriamas šiandien, čia ir dabar. Kartu gaminant vakarienę, žiūrint filmą, geriant arbatą. Santykius reikia kurstyti kasdien. Tam nebūtina, kad vyras neštų kalnus rožių, o moteris namuose nuolat vaikščiotų pasitempusi. Svarbu nuolat sau priminti, kad būtent su šiuo žmogumi gyvename ne veltui.
Kai esam geros mamos, neužmirštam, kad esam dar ir žmonos. Moterys pernelyg susikoncentruoja į motinystę, sutuoktinį nustumdamos į antrą planą. Todėl verta išmintingai laviruoti tarp mamos ir moters vaidmenų. Vyrai, kuriems trūksta moters dėmesio, daug mažiau bendrauja su savo atžalomis.
Nesaugokite santykiu, puoselėkite juos! Santuokos, santykio saugoti nereikia. Jį reikia puoselėti. Juk jeigu laužo liepsną, sėdėtume ir saugotume, ji greit gęstų ir užgęstų. O norint, kad nuolant rusentų, liepsnotų, reikia puoselėti - vis įmesti malkų. Tik taip ji degs. Žmonės puoselėja ir puošia save. Eina i sporto klubą, kad treniruoti fizinį kūną, eina į kirpyklą ar grožio salonus, kad tvarkingai gražiai jaustis, perka gražų rūbą, kad estetiškai stilingai atrodyti. Visa tai yra gerai, tačiau investicija į santykių pilnatvę slypi ne tik čia.
Kad išlaikyti savo santykius ir įgaut įgūdžių, turime stengtis ir skirti laiko suprasti vienas kitą. Dėkokite ir pasidžiaukite. Niekas kitas taip neskatina artumo kaip pagyrimas, pastebėjimas, kai mylimas žmogus padaro kažką gero, padėka kad ir už visišką smulkmeną (tarkim, išplautus indus). Nekaupkite nuoskaudų. Nelaukite, kol nutylėtas skausmas su didžiuliu griausmu išsiverš iš širdies. Visus nesutarimus verta išsiaiškinti ilgai nelaukus. Turėkite bendrų pomėgių.
Sportas, jodinėjimas, šokių pamokos, bendri seminarai, muzikos klausyma, sodininkystė ir t.t. Kad ir kas tai būtų, svarbiausia, kad kartu trumpam atitrūktumėte nuo minčių apie buitį. Beje, nederėtų perlenkti lazdos. Šeimos psichologai pataria kartais pabūti atskirai, palaikyti santykius su žmonėmis už šeimos ribų.
Skirtis ar išsaugoti santykius? Raimonda Martinaitienė. Tavo Psichologas.
Būkite spontaniški. Netikėtos išvykos, staigmenos ir bet kokie kiti nesuplanuoti dalykai sukuria intriguojančią atmosferą poros santykiuose. Bet kokią aistrą žudo dienotvarkė ir rutina. Nebijokite palikti mažųjų. Kartkartėmis savo vaikučių globą patikėkite seneliams arba draugams.
Šiek tiek apie meilę
Įsimylėjimas yra vienas iš pagrindinių komponentų sujungiančių du žmones. Žinoma galima būtų diskutuoti kiek tai iš tiesų yra Meilė, o kiek įsimylėjimas, bet visi žinome, kad tai jausmas užplūdęs mus, o tiksliau sakant hormonų kiekis vienų metu užplūdęs mus netikėtai ir "darantis tvarką" mūsų galvose.
- Dopaminas sukeliantis susidomėjimą ir troškimą būti arti.
- Adrenalinas sukeliantis fizinę reakciją, susijaudinimą.
- Oksitocinas, vadinamas meilės hormonu sukeliantis artumo pojutį, ryšį.
Šis padidėjęs hormonų kiekis, kurį juntame įsimylėjimo periodu, ima mažėti po tam tikro laiko, kuris svyruoja nuo šešių mėnesių, o kartais net iki dviejų metų. Tuomet galime kelti klausimą, o kas tuomet kai hormonų kiekis mūsų organizme stabilizuojasi?
Meilė tai apsisprendimas. Taigi, apsisprendimas mylėti reiškia, kad mums teks atsiraitoti rankoves ir šiek tiek padirbėti. Mums neužteks tik pasakyti "myliu". Mums teks mokytis mylėti savo mylimąjį ne tik žodžiais, kas be abejo yra svarbu, tačiau ir veiksmais.
Chapman savo knygoje "Septyni meilės dėsniai" išskyrė tokius meilės komponentus, kuriuos jis pavadino net paslaptimi:
- Gerumas
- Kantrybė
- Atlaidumas
- Nuolankumas
- Mandagumas
- Dosnumas
- Sąžiningumas
Kas yra gerumas? Kaip jis veikia?
Gerumas tai tokia vertybė, kurios dėka mes elgiamės su žmonėmis pagarbiai, švelniai, jautriai, supratingai, užjaučiančiai. Būdami geraširdiški mes esame rūpestingi, padedantys, pasidalinantys, besirūpinantys kitų gerove. Šie gerumo principai svarbūs tiek santykiuose su šeimos nariais, tiek su aplinkiniais. Gerumas tai taip pat atleidimas, kantrybė, supratingumas, empatiškumas. Gerumas plinta. Gerumas skatina gerumą. Šeimoje gerumas yra vienas iš svarbiausiu komponentų. Gerumas tai meilės komponentas.
Ir pamąstykime atvirčščiai, atkreipkite dėmėsį kaip yra sunku tiesiog būti gerais santykiuosi būtent tuomet, kai įvyksta konfliktinė situacija, būtėnt tuomet, kai sutuoktinis, partneris yra gal pyktelėjęs, gal liūdnas, o gal šiaip neteisingai į mus pažiūrėjo? Mums sunku tuomet išreikšti gerumą ir meilę. Bet vis tik, jei tai padarome, jei išreiškiam gerumą? Jei parodome meilę, būtent tuomet? Kaip jaučiamės? Greičiausiai, jaučiame pasitenkinimą, dar didesnę meilę, švelnumą. Šie jausmai apgaubia mus. Ateina supratingumas ir kantrybė. Staiga pastebimas įtampos sumažėjimas. Vėl apgaubia šiluma ir meilė.
Chapman, patvirtina, kad meilė nėra emocija, kuri mus apima. Todėl jei tavo namuose tvyro įtampa, manai, kad santykių kokybė prastėja, meilė blėsta ir nori kažką keisti, tuomet apsispręsk mylėti, apsispręsk mokytis mylėti ir dirbti ties tuo, net tuomet kai atrodo misija neįmanoma.
Gerumas pasireiškia kito žmogaus pastebėjimu, jo poreikių pastebėjimu, reiškia, tai, kad mes suprantame, kiekvieno sutikto žmogaus vertę. Gėris gali būti itin paprasta, tačiau ypač galinga jėga, tiek santykiuose su žmonėmis, tiek šeimoje: santykiuose su sutuoktiniu, vaikais, tėvais. Įdomu tai, kad tuomet kai gerumas tampa gyvenimo būdu, jis atneša džiaugsmo ne tik kitiems, tačiau ir mums patiems.
Kaip galime išmokti gerumo?
Vienas iš žingsnių mokantis gerumo tai pirmiausia stebėti, kaip gerumas keičia aplinką, aplinkinių nuotaiką, elgesį. Šeimoje mes dažnai atliekame begalę gerų darbų, tačiau tie geri darbai lieka nepastebėti. Pastebėkite šiuos mažus, tačiau labai svarbius gerumo poelgius! Užrašykite juos. Skirkite dieną šiam įgūdžiui lavinti. Stebėkite savo artimojo, o gal net nepažįstamojo gerus poelgius. Nustebsite, kiek gerų poelgių galite užfiksuoti.
Būti geram, tai mūsų apsisprendimas. Tiek maži, tiek dideli darbai rodo troškimą mylėti, tarnauti kitiems. Supraskite teisingai, tarnystė tai - reikalingumo jausmas, tai vienas iš mūsų kasdienių poreikių, kuriuos mes turime - jaustis reikalingi. Rodyti gerumą, tai toks pats apsisprendimas kaip ir mylėti.
Erich Fromm. Šaltinis: erichfromm.com
Mes jaučiasmės mylimi arba ne. Be abejonės yra svarbu jaustis mylimu, tačiau kur kas svarbiau išmokti mylėti savo artimą. Kai du žmonės išmoksta mylėti vienas kitą, tuomet abu ir jaučią tą "mane myli" jausmą. Štai tokia ta santykių ir meilės poroje paslaptis.
Kiekvienas žmogus pirmiausia iškelia savo interesus aukščiau kitų, taip pat ir šeimos santykiuose. Pagarba, pasitikėjimas, meilė - tokie dalykai, kurių nenusipirksi už jokius pinigus. Ko reikia moteriai kaip oro, kad ji pražystų ir su malonumu rūpintųsi vyru? Švelnių žodžių, vyro dėmesingumo, pagalbos namuose, pagalbos auginant vaikus, mažyčių dėmesio ženklų.
Pozityvus bendravimas
Žmogus patiria emocijas ir jausmus bendraudamas su kitais. Net jeigu ne visada suprantame, kas yra pasakyta, bendravimas turi įtakos mūsų emocijoms. Dėl to visada svarbu saugoti demenciją turinčio asmens orumą ir savivertę. Būkite lankstūs ir duokite jam pakankamai laiko atsakyti. Jeigu jaučiate, kad tinkama, galite padėti žmogui sutelkti dėmesį prisilietimu. Bendraukite šiltai, padėkite jam jaustis jaukiai.
Kalbėjimo būdai
- Išlikite ramūs ir bendraukite švelniu tonu - demenciją turintys asmenys yra labai jautrūs balso tonui.
- Kalbėkite trumpais ir paprastais sakiniais, vienu metu reikškite tik vieną mintį.
- Duokite laiko asmeniui suprasti tai, ką pasakėte, ir atsakyti.
- Kai kalbate apie žmones, minėkite vardus (pavyzdžiui, „tavo sūnus Jonas“) - tai padės sekti mintį.
Kūno kalba
Gali prireikti pasitelkti gestus ar veido išraišką - tai padės geriau išreikšti norimą mintį. Prisilietimas ar rankos prilaikymas gali padėti demenciją turinčiam asmeniui išlaikyti dėmesį ir parodyti, kad tai, apie ką kalbatės, yra svarbu ir jums rūpi kito žmogaus įsitraukimas į pokalbį. Šilta šypsena dažnai išreiškia daugiau nei žodžiai.
Aplinka
- Stenkitės vengti triukšmo, kuris gali užgožti žodžius.
- Kalbėdami nejudėkite po kambarį, o geriau prisėskite žmogaus akių lygyje - tai padės jam sekti, ką jūs sakote.
- Stenkitės, kad pokalbis taptų įprasta, reguliaria veikla - tai sumažins patiriamą asmens sutrikimą ir padės bendrauti.
- Asmuo jausis mažiau sutrikęs, jeigu visi šeimos nariai ar globėjai elgsis panašiai, vadovausis tais pačiais principais.
Ko nedaryti
- Nesiginčykite su demenciją turinčiu asmeniu. Tai tik pablogins situaciją.
- Nenurodinėkite jam / jai.
- Nesusitelkite į asmens galimybių ribotumus: stenkitės kalbėti ne apie tai, ko asmuo gali nesugebėti padaryti, o apie tai - ką jis / ji gali.
- Nesielkite globėjiškai. Globėjiškas balso tonas yra jaučiamas, net jeigu žodžiai gali būti nesuprasti.
- Venkite asmeniui užduoti daug tiesioginių ir atminčiai sunkumų keliančių klausimų.
- Nekalbėkite apie greta esantį žmogų taip, tarsi jo nebūtų.