Būti naudingam visuomenei - tai siekis, kuris gali įgauti įvairias formas ir apimtis. Nuo asmeninio indėlio iki sisteminių pokyčių siekimo, kiekvienas gali rasti būdą, kaip prisidėti prie geresnės ateities kūrimo. Šiame straipsnyje aptarsime kelis svarbius aspektus, kurie padeda suprasti, kaip galime būti naudingi savo bendruomenėms ir valstybei.
Teisininkų vaidmuo kuriant teisinę valstybę
Teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos reikšmingai prisideda prie teisinės valstybės kūrimo - jose ne tik suteikiamos žinios ir gebėjimai, bet ir formuojamos būsimų teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų Temidės tarnų nuostatos. Tačiau visuomenė šiuo metu į teisininkus žiūri nepalankiai, tad kyla klausimas, ar išsilavinimas, įgytas studijuojant teisę, įdiegia deramas šiuolaikiniam šios srities specialistui reikalingas nuostatas, žinias ir gebėjimus.
Neretai pasirinkusiems teisės studijas dėl itin siauro, formalistinio teisinio išsilavinimo suvokimo tenka nusivilti - jie pradeda studijuoti turėdami tam tikrus siekius ir idealus, tačiau aukštojoje mokykloje yra išmokomi manipuliuoti teisės normomis ir jų taikymu, kas suformuoja cinišką, nihilistinį požiūrį. Teisės studentų vertybinės nuostatos pasikeičia - noras būti naudingam visuomenei bei orientavimasis į asmeninį augimą pavirsta į siekį padaryti įspūdį, turėti prestižinę padėtį ir privilegijas.
Įvairūs tyrimai, ypač atliekami užsienyje, verčia susirūpinti teisininkų cinizmo, nihilizmo, nepasitenkinimo teisiniu darbu ir depresijos paplitimo lygiu. Teisininkai kenčia nuo depresijos keturis kartus dažniau. Lietuvos viešajame diskurse galime pastebėti nemažai diskusijų apie vertybių, dorovės, etikos ir moralės svarbą teisėtvarkos ir teisminėse institucijose, taip pat ir privačiuose santykiuose. Aptariama ir aukščiausio lygio dorovinė bei etinė retorika, kurią galima pastebėti atskirų teisinių profesijų etikos kodeksuose.
Teisininkai turi išimtinę privilegiją praktikuoti teisę ir savivaldos principais reguliuoti savo veiklą. Šių privilegijų pagrindas yra teisininkų profesijos garantija visuomenei, kad jie bus etiški, kompetentingi, gebantys derinti privačius ir viešus interesus. Kita vertus, jei Temidės tarnai nesilaiko šio standarto, galima būtų daryti išvadą, jog nėra priežasties licencijuoti teisinių paslaugų (pvz. advokatų, notarų, antstolių) teikimą bei palikti jas profesinei savireguliacijai.
Viso to kontekste Lietuvoje teisės studijas vykdantiems universitetams reikėtų rimtai susimąstyti, ar nevertėtų perimti atitinkamų patirčių iš senas tradicijas turinčių Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų universitetinių teisės mokyklų. Tarkime, JAV teisininkų rengimas visame pasaulyje išsiskiria ne tik savo bendra aukšta kokybe, bet ir ypatingu dėmesiu etikos standartams bei jų laikymusi nuo pat pirmos rengimo dienos. Jau pirmą studijų savaitę JAV teisės mokyklose, kuomet studentai yra supažindinami su jų būsimomis studijoms ir jų tvarka, viena pagrindinių duodamų priesaikų yra net nebandyti galvoti apie kokius nors kompromisus etikos srityje.
Jau nuo pirmos savo studijų dienos JAV teisės studentai yra ugdomi tvirtai laikytis bendro principo, kad jis ar ji visais atvejais privalo būti moralaus, etiško elgesio pavyzdžiu visiems kitiems visuomenės nariams, kad jam ar jai yra keliami netgi aukštesni elgesio standartai nei kitiems. Būtent tokios patirties perėmimo linkme bandoma reikšmingai pasistūmėti į priekį Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete.
Šis fakultetas visada išsiskyrė glaudžiais ryšiais su JAV universitetų teisės mokyklomis. Baigę studijas teisės programos absolventai įgyja ne tik teisės vientisųjų studijų diplomą, bet ir tarp šimto geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguojamo JAV Michigan State universiteto transatlantinės teisės sertifikatą. Ketvirto ir penkto kurso teisės programos studentams daugelį kursų skaito vizituojantys profesoriai iš JAV ir Europos universitetų.
Siekdamas dar labiau gilinti bendradarbiavimą su JAV aukštosiomis mokyklomis ir sudaryti dar palankesnes sąlygas patirties teisininkų rengimo procesuose perėmimui, VDU Teisės fakultetas šiuo metu rengia galimybių studiją dėl Vytauto Didžiojo universiteto ir Teksas Tech universiteto jungtinių studijų programos. Šis projektas yra pirmas žingsnis rengiant jungtinę teisės studijų programą, kurią baigę absolventai įgis du teisės magistro laipsnius, pripažįstamus Europoje ir JAV (LL.M).
Ši programa bus skirta studentams, jau įgijusiems pirmos pakopos teisinį išsilavinimą, t.y. turintiems europietiškąjį teisės bakalauro laipsnį arba amerikietiškąjį Juris Doctor laipsnį. VDU Teisės fakultetas šiemet taip pat pirmą kartą organizuoja tarptautinę vasaros teisės mokyklą, kurioje kviečiami dalyvauti studentai iš užsienio.
Santara-Šviesa: žmogaus gebėjimo suprasti kitą ugdymas
Svarbiausias siekis buvo ir yra laisvėje ugdyti žmogaus gebėjimą suprasti kitą, ieškoti santaros su kitaip - bet lygiai prasmingai ir argumentuotai - galvojančiais. Santara-Šviesa visada ieškojo kelio, kuriuo pasukę labiau vertina susikalbėjimą nei paklusnumą arba savo valios primetimą. Jis ne primeta savo pažiūras, bet ginče ir visuomenės kritikos veiksmuose žiūri, kur būti naudingam.
Neformalus Santaros-Šviesos susitelkimas, paklūstantis nebent laiko patikrintoms ir nepriklausomųjų išugdytoms organizacijos be organizacijos taisyklėms, gyvuoja ir plečiasi. Tai kas labiausiai džiugina ir kelia dvasią, yra akivaizdus faktas, jog laisvos Lietuvos Santara-Šviesa yra daugiau nei vienos generacijos projektas, kuris nekuria rišlių strategijų, nesiekia galios ir valdžios, bet renkasi nepopuliarių dalykų agentūros kelią. Jis nėra susvetimėjusių ir viskuo nusivylusių kelias.
Mes užsiangažuojame švelnių rankų politikai žmogiškosios sielos atžvilgiu ir tos politikos įgyvendinimui bendruomenėje. Kaip tiktai šis noras užsitikrinti savo vidinio pasaulio prasmingumą humanistą verčia būti ir efektyviu politiku, nes kitaip jis bus sutriuškintas efektyvių politikų, kurie nėra humanistai.
Tikiu, kad pasidavimas egoizmo ir privatizmo pagundoms yra grėsmė moraliai jautriam individualizmui bei laisvo lietuvio patriotizmui. Nėra didesnių pavojų už tuos, kurie glūdi žmogiškosios sielos gelmėje. Todėl linkiu šio principo neužmiršti: kalbėkime, ginčykimės, argumentuokime, dalinkimės, dovanokime, rūpinkimės. Nes tai ir yra Santara.
Mindaugas Puidokas: būti naudingam žmonėms
2018 metams baigiantis minfo.lt skaitytojai išrinko Seimo narį Mindaugą Puidoką naudingiausiu Lietuvos visuomenei žmogumi. M. Puidokas teigia, kad jo darbas yra būti naudingam žmonėms ir jis tai daro ne dėl apdovanojimų. Jis pabrėžia, kad dažnai tenka dirbti viršvalandžius, nes žmonių problemų yra daug. Tai, ką matome viešumoje, yra tik nedidelė viso jo darbo dalis.
M. Puidokas teigia, kad žmonės kreipiasi į jį su savo bėdomis ir jis stengiasi jiems padėti. Nelaimingose istorijose jis mato sistemines valstybės problemas ir siekia, kad būtų keičiama visa įstatyminė bazė, nes problemos, su kuriomis susiduria šeimos, yra tik maža dalelė tų bėdų, su kuriomis susiduria Lietuvos šeimos. Tokios bėdos atsitinka daugelyje šeimų ir jos negauna tinkamos pagalbos.
Jis mano, kad reikalinga kardinali pertvarka vaiko teisių tarnyboje. Tokia, kokia ji yra dabar, tik dėl atskirų žmonių, kurie yra geri savo širdimi, nuveikia kažką gero. Bet jos vadovai, tokie kaip dabartinė vadovė Lina Jakavonienė, tokie, kaip buvusi Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Daiva Porutienė, tai tie žmonės, kurie laikosi įstatymo raidės, jie nemato žmogaus, nemato vaiko, nejaučia ir nesupranta šeimų skausmo.
M. Puidokas teigia, kad didžiausia jo svajonė, kad mūsų žmonės būtų aktyvūs. Jeigu žmonės nebus aktyvūs, negalėsime nieko pakeisti. Tuo tarpu, jeigu žmonės bus aktyvūs, jeigu jie patikės, kad mūsų valstybė dar gyva ir galima joje susikurti geras gyvenimo sąlygas, tai gal kažkas ir pasikeis. Kažką pasiekti įmanoma tik darniai, vieningai veikiant ir darant, kuriant. Tik tada sistema ima keistis, tik tada pati valstybė reaguoja iš vidaus.
Apklausoje buvo siūloma rinktis iš 22 pretendentų. Antrasis šioje mobilioje apklausoje - Seimo narys, kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Naglis Puteikis. Jis, kaip ir laimėtojas Mindaugas Puidokas, aktyviai prisidėjo ginant šeimų ir vaikų interesus, aktyviai palaikė mokytojus jų streiko metu, rūpinosi Klaipėdos miesto ekologija.
Trečią vietą apklausoje užėmė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos seniūnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Nežiūrint į dažną opozicijos kritiką ir ne visuomet pagrįstus kaltinimus, R. Karbauskis 2018 metais sėkmingai tęsė pradėtų reformų įgyvendinimą ir rinkiminių pažadų vykdymą, ne kalbomis, o darbais rodydamas teigiamą pavyzdį savo rinkėjams.
Ketvirta apklausoje - žurnalistė, publicistinių laidų vedėja Rūta Janutienė, aktyviai pasisakanti už miškų išsaugojimą, prieš institucinį smurtą. Penkta ir šešta vietomis dalijasi Seimo narys, Sveikuolių Sąjungos garbės prezidentas Dainius Kepenis ir kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Arvydas Juozaitis.
Labai įdomi septinta pozicija, kurioje vienodą balsų skaičių surinkę atsidūrė mažai viešumoje matomas psichoterapeutas, knygos „Totali Blaivybė ar Totali Kontrolė“ autorius, Sąjungos „Vardan Šeimos“ Tarybos narys Marius Gabrilavičius ir Seimo narė, priklausanti TS-LKD, kandidatė į Lietuvos Respublikos Prezidentus Ingrida Šimonytė.
Toliau mažėjančio balsų skaičiaus tvarka išsidėstė: Saulius Skvernelis, Gabrielius Landsbergis, Vytautas Radžvilas, Andrius Tapinas, Dalia Grybauskaitė, Visvaldas Matijošaitis, Aurelijus Veryga, Rolandas Paksas, Vytautas Bakas, Agnė Širinskienė, Remigijus Šimašius, Viktoras Pranckietis, Gitanas Nausėda.
O mažiausiai balsų gavo Seimo narė, inicijavusi „Matuko reformą“ Dovilė Šakalienė.
Rotary klubas: humanitarinė pagalba ir etikos diegimas
Lietuvoje pirmasis Rotary klubas įkurtas 1934 metais Kaune. Po gero pusmečio Rotušėje jam buvo įteikta pripažinimo chartija. Rotary yra pasaulinė organizacija, vienijanti įvairių profesijų specialistus, verslininkus, užsibrėžusius tikslą - teikti humanitarinę pagalbą, diegti visuomenėje aukštus profesinius, etinius pagrindus, siekti taikos bei geros valios įtvirtinimo visame pasaulyje.
Šis judėjimas 1905 metais įsikūrė Čikagoje ir netrukus pasklido visame pasaulyje. Sovietų invazija į Lietuvą buvo išblaškiusi šį judėjimą, 1940-ųjų spalį jis nustojo egzistavęs. Atgavus nepriklausomybę, 1993 metais gruodžio 12 d. atsikūrusiam Kauno Rotary klubui buvo iš naujo įteikta klubo chartija. Šiuo metu jis vienija 62 įvairių profesijų žmones, tarp kurių 4 garbės nariai - šalies Prezidentas V.Adamkus, Kauno technologijos universiteto profesorius S.Masiokas, žymus buriuotojas I.Miniotas ir buvęs Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas danas Karstenas Lethas.
Per savo veiklos metus Kauno Rotary kubas įgyvendino nemažai miestui labai naudingų projektų: Romainių tuberkuliozės, Apskrities ligoninėms dovanojo bronchoskopų, vandens procedūrų įrenginius - lopšeliui darželiui Kurpelė, įrengė keramikos kabinetą sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje Viltis, padedant švedams įkūrė Dainavos ir Palemono jaunimo klubus, šeimos konsultacijos tarnybą ir kt. Šiuo metu dirbama prie naujų projektų, žadama Kauno ligoninėms padėti įsigyti medicininės aparatūros, skirtos gydyti vaikus nuo vėžio ir kvėpavimo funkcijų sutrikimų.
Būti naudingam visuomenei - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis aktyvumo, empatijos ir noro keisti pasaulį į gerąją pusę. Kiekvienas mūsų, nepriklausomai nuo profesijos ar užimamos padėties, galime prisidėti prie bendro gėrio kūrimo.
