Daugiabučio Renovacija Lietuvoje: Atsiliepimai, Privalumai ir Valstybės Parama

Daugiabučių renovacija Lietuvoje tapo aktuali tema. Vis daugiau gyventojų ryžtasi modernizuoti savo namus, tačiau ne visi yra tikri, ar tai tikrai verta. Gyventojų atsiliepimai dažnai atskleidžia tikrąją renovacijos reikšmę - tai ne vien kosmetiniai pokyčiai, bet ir gyvenimo kokybės pagerėjimas, mažesnės išlaidos, didesnis saugumas ir šiluma namuose.

Daugiabučio namo renovacija. Šaltinis: manokrastas.lt

Gyventojų Patirtis Po Renovacijos

Gyventojų patirtis po renovacijos dažniausiai apibūdinama trimis žodžiais - šilčiau, tyliau ir pigiau. Pirmiausia pastebimas šilumos komforto pokytis. Net ir seniausiuose daugiabučiuose, kuriuose anksčiau buvo sunku išlaikyti pastovią temperatūrą, po renovacijos šiluma paskirstoma tolygiai. Kitas akivaizdus privalumas - tylesnė aplinka. Trečiasis aspektas - ekonominė nauda. Sąskaitos už šildymą sumažėja 30-50 %, o kai kuriais atvejais net dar daugiau, ypač jei atnaujinta ir šildymo sistema.

Konkretūs Atsiliepimai

• Vilnius. Dviejų kambarių buto savininkė Lina J.: „Prieš renovaciją kiekvieną žiemą jausdavausi lyg gyventume skersvėjyje - langai leido šaltį, o šilumos sąskaitos buvo kosminės. Dabar viskas pasikeitė: sąskaitos sumažėjo beveik perpus, bute šilta net per šalčius.“
• Kaunas. Inžinierius Vytautas K.: „Po remonto mūsų namas atgijo. Fasadas švarus, laiptinė sutvarkyta, šildymo sistema veikia idealiai.“
• Klaipėda. Pensininkų pora Irena ir Jonas V.: „Baiminomės skolų, bijojome, kad nepajėgsime mokėti įmokų. Bet valstybė kompensavo mūsų dalį, todėl finansiškai nieko nepraradome.“
• Alytus. „Anksčiau niekas nesikalbėdavo, kiekvienas gyveno atskirai. Dabar visi pažįstame vieni kitus, kartu sprendžiame reikalus, net vaikai žaidžia bendroje aikštelėje.“

Šie atsiliepimai patvirtina, kad renovacija yra ne vien finansinis projektas - tai kokybinis gyvenimo pokytis.

Finansinė Nauda ir Valstybės Parama

Vienas dažniausių klausimų, kylantis prieš priimant sprendimą dalyvauti renovacijoje, - ar ši investicija tikrai atsiperka? Po renovacijos gyventojai dažniausiai pastebi akivaizdžiai mažesnes šildymo sąskaitas. Senos statybos daugiabučiuose šilumos nuostoliai anksčiau buvo milžiniški, o po modernizacijos šiluma nebeišgaruoja per sienas ar langus. Vidutiniškai sąskaitos sumažėja nuo 30 iki 50 procentų, o kai kuriais atvejais - dar daugiau.

Finansinį palengvinimą suteikia ir valstybės parama. Dalis renovacijos išlaidų padengiama per Aplinkos Projektų Valdymo Agentūros (APVA) programas. Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali gauti iki 100 % kompensaciją, o kitiems taikoma dalinė parama. Be to, atnaujintas būstas įgauna didesnę rinkos vertę. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad renovuotuose daugiabučiuose esančių butų kaina gali padidėti 10-25 %.

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais. „Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

Renovacijos Procesas: Nuo Ko Pradėti?

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo. „Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje.

Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą“, - teigia ekspertas.

Nuo ko pradėti renovacijos procesą:

1. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas (dauguma turi pritarti).
2. Išsamus susipažinimas su renovacijos eiga ir sąlygomis.
3. Kreipimasis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus.

Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Kitos Renovacijos Priemonės

„Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas“, - tvirtina V. Trakimavičius.

Renovacija ir Aplinkos Tausojimas

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai.

„Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.

Komfortas Po Renovacijos

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Energijos Efektyvumas ir Šildymo Sąskaitos

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

Buto Vertė Po Modernizacijos

Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. „Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.

Daugiabučių Renovacija: Mitai ir Tikrovė

Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.

Mitas Nr. 1: Renovacijos paskolą moka visi kaimynai, net ir tie, kurie gauna socialinę paramą.

Tikrovė: Renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Mitas Nr. 2: Po renovacijos butuose atsiras pelėsis.

Tikrovė: Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis.

Mitas Nr. 3: Renovacija labai brangi, todėl neapsimoka.

Tikrovė: Nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmones. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento.

Mitas Nr. 4: Renovacija nesumažina šildymo sąskaitų.

Tikrovė: Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos.

Mitas Nr. 5: Renovacija - tik išvaizdos pakeitimas.

Tikrovė: Natūralu, kad visi žmonės nori gyventi gražioje bei tvarkingoje aplinkoje. Tačiau renovacija apima ne tik estetinį pagerinimą, bet ir pastato ilgaamžiškumo užtikrinimą, energijos taupymą ir komforto didinimą.

Mitas Nr. 6: Paskolos renovacijai negalima grąžinti anksčiau.

Tikrovė: Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc. Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai. Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.

Daugiabučių Renovacija Skaičiais

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12, 4 proc. Daugiausia - Birštone (60 proc.), Palangoje ir Druskininkuose (po 41 proc.), Ignalinos ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 35 proc. ir 31 proc.). O štai Vilniuje, viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą" duomenimis, reikia atnaujinti 5268 daugiabučius, bet pavyko renovuoti tik 371 namą (7,04 proc.).

Šiemet vidutinė renovuojamo daugiabučio rangos darbų kaina svyruoja nuo maždaug 350 tūkst. iki 1 mln. eurų ir daugiau. 1 kv. m. naudingojo ploto rangos darbų kaina dažniausiai siekia apie 450 eurų, o vidutinio 50 kv. m. buto renovacijos kaina - apie 21 tūkst. eurų, neįvertinus valstybės paramos.

Vilniuje renovuoto daugiabučio buto vertė vidutiniškai padidėja apie 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio, apimties ir atliktų darbų kokybės.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina renovacijos kainas skirtinguose miestuose:

Problemos ir Nusiskundimai

Deja, ne visi gyventojai patenkinti renovacijos procesu. Pasitaiko atvejų, kai darbai vilkinami, o žmonės negali gyventi normaliomis sąlygomis. Šildymo sistemos gali būti nesutvarkytos, o gyventojams skaičiuojami pinigai už neatliktus darbus.

Siekdami sėkmingo rezultato, svarbu užtikrinti gerą komunikaciją tarp gyventojų, administratorių ir rangovų, taip pat atidžiai stebėti darbų kokybę ir laikytis numatytų terminų.

Daugiabučių Renovacija: Naudinga Informacija Gyventojams

Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.

Paramą gaus tie, kurie pateiks paraiškas pirmieji. Norintys, kad jų daugiabutis būtų renovuotas, turi kuo skubiau atlikti reikiamas procedūras ir pateikti paraišką.

Veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint gauti finansavimą:

1. Kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia informaciją.
2. Gauti gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo.
3. Administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą.
4. Parengtas investicinis planas teikiamas daugiabučių gyventojams tvirtinimui.
5. Gavus daugumos pritarimą, administratorius Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikia paraišką paramai gauti.

Pradedant daugiabučio renovaciją svarbu suprasti, kad tai - gana ilgas procesas. Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų. Per šį laiką pasirašoma paramos sutartis, finansavimo dokumentai, vykdomi pirkimai, rengiamas techninis darbo projektas.

Valstybės parama suteikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo išlaidoms iš dalies dengti. Naujuoju kvietimu keičiasi paramos apskaičiavimas: anksčiau taikius procentinę paramos išraišką, nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės.

Naujuoju kvietimu iš dalies finansuojami daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kuriais siekiama B klasės arba didesnio energetinio naudingumo. Energinio naudingumo klasė parodo, kiek šilumos sunaudoja daugiabutis. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau šilumos energijos namas sunaudoja. A klasės namai šilumos energijos sunaudoja mažiausiai.

Agentūra parengė leidinį, kuriame pateikta išsami informacija apie renovacijos projektų įgyvendinimą nuo jų inicijavimo iki pat darbų pabaigos ir galutinio objekto pridavimo. Kartu parengta Būsto modernizavimo atmintinė, skirta senų daugiabučių namų gyventojams informuoti apie renovacijos galimybes ir privalumus.

Visais renovacijos klausimais gyventojai gali kreiptis ir APVA informacine telefono linija +370 614 99699.

Slapukų naudojimas interneto svetainėse. Šaltinis: bite.lt

tags: #daugiabucio #renovacija #pries #ir #po