Atsisakymas renovacijos daugiabutyje: gyventojų nuogąstavimai ir valdžios spaudimas

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau pastaruoju metu gyventojai, išgąsdinti vos ne kasdien brangstančių maisto bei paslaugų kainų, neskuba ryžtis renovacijai.

Tokia situacija, kai žmonės verčiami pasirašyti už renovaciją jiems nepriimtinomis sąlygomis, rajone kyla ne pirmą kartą. Daugybės žmonių butų ateitis ir finansiniai įsipareigojimai faktiškai atsidūrė rajono valdininkų rankose, o jie, anot gyventojų, net juos dominančios informacijos nesuteikia. Gyventojai, kurie tvirtina, kad vietinė valdžia jų negirdi, kreipėsi pagalbos į Seimo nario G. Kindurio padėjėją Vidą Rastenienę.

Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai klausimai, kylantys gyventojams, svarstantiems atsisakyti renovacijos, bei pateikiama informacija apie galimas pasekmes ir teisinį reglamentavimą.

Pagrindiniai gyventojų nuogąstavimai dėl renovacijos

Gyventojai išsako įvairius nuogąstavimus dėl renovacijos, kurie dažnai susiję su finansiniais ir praktiniais aspektais. Štai keletas pagrindinių:

• Didelės kainos: Gyventojai baiminasi dėl "auksinių" renovacijos kainų, kurios, jų nuomone, yra nepagrįstai didelės. Švenčioniškiams peršamas virtuvinis langas, kurio kaina 2500 eurų.
• Kompensacijų praradimas: Nepasiturintys gyventojai baiminasi, kad atsisakius renovacijos, jie gali prarasti kompensacijas už šildymą. Verkia ir rašosi, nes nepritarę renovacijai pirmaisiais metais gautų 50 proc. sumažintą kompensaciją, o antraisiais metais visai negautų.
• Valdžios spaudimas: Gyventojai jaučiasi spaudžiami pasirašyti už renovaciją jiems nepriimtinomis sąlygomis.
• Rangovų parinkimas be konkurso: Gyventojai piktinasi, kad rangovai parenkami be skaidrių konkursų, todėl kainos yra didesnės.
• Nereikalingi darbai: Žmonės nori galimybės išbraukti iš projektų nereikalingus darbus.

Valdžios pozicija ir gyventojų teisės

Gyventojai tikina, kad valdžia manipuliuoja nepasiturinčiais žmonėmis, kurie šantažuojami kompensacijomis už šildymą. Pasak gyventojų, tokių asmenų kiekviename daugiabutyje daugiau kaip pusė, o jeigu kiek ir trūksta, galima vieną kitą prispausti, tad likusiųjų nuomonė nieko nelemia. Todėl jų niekas ir negirdi.

Iš tikrųjų žmonės pritaria renovacijai, bet nori, kad būtų atsižvelgta į reikalavimus, o valdžia atkakliai juos ignoruoja. Prieš metus pateikė pasiūlymus, o dabar jiems bando pakišti investicinį projektą nepakeistą. Žmonės nuogąstauja, kad jis gali būti ir patvirtintas tų finansiškai nestabilių balsais.

Gyventojai turi teisę spręsti, kokius renovacijos darbus atlikti jų name, bet valdžia jų neklauso. Susirinkimas baigėsi tuo, kad kiekvieno namo gyventojai paskyrė savo atstovus, kurie pasieks, kad būtų vykdomi gyventojų reikalavimai - paskolas juk teks mokėti jiems.

Sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Kompensacijos ir renovacija

Svarbiausias siektinas tikslas atrodo ne šildymo atpiginimas žmonėms, o pirmiausia išlaidų kompensacijos naštos mažinimas savivaldybei. O po renovacijos ar tikrai nepraras kompensacijos ir tikrai jo neužgrius paskolos grąžinimas? Vienas gyventojas bandė aiškintis, ir niekas jam kol kas tų prielaidų nepaneigė.

Jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.

Renovacijos proceso etapai

Daugiabučio renovacija yra ilgas procesas, kurį sudaro keletas etapų:

1. Namo administratorius organizuoja informacinį susitikimą su gyventojais.
2. Vyksta gyventojų balsavimas raštu (reikia 55 proc. pritarimo).
3. Viešųjų pirkimų erdvėje CPO perkamas investicinio plano rengėjas.
4. Parengtas investicinis planas pristatomas gyventojams ir pateikiamas jų korekcijoms.
5. Namo administratorius paruošia visus kitus reikiamus dokumentus ir galutinę informaciją pateikiama Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA).
6. Reikalingas kreditoriaus patvirtinimas dėl kredito gavimo.
7. CPO sistemoje perkamas techninis darbo projektas.
8. Perkamos ekspertizės įmonių paslaugos, peržiūrimas parengtas projektas, pasirašomas aktas, kad viskas atitinka visus numatytus normatyvus.
9. Rengiamas gyventojų susirinkimas, pristatomas konkretus objekto projektas.
10. Gaunamas statybos leidimas ir CPO sistemoje yra perkamas projekto rangovas bei techninis prižiūrėtojas.
11. Prasideda rangos darbai.
12. Aktuojami atlikti darbai, namas pristatomas valstybinei statybos inspekcijai.
13. Gavus galutinius patvirtinimo aktus pradedama tvarkyti gyventojų paramos ir banko kreditas.
14. Organizuojamas susirinkimas, kurio metu paaiškinama kreditų mokėjimų tvarka, grafikai ir visa kita aktuali informacija.

Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų. Pateikus paraišką finansavimui dabar, galima tikėtis, kad daugiabučio rangos darbai prasidės pirmąjį 2026 metų pusmetį, o namas pradės taupyti energiją tų pačių metų rudenį.

Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems?) gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos.

Kaip atsisakyti renovacijos?

Atsisakyti įgyvendinti renovacijos projektą - galima. Tokiu atveju Civilinio kodekso nustatyta tvarka turėtų būti suorganizuotas susirinkimas, kurio metu butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma būtų priimtas sprendimas atsisakyti įgyvendinti daugiabučio renovacijos projektą.

Tuomet administratorius turėtų pateikti atitinkamą raštą Būsto energijos taupymo agentūrai ir daugiabutis būtų išbrauktas iš finansuojamų projektų sąrašo.

Jeigu projektas nutraukiamas tokioje stadijoje, kai gyventojams jau buvo suteikta valstybės paramos dalis, suteiktą valstybės paramą gyventojai turės grąžinti. Jei gyventojai nusprendžia atsisakyti renovacijos iškart po paraiškos pateikimo, jie turės padengti tik investicinio plano parengimo išlaidas.

Daugiabučių renovacijos statistika Lietuvoje

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12, 4 proc.

Daugiausia - Birštone (60 proc.), Palangoje ir Druskininkuose (po 41 proc.), Ignalinos ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 35 proc. ir 31 proc.).

Vilniuje, viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą" duomenimis, reikia atnaujinti 5268 daugiabučius, bet pavyko renovuoti tik 371 namą (7,04 proc.).

Tiesa, kai kuriuose mikrorajonuose, pavyzdžiui, Fabijoniškėse yra tik 5 atnaujinti namai (2,37 proc.) ir nė vieno šiuo metu atnaujinamo. Nors paskaičiuota, jog Fabijoniškėse derėtų renovuoti 211 daugiabučių.

Renovuotų daugiabučių skaičius Lietuvoje pagal savivaldybes:

tags: #kaip #atsisakyti #renovacijos