Likvidus turtas - tai turtas, kurį galima greitai parduoti už teisingą rinkos kainą. Kitaip tariant, tai galimybė greitai ir su minimaliais nuostoliais turtą paversti grynaisiais pinigais, kai pirkimo-pardavimo sandorio kaštai yra nedideli arba jų nėra. Pagal šią sampratą pats likvidžiausias turtas yra pinigai.
Grynieji pinigai laikomi pačiu likvidžiausiu turtu, nes jais galima iš karto atsiskaityti. Kitoje spektro pusėje yra mažiau likvidūs aktyvai - pavyzdžiui, nekilnojamas turtas (NT), automobiliai.
Likvidùsis tutas - tai įmonės turtas, kurį galima greitai ir su mažiausia vertės praradimo rizika (be nuostolių arba su labai mažais nuostoliais) paversti grynaisiais pinigais. Likvidžiuoju turtu laikoma rinkoje lengvai parduodami vertybiniai popieriai (pavyzdžiui, vyriausybės vertybiniai popieriai, patikimų ir žinomų bendrovių išleistos obligacijos ir akcijos) ir kitas turtas, kurį galima greitai parduoti, iškeisti į tam tikrą pinigų sumą, taip pat grynieji pinigai banko sąskaitoje (iki pareikalavimo) ir įmonės kasoje.
Nelikvidžiu arba mažai likvidžiu turtu laikoma nematerialusis turtas (įsigytos teisės, licencijos, prestižas ir kita), žemė, pastatai, įranga ir kitas ilgalaikis turtas, kuriam parduoti reikia nemažai laiko.

Šaltinis: LB.lt
Likvidumas Investuotojui
Likvidumas investuotojui suteikia lankstumo. Jei rinka krenta ir reikia greitai parduoti vertybinius popierius, likvidūs aktyvai leis tai padaryti be didelių nuostolių. Todėl planuojant investicijas būtina vertinti ne tik, kiek galima uždirbti, bet ir kaip lengvai prireikus tą investiciją bus galima paversti pinigais.
Nors investuotojai dažnai daugiausia dėmesio skiria grąžai, likvidumas yra ne mažiau svarbus kriterijus.
Be to, likvidumas tiesiogiai susijęs su rizika. Jei instrumentas itin likvidus, juo prekiauja milijonai žmonių kiekvieną dieną, tai tokią apyvartą pajudinti yra itin sudėtinga, kaina išlieka labiau stabili. Visgi, jei akcija prekiaujama vos vieno kito žmogaus, tai tas vienas kitas žmogus ir gali judinti visą rinką.
Investuotojui viena svarbiausių grėsmių - likvidumo rizika. Ji atsiranda, kai aktyvo negalima greitai parduoti už sąžiningą kainą. Tai yra svarbus momentas - likvidumas ir rizika yra itin susiję veiksniai.
Likvidumo Lygiai
Skirtingi aktyvai pasižymi skirtingu likvidumo lygiu:
- Labai likvidūs aktyvai: Grynieji pinigai, sąskaitų likučiai, likvidūs ETF ar didžiųjų įmonių akcijos.
- Vidutinio likvidumo aktyvai: Obligacijos ar mažesnių bendrovių akcijos.
- Mažai likvidūs aktyvai: Nekilnojamasis turtas, meno kūriniai, privačių įmonių akcijos.
Pamoka #1 - Rinkos fazės/likvidumo rinkimas
Svarbūs Likvidumo Rodikliai:
- Prekybos apimtys
- Bid-ask spredas (skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos)
- Laikas parduoti (kiek užtrunka, kol sandoris įvyksta)
Likvidumas ir Rizika
Mažesnis likvidumas yra didesnė rizika, ir tai duoda didesnę grąžą. Kuriant investicinį portfelį, svarbu balansuoti tarp grąžos ir likvidumo. Didelės grąžos galintys suteikti aktyvai (pvz., startuolių akcijos ar NT projektai) dažnai būna mažai likvidūs. Todėl dalį portfelio verta laikyti labiau likvidžiose priemonėse - akcijose, ETF, ar net pinigų rinkos fonduose.
Būsto Likvidumas
Likvidus yra toks turtas, kurį pakankamai lengva parduoti už palankią rinkos kainą. Bankas, skolindamas ilgam laikui, paprastai stengiasi įvertinti, kokios galimybės būtų nepatirti nuostolių, jei tektų įkeistą turtą parduoti tuo atveju, jei klientas taptų nemokus.
Turto likvidumą gali nulemti įvairūs aspektai - vieta, statybos metai, statybos kokybė, ar pastatas yra/ buvo renovuotas, tuometinė situacija rinkoje, infrastruktūra.
Apie būsto kainas ir jo likvidumą visada geriausia pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto specialistais. Geras NT brokeris taip pat neretai padeda išsigryninti svarbius argumentus. Priimant sprendimą taip pat verta pasitarti ir su banko specialistais.
Taip pat nederėtų pamiršti, kad Registrų centras taip pat pagal jau įvykusių sandorių kainų vidurkį taip pat nustatinėja vidutines kainas kiekvienoje konkrečioje vietoje, todėl priimant sprendimą nereikėtų pamiršti ir to aspekto.
Įmonės Likvidumas ir Mokumas
Kalbant apie įmonės likvidumą, šiuo atveju likvidumas labiau susijęs su įmonės mokumu, t.y. sugebėjimu laiku ir tinkamai vykdyti turimus piniginius įsipareigojimus. Gera įmonės finansine būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus.
Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus.
Jei turtas likvidus, įmonė turi mokėjimo priemonių skoloms apmokėti, bet, turėdama nelikvidų turtą, ji gali pasidaryti nemoki. Vadinasi, mokumo sąvoka siejama su įmonės finansine būkle, o likvidumas - su jos turimo turto pobūdžiu.
Įmonės mokumas skiriasi nuo pelningumo, t.y. jos veiklos efektyvumą apibūdinančio rodiklio.
Įmonės Mokumas ir Pelningumas
Į pirmąjį langelį turėtų patekti visos įmonės, kurios ir pelningos, ir mokios. Tai sėkmingai ir dažniausiai stabiliai dirbančios įmonės. Jeigu įmonė pelninga, bet nemoki, reikėtų atidžiai įvertinti jos nemokumo priežastis, greičiausiai ji turi problemų, susijusių su pirkėjų įsiskolinimais, arba galimos ir kitos nemokumo priežastys. Jeigu įmonė moki, bet nepelninga, reikėtų ieškoti sprendimų, kaip pakeisti jos veiklą, t. y. 2, 3, 4 langelių įmones reikia rimtai „gydyti“.
Šių autorių nuomone, įmonių žlugimo priežastis dažniausiai lemia blogas turimų išteklių valdymas įmonėse, nepakankama jos marketingo veikla, dėl to dažnai įmonės pasidaro nemokios.
Įmonės mokumu suinteresuoti tiek kreditoriai, tiek investuotojai, kurie susipažinę su įmonės pelningumu, siekia įvertinti jos mokumą bei galimą veiklos riziką.
Kiekvienos įmonės vadovai, siekdami išvengti rizikos, turi nuolat stebėti ir vertinti visas galimas rizikos rūšis. Apie įmonės mokumo būklę galima spręsti iš apskaičiuotų santykinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų būklė ir pinigų srautų valdymo efektyvumas.
Įmonės trumpalaikių skolų apmokėjimas siejamas su jos turimais grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų srautais.
Įmonės Trumpalaikis Mokumas
Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėta, kad mokumas yra įmonės gebėjimas grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Bendrovė nemoki, kai negali sumokėti kreditoriams.
Finansininkai turėtų vertinti tiek trumpalaikį, tiek ir bendrąjį įmonės mokumą.
Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo rodikliai apibūdina įmonės gebėjimą reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Europos šalių įmonėse pageidaujama, kad bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis įmonėse būtų nuo 1,2 iki 2. Vadinasi, įmonė, norėdama išlaikyti finansinę pusiausvyrą, turi siekti, kad jos trumpalaikis turtas du kartus viršytų trumpalaikius įsipareigojimus.
Jeigu įmonės bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis siekia 2,5 arba dar daugiau, greičiausiai jos vadovai dirba neefektyviai, nes nemoka tinkamai naudoti turto ir jį įšaldo. Tam turtui įgyti įmonė privalėjo gauti finansinius išteklius, už kuriuos moka palūkanas arba dividendus.
Trumpalaikis grynasis turtas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai įmonės skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos.
Vertinant įmonės mokumą reikia žiūrėti, ar gryno trumpalaikio turto rodiklis yra teigiamas, tai yra ar trumpalaikis turtas yra didesnis už trumpalaikes skolas. Šiuo atveju, prireikus kuriuo nors momentu grąžinti skolas, įmonė galės šį turtą paversti pinigais ir grąžinti skolą.
Didelė teigiama likvidumo rodiklio reikšmė nusako, jog įmonė pajėgi grąžinti trumpalaikes skolas ir toliau galės normaliai plėsti veiklą.
Bendrasis Įmonės Mokumas
Bendrasis įmonės mokumas - tai jos gebėjimas įvykdyti bendruosius ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo koeficientas padeda nustatyti įmones finansinę riziką, ar jai negresia bankrotas. Įmonė moki, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendruosius įsipareigojimus.
Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonės mokumo lygis aukštesnis, finansinė rizika ir bankroto grėsmė mažesnė, tuo lengviau jai pasiskolinti papildomų lėšų. Manoma, kad normalus santykis 1:1, t. y. maždaug puse finansavimo šaltinių gali būti skolinti.
Likvidumo Sumažėjimo Rizikos Veiksniai
Likvidumo sumažėjimo riziką gali lemti ne tik aktyvų, bet ir pasyvų pokyčiai, todėl skiriamos dvi likvidumo sumažėjimo rizikos: iš kairės ir iš dešinės.
- Nuosavų kreditinių išteklių sumažėjimas (prekių pardavimas kreditan).
- Nepakankamos atsargos.
- Per dideli trumpalaikiai aktyvai (mažina pajamas).
- Didelis kreditorinis įsiskolinimas.
- Neoptimalus trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų santykis.