Šilumos ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ir karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.
Valstybinį šilumos sektoriaus kainų reguliavimą atlieka Komisija. Ji tvirtina šilumos kainų nustatymo ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, kontroliuoja kainų taikymą.
Šilumos kainoje visada yra įvertinamos įsigyto prieš du mėnesius kuro kainos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58.4 punktas). Taip reglamentuota todėl, kad Komisija galėtų nustatyti kuro (žaliavos) kainų vidurkius ir prižiūrėti, jog naudojamos kuro (žaliavos) kainos šių vidurkių neviršytų.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.
Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui. Šis šilumos energijos kiekis iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Naujuose metoduose reglamentuota su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio nustatymo tvarka. Šis šilumos kiekis skaičiuojamas, nepriskiriant jo prie šilumos kiekio šildymui šildymo sezono metu ar prie šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti nešildymo sezono metu ir sąskaitoje pateikiamas atskira papildoma eilute „su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“.
Butui ar kitai patalpai, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu. Nepaskirstytas karšto vandens kiekis - skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos.
Tokia sąskaitos eilutė formuojama pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. Šis kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai prie Namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingiesiems plotams.
Jeigu per ataskaitinį mėnesį Namo vartotojams priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti viršija faktiškai suvartotą, tuomet šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu ataskaitinio laikotarpio sąskaitoje bus su minuso ženklu, t. y.
Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja šilumos tiekėją paskirstyti visą į pastatą / Namą tiekiamą šilumos energiją, o tiek LR CK 4.76 str. * LR šilumos ūkio įstatymo 2 str. 20 d.
Sąskaitose atsiras papildoma eilutė „Su nepaskirstytu karštu vandeniu sunaudotas šilumos kiekis“.
1 pavyzdys.
- kur 51 kWh/m3 -šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, nustatomos vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta Komisijos 2010 m liepos 27 d. nutarimu Nr.
2 pavyzdys.
- kur 51 kWh/m3 -šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, nustatomos vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta Komisijos 2010 m liepos 27 d. nutarimu Nr. Gaunamas neigiamas rezultatas.
Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį.
Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.
Tolygaus šildymo sąlyga yra įtvirtinta šilumos paskirstymo metoduose Nr. 3 ir Nr. Pavyzdžiui, jei minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas yra 0,4 , tai reiškia, kad 1 m2 buto naudingojo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc.
Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, paskaičiuotą pagal namui taikomą šilumos apskaitos metodą, reglamentuotą teisiniais metodais.
Šilumos paskirstymo metodus reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės.
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. Taikymo sąlygosName:įvadinis šilumos prietaisas, kuris matuoja visame pastate suvartotą šilumos kiekį patalpų šildymui, karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai);arba įrengti du įvadiniai apskaitos prietaisai: įvadinis šilumos prietaisas (A), matuojantis šilumą viso namo butų patalpų šildymui, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas (B), matuojantis šilumą, sunaudotą karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai).Bute / patalpoje:įrengti šilumos dalikliai (daugiau nei 50 proc. namo butų);yra arba nėra įrengti karšto vandens suvartojimo apskaitos prietaisai.
Jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas:Vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui.Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumai, kuri išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc. šilumos dalies).
Šilumos paskirstymo metodų vartotojams pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
Šilumos paskirstymo metodus vartotojams reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės.
Projektas Rimantas Zabarauskas, LNVF ekspertas Šiame paskirstymo metode taikomų sąvokų, dydžių, žymėjimų indeksų ir sutrumpinimų paaiškinimai bei teisės aktų, kuriais remtasi, sąrašas yra pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintose Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 168-6214).
Šilumos Paskirstymo Metodai
Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
Metodas Nr. 1: Šilumos paskirstymas pagal vieną įvadinį šilumos apskaitos prietaisą
Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. Ši metodas gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti.
Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas nr.
Žiemos sezono metu šiluma apskaičiuojama: Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma: pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai; pagal karšto vandens suvartotus normatyvus*, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo. Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma: jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas: pastato vidutinę šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) galią*** padauginant iš einamojo mėnesio cirkuliacinės sistemos veikimo laiko (val.) ir gautą šilumos kiekį paskirstant butams / patalpoms proporcingai pagal jiems taikomus cirkuliacijos normatyvus**; jei name yra du įvadiniai apskaitos prietaisai: pagal butams / patalpoms taikomus cirkuliacijos normatyvus**. Šiluma namo bendrosioms reikmėms paskirstoma: pagal butų / patalpų naudingąjį plotą arba tūrį. Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie turi daliklius, paskirstoma: šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų, paskirstomas pagal butų / patalpų, turinčių daliklius, naudingą plotą arba tūrį; šilumos kiekis pagal buto daliklių parodymus paskirstomas pagal butui / patalpoms nustatytus daliklių rodmenų vertinimo veiksnių koeficientus***** ir tolygaus šildymo sąlygą****. Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie neturi daliklių, paskirstoma: pagal buto / patalpų naudingą plotą arba tūrį.*Vidutinė buto šildymo norma paskaičiuojama pagal pastato aukštų skaičių, namo statybos metus, einamo mėnesio vidaus patalpų ir lauko temperatūros skirtumą (dienolaipsnius), buto aukštį.**Karšto vandens suvartojimo normatyvas - fiksuota karšto vandens suvartojimo norma kub. m vienam buto gyventojui per parą.***Pastato vidutinė cirkuliacinės sistemos galia - tai vidutinis šilumos kiekio poreikis, suvartotas pastato karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) per valandą. Pastato vidutinė cirkuliacinės sistemos galia paskaičiuojama pagal ne mažiau nei 3 ne šildymo sezono mėnesių šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) suvartojimo vidurkį.****Vidutinės pastato šilumos sąnaudos paskaičiuojamos butų / patalpų, deklaravusių suvartojimą, šilumos kiekį dalinant iš tų butų ploto arba tūrio.*****Minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas parodo kiek procentų nuo pastato vidutinio šilumos suvartojimo 1 kv. m turi būti suvartojama šilumos 1 kv. m buto naudingo ploto šildyti. Minimalaus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas 0,4, tai yra - 1 kv. m buto naudingo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc. vidutinio šilumos suvartojimo tenkančio namo 1 kv. m šildyti.******Daliklių rodmenų vertinimo veiksnių koeficientai apima vertinimo veiksnius šilumos radiatorių atidavimui, šiluminiam temperatūrinių sensorių sujungimui, kambariams su žemesnėmis temperatūromis, kambarių padėčiai pastate. Šie koeficientai nustatomi daliklių pastatymo metu kiekvienam buto / patalpų dalikliui.
Vasaros sezono metu šiluma apskaičiuojama: Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma: pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai; pagal karšto vandens suvartotus normatyvus*, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo. Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma: pagal butui /patalpai taikomus cirkuliacijos normatyvus**.*Karšto vandens suvartojimo normatyvas - fiksuota karšto vandens suvartojimo norma 1 kub. m vienam buto gyventojui per parą.**Cirkuliacijos normatyvas - butui priskiriamas fiksuotas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti, atsižvelgiant į name veikiančią cirkuliacinę sistemą (yra / nėra gyvatukas).
Metodas Nr. 6: Šilumos paskirstymo dalikliais metodas
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. Renovuotiems namams taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 Pagal metodą Nr.Taikymo sąlygos: Name: įvadinis šilumos prietaisas, kuris matuoja visame pastate suvartotą šilumos kiekį patalpų šildymui, karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai); arba įrengti du įvadiniai apskaitos prietaisai: įvadinis šilumos prietaisas (A), matuojantis šilumą viso namo butų patalpų šildymui, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas (B), matuojantis šilumą, sunaudotą karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai). Bute / patalpoje: įrengti šilumos dalikliai (daugiau nei 50 proc. namo butų); yra arba nėra įrengti karšto vandens suvartojimo apskaitos prietaisai. Name sunaudota šiluma paskirstoma:Jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas: Vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui. Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumai, kuri išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc. šilumos dalies). Patalpų šildymui butams, kurie neturi daliklių. Patalpų šildymui butams, turintiems daliklius pagal daliklių parodymus.
Jei name yra du įvadiniai apskaitos prietaisai: Šiluma suvartota pagal įvadinį apskaitos prietaisą (B) paskirstoma šilumai karštam vandeniui paruošti, po to temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Pagal įvadinį apskaitos prietaisą (A) šiluma paskirstoma: Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumos kiekiui, kuris išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc.
Kiti šilumos paskirstymo metodai
Be jau minėtų metodų, yra ir kitų šilumos paskirstymo būdų, kurie taikomi specifinėse situacijose:
- Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos, kai butuose / patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos paskirstymo, nustąstant faktines šilumos sąnaudas 1 kub. m karšto vandens paruošti, metodas Nr.
Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.
Šilumos kiekio apskaičiavimo pavyzdys naudojant šilumos daliklius Šilumos paskirstymo metodas Nr.7 Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.
Nešildymo sezono metu (vasarą) visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas.
Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m3 pašildyti.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra sąlyginis šildomas plotas?
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.
Kas turi apmokėti už šilumos punkte sunaudotą elektros energiją?
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.
Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?
Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.
Nuo ko priklauso šilumos kaina?
Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo.
Apibendrinant, šilumos paskirstymo metodai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų šilumos energijos paskirstymą tarp vartotojų. Pasirinktas metodas turi atitikti namo technines charakteristikas ir gyventojų poreikius, o jo taikymas turi būti skaidrus ir suprantamas visiems vartotojams.
| Metodas | Pagrindinės sąlygos | Šilumos paskirstymas |
|---|---|---|
| Nr. 1 | Vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas | Patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti |
tags: #kaip #apskaiciuojamas #silumos #kiekis #butuose