Jūrininko profesija Lietuvoje: tarp romantikos ir realybės

Jūrinės profesijos nemažai kas romantizuoja - beribis horizontas, auksiniai saulėlydžiai ir kelionės į įdomiausius pasaulio kampelius. Tačiau, kokia yra jūrininko profesija iš tikrųjų? Ar tai vis dar romantiška profesija, ar sunkus darbas, reikalaujantis daug ištvermės ir atsakomybės?

Jūrininko profesijos aprašymas

Laivų įgulų nariai ir giminiškų profesijų darbininkai budi laivų deniuose, atlieka kitus darbus laivuose ir kitose vandens transporto priemonėse. Jūreivio kvalifikaciją galima įgyti darbo rinkos ar pagrindinio profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal jūreivio mokymo programą.

Profesijos tikslas: vykdyti laivo kapitono ir jo padėjėjų įsakymus, dirbti įgulos nariu laive ir atlikti visus reikalingus laivo darbus.

Svarbiausios profesijos veiklos sritys:

  • Budėjimas ant laivo denio jūroje ir ant kapitono tiltelio.
  • Laivo vairavimas pagal instrukcijas.
  • Laivo švartavimosi, inkaravimosi, vilkimo ir valčių nuleidimo darbų vykdymas.
  • Laivo pakrovimo ir iškrovimo darbų vykdymas ir priežiūra.
  • Laivo korpuso, antstatų, rangauto, takelažo, denio mechanizmų ir įrangos priežiūra.
  • Laivo denio ir korpuso plovimas, valymas, šveitimas, dažymas, švaros ir tvarkos laive palaikymas.
  • Laivo ir įgulos saugumo taisyklių laikymasis atliekant paskirtas užduotis.

Darbo priemonės:

Laivas ir joje esantys navigaciniai ir meteorologiniai instrumentai - kompasas, lotas, lagas, motoras, jūrlapiai, švartavimosi ir takelažo lynai, ryšio ir saugumo priemonės, laivo krovos ir valčių nuleidimo įranga, žvejybos priemonės.

Potencialūs darbdaviai:

Žvejybos ir krovinių pervežimo bendrovės, vandens turizmo įmonės, uoste veikiančios laivybos bendrovės, žvejybos, krovininiai, keleiviniai, pramoginiai ir kariniai laivai.

Reikalavimai jūrininko profesijai

„Šiai karjerai išskirtinumo pirmiausia suteikia darbo sąlygos, kurios reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir psichologinio pasirengimo. Ypač išsiskiria jūrininkų profesija - jos atstovai gyvena ir dirba laivuose, todėl dažnai būna atskirti nuo savo artimųjų ir tiesiogiai susiduria su gamtos stichijomis. Šis darbas reikalauja ištvermės, drausmės, greito sprendimų priėmimo, atsakomybės bei gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių“.

Profesijai reikalingos asmeninės savybės: laivybos išmanymas, gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus, pastabumas, sąžiningumas, tvarkingumas, gera reakcija, mokėjimas efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti.

Profesijai reikalingas išsilavinimas: nereglamentuotas.

Karjeros galimybės ir perspektyvos

Toks asmuo gali dirbti jūreivio darbą jūrinių laivų įgulose, o įgijęs patirties - laivavedžio padėjėju. Profesinė kvalifikacija tobulinama darbo vietoje ir specialiuose kursuose. Norėdamas toliau plėsti žinias, specialistas gali studijuoti aukštojoje mokykloje.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) parengė daugiau kaip 14 tūkst. specialistų jūrų transporto sektoriui per visą savo veiklos istoriją. Net 70 proc. visų studijuojančių studentų sudaro būsimieji jūrininkai. Mokytis LAJM galima baigus 12 klasių.

„Darbo rinkoje LJA absolventai yra itin laukiami: remiantis Baltijos ir Tarptautinės Jūrų Tarybos (BIMCO) ataskaita, pasaulyje trūksta daugiau nei 60 tūkst. vadovaujančių specialistų jūrininkų. Negana to, statistika rodo, kad mūsų absolventai pirmaisiais metais po studijų baigimo, palyginti su kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų alumnais, gauna didžiausią atlyginimą".

Pavyzdžiui, karjeros siekiančių jūrininkų darbo užmokestis kinta nuo 4 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Profesinės perspektyvos: Jūreivio kvalifikaciją galima įgyti darbo rinkos ar pagrindinio profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal jūreivio mokymo programą. Toks asmuo gali dirbti jūreivio darbą jūrinių laivų įgulose, o įgijęs patirties - laivavedžio padėjėju. Profesinė kvalifikacija tobulinama darbo vietoje ir specialiuose kursuose. Norėdamas toliau plėsti žinias, specialistas gali studijuoti aukštojoje mokykloje.

Iššūkiai ir sunkumai

Po jūroje praleistų 3-5 mėnesių jūrininkai grįžta namo su pašlijusia sveikata, tarsi iškritę iš gyvenimo. Jiems sunku susitaikyti su tuo, kad šeimos jau išleido jų uždirbtus pinigus, nes reikėjo mokėti už butą ir maitintis, o su likusiais pinigais reikia ištempti iki kito kontrakto, kelis tūkstančius pakloti už jūrininko dokumentų pakeitimą. Vaikai auga be tėvo, žmona vargsta su jais viena.

Dirbantys užsienio laivyne neturi jokių socialinių garantijų: neskaičiuojamas stažas, nėra nuolatinio darbo garantijų, nėra santaupų.

Tačiau, yra daug tokių, kurie patenkinti savo darbu ir plaukia jūron ne iš nevilties. Jiems nereikia papildomai aiškinti įstatymų, jie juos supranta. Pagaliau darbo užmokestis - maždaug 5 tūkstančiai eurų. Man užtenka, kad galėčiau didžiuotis savo profesija ir be reikalo nedūsauti. Laikas keisti jūrininko įvaizdį.

Jūrininko profesija reikalauja ypatingos fizinės ir psichinės ištvermės, nes darbas jūroje vyksta sudėtingomis sąlygomis, dažnai toli nuo medicinos pagalbos.

Jūrininkų trūkumas ir ateities perspektyvos

Ekspertai signalizuoja, kad tarptautiniu mastu jūrininkų itin trūksta - Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) skelbia, kad per artimiausius penkerius metus visame pasaulyje trūks apie 100 000 jūrininkų.

Dėl nuolat augančių krovinių pervežimo srautų, vystomų naujų atsinaujinančios energetikos jūroje projektų, didėjančio keleivių keltuose skaičiaus, galiausiai, dėl karo Ukrainoje, jūrininkų poreikis yra milžiniškas. Trūksta visų specialybių atstovų - laivo mechanikų, kapitonų, denio darbuotojų, suvirintojų, tekintojų, motoristų, elektrikų, hidraulikos inžinierių, stiuardų.

Būtent tokius specialistus rengia Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Tačiau pripažįstama, kad šiandien į tokios krypties programas surenkama vis mažiau jaunimo. Tai lemia ne tik prastėjanti demografinė padėtis, bet ir pakitę jaunimo lūkesčiai bei samprata apie darbinius iššūkius.

Švietimo svarba

Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) ne kartą bandė atkreipti valdžios institucijos dėmesį į jūrinio mentaliteto formavimo problemą Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo programose.

Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, tačiau moksleivių vadovėliuose, pratybose ar kituose metodiniuose šaltiniuose jūrinės temos paliečiamos tik epizodiškai.

Pasak LJS pirmininko Aleksandro Kaupo, norint turėti stiprią jūrinę valstybę, būtina jaunosios kartos sampratą ugdyti nuo mažų dienų.

Siekdama jaunąją kartą dar mokyklos suole supažindinti su jūrine specifika, LAJM jau netrukus planuoja mokyti moksleivius laivybos pagrindų Klaipėdos Gabijos progimnazijoje ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklose.

Lindenau mokymo centras

Lindenau centras yra vienintelė šalyje tokio tipo profesinio rengimo mokykla, kuri yra orientuota į jūrą, uostą, transportą, laivų statybą ir remontą, atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu centras rengia ekspeditorius, jūrų uosto krovinių logistus, jūreivius, motoristus, laivų virėjus, laivų stiuardus, atsinaujinančios energetikos įrenginių montuotojus, laivų korpusų surinkėjus, laivų elektrikus, laivų sistemų ir įrenginių montuotojus, metalo apdirbimo staklių operatorius, santechnikus, suvirintojus, elektrikus, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojus.

Mūsų parengti specialistai sėkmingai dirba ir krante, ir jūroje, įsilieja į atsinaujinančios energetikos, inžinerinės pramonės projektus. Baigusieji profesines mokyklas, gaunamais atlyginimais neretai lenkia tuos, kurie yra baigę universitetus.

Svarbu, kad su profesijomis galima susipažinti dar mokyklos suole, nes mokytis čia galima jau baigus 8 klases. Centras siūlo rinktis profesijas ir baigus 12 klasių, mokytis kviečiami ir suaugusieji, norintys įgyti kvalifikaciją ar ją kelti.

Skaitmeninė laivyba

Besikeičiančios laivybos, jūrinio transporto tendencijos verčia ieškoti naujų būdų ugdyti specialistus, kurie yra itin reikalingi šiandieninėje laivybos pramonėje. Būtent spartūs skaitmenizavimo procesai paskatino Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą pasiūlyti studentams naują ir perspektyvią programą, kuri orientuota į laivybos ir logistikos informacines sistemas. Tai yra informacinių sistemų krypties programa, kuri atveria kelius tapti verslo analitikais.

Skaitmeniniai laivai jau nebėra iš fantastikos srities. Autonominiai laivai, jūrų krovos ir sandėlių terminalai, uostai skaitmeniniuose debesyse - tai 4-osios pramonės revoliucijos, informatikos bei logistikos dabartis ir uždaviniai, kuriuos išspręs informacinių technologijų (IT) specialistai, tarptautinės logistikos informacijos sistemų žinovai.

Institucija Siūlomos programos Pastabos
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras Ekspeditoriai, jūrų uosto krovinių logistai, jūreiviai, motoristai, laivų virėjai, laivų stiuardai ir kt. Orientuota į jūrą, uostą, transportą, laivų statybą ir remontą, atsinaujinančią energetiką.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) Jūrų laivavedyba, laivų energetinių įrenginių eksploatavimas, laivų elektros įrenginių eksploatavimas, jūrų transporto logistikos technologijos ir kt. Rengia jūros ir kranto specialistus šalies ir tarptautinei rinkai.

tags: #kad #jurininkas #buciau