Daugiabučio Namo Šildymo Sąskaitos Apskaičiavimas: Kas Svarbu Žinoti

Šildymo mokesčiai yra svarbi kiekvieno būsto savininko išlaidų dalis. Daugelio būstų daugiabučiuose savininkai yra nepatenkinti didelėmis sąskaitomis už šildymą ir mano, jog, jei bute būtų individuali šilumos apskaita, už šildymą reiktų mokėti mažiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuojami šildymo mokesčiai Lietuvoje, kokie faktoriai turi įtakos kainai ir kaip galima sumažinti išlaidas.

Kaip Apskaičiuojamas Mokestis Už Šilumą?

Mokestis už šilumą apskaičiuojamas pagal gyvenamajame name įrengto šilumos punkto apskaitos prietaiso rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis išdalinamas visiems vartotojams. Šilumos išdalinimo metodus pasirenka butų savininkai, pagal įstatymais reglamentuotą tvarką.

Savaime aišku, šiuo atveju šilumos energijos apskaita negarantuoja teisingos sąskaitos už šildymą. Taip yra dėl to, kad Lietuvos daugiabučiuose, pastatytuose 1961-1996 metais vyrauja vienvamzdė „П" formos šildymo sistema, kai praeinantis per stovus šilumnešis vienus butus pasiekia šiltesnis, kitus - atvėsęs. Reguliuoti šilumos srauto radiatoriuose negalima, kad nebūtų išreguliuotas šilumos srautas tiekiamas į visus prietaisus prijungtus prie stovo.

Šilumos Kainos Komponentai

Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Šilumos kainą sudaro trys pagrindinės dalys:

• Pastovioji
• Kintamoji
• PVM (pridėtinės vertės mokestis)

Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų. Vėstant orui pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl išauga sunaudojamo kuro kiekis. Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos. PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %).

Kuro Kainos Įtaka

Didžiausią įtaką taikomai šilumos kainai, o kartu ir sąskaitos dydžiui, turi kuro kaina. Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija“ perka ir naudoja pigesnį biokurą, todėl tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė, o kiti šilumos tiekėjai perka dujas, todėl jų tiekiamos šilumos kaina yra didesnė. Perkamo kuro kaina kinta kiekvieną mėnesį, todėl šilumos kaina, mokėta, pavyzdžiui, sausio mėnesį, nėra lygi šilumos kainai, mokėtai vasario mėnesį. Šilumos bazinė kaina nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui reguliavimo periodui ir kasmet perskaičiuojamos.

Šilumos Suvartojimas ir Pastato Būklė

Net ir esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vartotojų sąskaitų dydis nėra vienodas. Šilumos suvartojimas priklauso nuo techninių charakteristikų: namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t. y. pastato atitvarų šiluminės izoliacijos, t. y. sugebėjimo neišleisti šilumos.

Šilumos Suvartojimo Klasifikacija:

• Mažas: iki 12 kWh/kv. m
• Vidutinis: nuo 12 iki 19 kWh/kv. m
• Didelis: nuo 19 iki 25 kWh/kv. m
• Labai didelis: nuo 25 ir daugiau kWh/kv. m

Šiluma Bendroms Reikmėms

AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad mokestis už šilumą bendroms reikmėms atskira eilute vartotojams pateikiamose sąskaitose išskiriamas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priede Nr.6 nurodyta privaloma vartotojams pateikti informacija. Toks šilumos paskirstymas atliekamas vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) sudarytu šilumos paskirstymo metodu Nr.5, taikomu kartu su bet kuriuo Tarybos rekomenduojamu šilumos paskirstymo metodu, išskyrus metodus Nr.2 ir Nr.3, kuriuose numatyta šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo tvarka.

Šiluma bendroms reikmėms sunaudojama bendro naudojimo patalpose. Vadovaujantis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p., bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Daugiabučiame name šiluma bendroms reikmėms sunaudojama ir tuo atveju, jei namo laiptinėse nėra radiatorių.

• kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, šilumai bendroms reikmėms nuo viso pastate nustatyto šilumos kiekio patalpų šildymui skiriama 18 % (metode Nr. 5 p.
• kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų, šilumai bendroms reikmėms nuo viso pastate nustatyto šilumos kiekio patalpų šildymui skiriama 10 % (metode Nr. 5 p.

Šilumos Kainų Kitimas

Šilumos kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. Kiekvieną mėnesį pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, šilumos paskirstymo metoduose nustatyta tvarka yra paskirstomas pastate tiekiamoms paslaugoms - pastate suvartotam karštam vandeniui ruošti (jei yra), šilumos kiekiui suvartotam karšto vandens tiekimo sistemoje, jo temperatūrai palaikyti (jei pastate tiekiamas karštas vanduo), o šildymo sezono metu dar ir butų ar patalpų šildymui.

Butų šildymui priskirtas šilumos kiekis yra priskiriamas kiekvienam butui pagal jo naudingą plotą, jei jame nėra įrengtų šilumos daliklių indikatorių arba šilumos skaitiklių, o jei jie įrengti, tai jų butų naudingo ploto šildymui šilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis jų rodmenimis.

Buto naudingas plotas yra objektyviai nustatytas, nekintantis dydis, tačiau kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis skiriasi. Tam įtakos turi pastato būklė, butų (patalpų) vidaus oro temperatūra, oro sąlygos. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis šilumos kiekis suvartojamas namo šildymui.

Kaip Sumažinti Šildymo Išlaidas?

Yra keletas būdų, kaip sumažinti šildymo išlaidas:

• Namo renovacija ir modernizavimas: Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
• Energijos vartojimo reguliavimas: Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas. Kai su individualiais šilumos apskaitos prietaisais yra įdiegiami termostatai - temperatūros reguliatoriai, tokiu atveju atsiranda daugiau komforto ir aiškumo, kiek sunaudojame ir už ką mokame.
• Šilumos taupymas: AB „Šiaulių energija“, atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, su Energetikos ministerija 2018 m. lapkričio mėnesį pasirašė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą, kuriuo vadovaujantis numatė savo švietimo ir konsultavimo priemonių planą 2018-2020 metams. Vadovaujantis šia sutartimi bendrovė vartotojams kartu su mokėjimo sąskaitomis, bendrovės leidinyje „Mūsų šiluma“ taip pat internetiniame puslapyje teikia informaciją ir praktinius patarimus, kaip efektyviau naudoti šilumos energiją savo namuose.

Kompensacijos Už Šildymą

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo.

Kauno Miesto Gyvenamųjų Namų Vidutinis Mokestis Už Šildymą

Žemiau pateikiama informacija apie Kauno miesto gyvenamųjų namų vidutinį mokestį už šildymą skirtingais laikotarpiais.

Buto Šilto Vandens Stovo Priežiūra

Šiame straipsnyje aptarsime buto šilto vandens stovo priežiūros klausimus, įskaitant remonto darbus, gedimų šalinimą ir gyventojų teises, jei kyla problemų su šilumos tiekimu.

Karšto vandens stovo gedimai ir priežastys

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai.

Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

Šilumos tiekėjo atsakomybė

Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.

Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.

Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.

Šilumos tiekimo reguliavimas

AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.

Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.

Šilumos kiekio apskaičiavimas bendrosioms reikmėms

Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.

Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.

Šilumos energijos vartojimas daugiabučiuose namuose

Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu:

• Kaip vartotojas - turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams.
• Kaip turto savininkas - turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.

Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Temperatūros reguliavimas butuose

AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.

Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7.

Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.

Atsiskaitymas už paslaugas

Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Karšto vandens skaitiklių priežiūra

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Jeigu sugedo ar reikia atplombuoti, ar užplombuoti Jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, tokiu atveju reikia kreiptis į AB ,,Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą, telefonas: (8 46) 220 220, adresas: Ryšininkų g.

Dienolaipsnių naudojimas šilumos poreikiui nustatyti

Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.

Daugiabučių namų bendrijų veikla

Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui.

Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą.

E-paslaugos

Per 5 d. d. laikotarpį gausite el. Norint užsisakyti pažymą, ataskaitą ar kitą papildomą paslaugą, prašome užpildyti laisvos formos prašymą nurodant prašomo dokumento pavadinimą, pasirašyti jį ir atsiųsti el.

Legioneliozės prevencija

Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos).

Šilumos paskirstymo metodai

Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, paskaičiuotą pagal namui taikomą šilumos apskaitos metodą, reglamentuotą teisiniais metodais.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas atsakingas, jei bute prakiuro šildymo sistemos stovas?

Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra visų savininkų pareiga.

Ar bendrija gali būti paramos gavėja?

Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.

tags: #kaip #apskaiciuojamas #daugiabucio #mokejimo #uz #siluma