Šildymo kainos Lietuvoje yra svarbus veiksnys, darantis įtaką būsto išlaikymo išlaidoms, o kartu ir jo patrauklumui rinkoje. Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. Aptarkime, kokie veiksniai lemia šildymo kainas, kaip jos kinta ir kokią įtaką daro būstų kainoms.
Šildymo Kainos Komponentai
Šilumos kaina susideda iš dviejų pagrindinių dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąją kainos dalį sudaro personalo, nusidėvėjimo, remonto ir kitos bendrovės veiklai būtinos sąnaudos. Šios sąnaudos patiriamos nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Kintamąją kainos dalį sudaro dujos ir biokuras, naudojami šilumos gamybai, supirkta šiluma ir nuostoliai tinkle. Šios sąnaudos kinta priklausomai nuo reikiamo pagaminti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio bei kuro kainos.
Sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo to mėnesio šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir Jūsų būsto šildymui sunaudojamo šilumos energijos kiekio. Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. AB Vilniaus šilumos tinklai, gaminanti ir tiekianti šilumą 220 tūkst. klientų, gamtines dujas ir biokurą, vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais, įsigyja energetinių išteklių biržose.
Svarbu pažymėti, kad biokuro kainos taip pat priklauso nuo pagrindinių konkuruojančių kuro rūšių rinkos kainų. Dujoms brangstant, biokuras taip pat brangsta. Šildymo sezono metu Vilniaus šilumos ūkis kurui naudoja daugiausia dujas ir kol kas negali jų lengvai pakeisti biokuru. Pagal šilumos ūkio reguliavimą Lietuvoje, kylant kuro kainoms, bendrovė negali daryti jokios reikšmingos įtakos galutinei šilumos kainai.
Šilumos Kainų Pokyčiai
Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Taip pat padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa. Daugiausiai brangsta todėl, kad Vilniuje šilumos kainai didžiausią įtaką turi gamtinių dujų kainos, kai tuo tarpu kituose miestuose - biokuro ir aukcionuose superkamos šilumos kainos.
2024 m. gruodžio sąskaitos už šildymą vidutiniškai 5,5 proc. mažesnės nei 2023 m. gruodį Panevėžio gyventojams. Dėl šiltesnių orų 2024 m. gruodį visuose Panevėžio daugiabučiuose namuose buvo suvartota vidutiniškai 6 proc. mažiau šilumos nei prieš metus. 2024 m. gruodį AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina buvo 7,6 proc. mažesnė nei prieš metus, tačiau nuo šio šildymo sezono pradžios iš valstybės biudžeto gyventojams nebekompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai.
Įvertinus visų daugiabučių šilumos suvartojimus ir galiojančias šilumos kainas gyventojams, 2024 m. gruodžio sąskaitos už šildymą vidutiniškai 5,5 proc. mažesnės. 2024 m. gruodį senos statybos neapšiltintuose, nerenovuotuose daugiabučiuose 50 kv. metrų buto šildymas gyventojams vidutiniškai kainavo apie 58 eurus, o 2023 m. gruodį vidutinė sąskaita siekė 61,50 euro už tokio paties ploto buto šildymą.
Vidutinė šildymo kaina, kai lauko oro temperatūra +2 0C Eur/m2 su 9 proc. PVM. Seimas birželį įpareigojo šilumos gamintojus iki 2027 metų pabaigos ne mažiau kaip 50 proc. suvartojamos centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių arba atliekų, o bent 75 proc. - kogeneracijos būdu.
„Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad kiekvienas šildymo sezonas gyventojams sukelia tam tikrų finansinių įtampų, o ir valstybei bei savivaldybėms kyla daug įvairių uždavinių. „Tų uždavinių Lietuva turi nemažai - turi išlaviruoti tiek gebėjimą pateikti patrauklią kainą šilumos gavėjams, tiek tarp žaliųjų tikslų ir poreikio atsisakyti iškastinio kuro, pereiti prie atsinaujinančių išteklių“, - sako I. Genytė-Pikčienė.
KAIP SUMAŽINTI KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ SĄSKAITAS IR SUTAUPYTI PINIGŲ !!!
Renovacijos Įtaka Šildymo Kainoms ir Būsto Vertei
Naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose, apšiltinus pastatą, atlikus daugiabučio namo vidaus vamzdynų sistemos subalansavimą, modernizavus šilumos punktą ir tinkamai prižiūrint namo šilumos ūkį, šilumos suvartojimas sumažėja. 2024 m. gruodį 50 kv. metrų buto šildymas naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose namuose vidutiniškai kainavo apie 39,50 euro.
Siekiant šilumos vartojimo efektyvumo ir mažesnių sąskaitų už šilumą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“. AB „Panevėžio energija“ skatina gyventojus kuo greičiau modernizuoti daugiabučių namų inžinerines sistemas bei atnaujinti šilumos punktus. Bendrovės specialistai teikia konsultacijas dėl šilumos punkto modernizacijos ar paraiškos pateikimo valstybės paramai gauti, įgyvendinant daugiabučio „mažąją renovaciją“.
AB Vilniaus šilumos tinklų Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas pabrėžia klientų edukacijos svarbą, kad sąskaitų dydis už šilumą priklauso ne tik nuo šilumos kainos ir lauko oro temperatūros, bet ir nuo konkretaus pastato būklės, individualių vartojimo įpročių. Už šio šildymo sezono gruodžio mėnesį (2022 m.) 50 m2 ploto buto šildymą nerenovuotame name gyventojai vidutiniškai mokėjo 114 eurų, o renovuotame - 68 eurus.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius pastebi, kad renovacija yra aktyvesnė tarp tvarkingų, vidutinio energetinio efektyvumo namų. Jo teigimu, blogos kokybės pastatų išlaikymas reiškia didelius nuostolius valstybei, todėl jie turėtų būti griaunami.
Valstybės Parama ir Kompensacijos
AB Vilniaus šilumos tinklai ketina pasiūlyti savo klientams mokėjimų už šilumą atidėjimo paketą. 2021 m. minėtoms kompensacijoms Vilniaus miesto savivaldybės biudžete numatyta 1,5 mln. eurų suma, o 2022 m. - 1,9 mln. eurų. Tačiau reaguodama į šildymo kainų šuolį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimą, kuriame planuojama keisti kompensavimo mechanizmo sąlygas asmenų naudai. Įsigaliojus tokiems pakeitimams, kompensacijų suma 2022 m. galėtų išaugti dar 5 mln.
T. Povilauskas pažymi, kad naujos statybos butuose dažniau gyvena aukštesnes pajamas gaunantys asmenys, o senesniuose ir nerenovuotuose - mažesnių pajamų gavėjai, todėl būtent pastariesiems šilumos kainų padidėjimas per pastaruosius dvejus metus darė didžiausią neigiamą įtaką. „Tiesa, atsiminkime, kad valdžia pagerino kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį sąlygas, todėl didelė dalis mažas pajamas gaunančių asmenų, tarp jų ir daug pensininkų, gali kreiptis dėl kompensacijų ir jas gauti. Todėl čia vėl galima pasikartoti, kad yra būtina spartinti renovaciją, nes dabar mokamos didesnės kompensacijos yra ne tik pasekmė didesnių šilumos kainų, bet ir to, kad didelė būsto fondo dalis nėra renovuota“, - sako ekonomistas.
Prognozės ir Tendencijos
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad priešingai nei keletą pastarųjų metų šį šildymo sezoną gyventojai turėtų sulaukti kainų stabilumo. Be to, A. Izgorodino manymu, dėl nukritusių rinkos dujų kainų, iki naujųjų metų šildymo kainos netgi galėtų būti mažesnės nei anksčiau. Nuo 2026 m. Lietuvoje bus grąžintas standartinis PVM tarifas centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, kuris sieks 21 proc. (šiuo metu 9 proc.).
Visgi I. Genytė-Pikčienė teigia, kad šis sprendimas yra teisingas ir gali padėti gyventojams priimti tam tikrus naujus sprendimus, kaip, pavyzdžiui, būsto renovacija. Tuo metu A. Izgorodinas pažymi, kad nors pakilus PVM tarifui šildymo kainos ir išaugs, tai neturėtų turėti didelės įtakos gyventojams.
Šilumos Sezono Pradžia Didžiuosiuose Miestuose
Rugsėjo pabaigoje atšalus orams didieji Lietuvos miestai anksčiau nei įprastai pradeda šildymo sezoną. Vilnius centralizuotą šildymą įjungė jau antradienį, o trečiadienį šildyti dalį pastatų pradės Vilniaus rajonas, Šiauliais ir Panevėžys. Kaune šilumos sezono pradžia planuojama ketvirtadienį, Klaipėdoje - kitą savaitę.
Vilniaus rajono savivaldybė, kaip ir pernai, šildymo sezoną pradės nuo spalio 1 dienos, kai šiluma bus įjungta švietimo ir sveikatos įstaigose, o daugiabučiuose ir kitose įstaigose - spalio 2 dieną. Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas pirmadienį pranešė, kad centralizuoto šildymo sezonas pradedamas antradienį. Anot jo, ankstesnį nei įprastai jo startą nulėmė prastos ateinančių savaičių oro prognozės.
Išvados
Šildymo kainos Lietuvoje yra svarbus faktorius, lemiantis būsto išlaikymo išlaidas ir jo patrauklumą. Šilumos kainų dedamosios, kuro kainų svyravimai, renovacijos efektyvumas ir valstybės parama daro didelę įtaką galutinėms sąskaitoms už šildymą. Renovuoti būstai, efektyvus šilumos vartojimas ir valstybės parama gali padėti sumažinti išlaidas už šildymą ir padidinti būsto vertę.