Vasaros pabaiga daugeliui lietuvių reiškia laikiną atsisveikinimą su sodybomis ir sodais, kuriuose praleidžiame šiltąjį metų laiką. Ilgesniam laikui paliekant namus kaime, svarbu tinkamai pasirūpinti sodybos saugumu ir paruošti ją žiemai. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip apsaugoti sodybą be elektros, taupyti energiją ir išvengti galimų nuostolių.
Elektros įrenginių priežiūra
Kai sodybos paliekamos ilgesniam laikui - dažnai mėnesiams - kyla klausimas, kaip tinkamai pasirūpinti elektros įrenginiais ir nemokėti už nesuvartotą elektrą.
Tylieji energijos vampyrai
Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovo, dažnai budėjimo režimu palikti įrenginiai naudoja elektros energiją. Tai vadinama „fantomine“ arba „vampyrine“ energija, kurios kiekis gali sudaryti net iki 15 proc. viso namuose suvartojamo elektros kiekio.
„Daugelis žmonių nesusimąsto, kad netgi iš pažiūros išjungti, bet elektros tinkle palikti įrenginiai, pavyzdžiui, maršrutizatoriai, televizoriai ar kompiuteriai, vis tiek naudoja energiją“, - primena M. Kavaliauskas.
Eksperto teigimu, prieš išvykstant iš sodybos rekomenduojama išjungti visus nereikalingus elektros įrenginius. Tai gali būti virtuvės buitinė technika - elektriniai arbatinukai, kavos aparatai, mikrobangų krosnelės, taip pat televizoriai. Šie įrenginiai net budėjimo režime, gali sunaudoti iki 10 proc. visos savo energijos, tad jų atjungimas yra pirmas ir paprasčiausias būdas sumažinti sąnaudas.
Šaldytuvas: ištuštintas ir išjungtas
Jei planuojate išvykti ilgesniam laikui, šaldytuvas turėtų būti vienas iš pirmųjų įrenginių, kurį reikėtų tinkamai paruošti.
„Tai vienas iš didžiausių elektros „rijikų“, priklausomai nuo modelio ir energetinės klasės šaldytuvai gali sunaudoti iki 13 proc. namų ūkio elektros energijos. Rekomenduojama išvykstant šaldytuvą ištuštinti ir jei tik įmanoma - išjungti“, - pataria „Elektrum Lietuva“ atstovas.
M. Kavaliauskas primena, kad kai kurie modernesni šaldytuvai, kaip ir šilumos siurbliai, turi specialią funkciją, vadinamą „atostogų režimu“.
„Pasirinkus „atostogų režimo“ funkciją, ji leidžia sumažinti energijos suvartojimą iki minimumo ir nebelieka būtinybės išjungti įrenginį. Tad išties, verta pasitikrinti instrukciją - galbūt išjungti nereikės, jei įrenginys gali veikti ir taip ekonomiškiau“, - sako ekspertas.
Apsauga nuo įtampos šuolių ir žaibo kirčių
Atsisveikinimą su sodybomis ir visų įrenginių išjungimą gali supaprastinti naudojami kištukiniai lizdai ar ilgintuvai su išjungimo mygtukais, kurie leidžia išjungti kelis prietaisus vienu paspaudimu. Taip pat galima atjungti elektrą visame name ar pasirinktuose kambariuose per elektros skirstymo skydelį.
„Paliekant sodybas ilgesniam laikui elektros įrenginius reikėtų išjungti ne tik dėl taupumo, bet ir siekiant apsisaugoti nuo galimų viršįtampių. Vis dažniau į Lietuvą užsuka audringi orai, kasmet fiksuojama daugiau nei 40 tūkst. žaibų, o staigus elektros srovės šuolis gali sugadinti brangią buitinę techniką“, - įspėja jis.
„Elektrum Lietuva“ atstovas primena ir apie galimybę pasinaudoti tiekėjų siūlomu viršįtampių draudimu. Šios paslaugos vartotojams suteikiama pagalba šalinant elektros prietaisų gedimus ir ruošiant žalos atlyginimo dokumentus.
Informuokite tiekėją apie laikiną nevartojimą
Jei planuojate išvykti ilgesniam laikui - mėnesiui ar net keliems mėnesiams - būtina ne tik pasirūpinti elektros prietaisais, bet ir informuoti elektros tiekėją.
„Žinodami, kad elektros energijos nenaudosite ilgą laiką, galite pateikti prašymą tiekėjui dėl laikino nevartojimo, taip išvengsite sąskaitų su apskaičiuotu suvartojimo vidurkiu. Tokį prašymą galima lengvai užpildyti prisijungus prie elektros tiekėjo savitarnos svetainės ar mobiliosios programėlės“, - pataria ekspertas.
Laiku neinformavus tiekėjo apie laikiną nevartojimą, sąskaitos gali būti apskaičiuojamos remiantis jūsų pastarųjų mėnesių vidutiniu vartojimu ir atsiunčiamos apmokėjimui net jei tuo laikotarpiu elektros visai nenaudojote. Kita alternatyva - kas mėnesį deklaruoti suvartojimą pagal faktą, tokiu būdu taip pat galėsite sėkmingai užsitikrinti mažesnes išlaidas ir išvengti netikėtų sąskaitų.
Sodybos saugumas
Norėdami pasirūpinti namo saugumu ir priežiūra, susidursite su savais sunkumais, ypač jei jame gyvenate ne nuolatos. Nesvarbu, ar tai atostogų būstas, nuomojamas butas, ar antra gyvenamoji vieta - tik pasirūpinę turto saugumu ir tvarka apsaugosite savo investicijas ir užsitikrinsite ramybę.
Reguliarūs patikrinimai
Jei turite butą ar namą, kuriame nuolatos negyvenate, svarbu periodiškai jame apsilankyti, kad įsitikintumėte, jog viskas yra tvarkinga. Jei įmanoma, palaikykite gerus santykius su kaimynais ir galbūt palikite jiems atsarginį raktą. Prevencija yra geriau nei padarinių šalinimas! Reguliarūs patikrinimai padeda laiku aptikti galimas problemas ir imtis veiksmų joms spręsti.
Nuotolinio stebėjimo sistemos
Nuotolinio stebėjimo sistemos suteikia papildomą „akių porą“ namuose, kai jūsų nėra. Galėdami peržiūrėti filmuotą apsaugos kamerų medžiagą iš savo išmaniojo telefono ar kompiuterio, galite lengvai patikrinti savo nuosavybę, kada tik panorėję. Investuodami į apsaugos kameras ir kitus išmaniųjų namų įrenginius išvengsite įsibrovėlių, užtikrinsite savo būsto ir namų turto saugumą.
Strategiškai išdėstę kameras galite stebėti pagrindines sritis, tokias kaip įėjimai, išėjimai ir aklosios zonos.
Saugios spynos, langai ir durys
Stiprios ir patikimos spynos, langai ir durys būtini siekiant atgrasyti įsibrovėlius ir užtikrinti jūsų nuosavybės saugumą - ypač jei nuolat ten negyvenate. Skląsčiai yra populiari priemonė sutvirtinti duris, nes jie suteikia papildomą pasipriešinimą tuo atveju, kai bandoma įsibrauti panaudojant jėgą.
Šarvuotosios durys projektuojamos taip, kad suteiktų papildomą apsaugą nuo įsibrovėlių. Išmaniosios spynos dažniausiai pasižymi pažangiomis funkcijomis, tokiomis kaip beraktis įėjimas, nuotolinis užrakinimas / atrakinimas ir integracija su kitais išmaniaisiais namų įrenginiais.
Signalizacija
Namų apsaugos sistemos tampa vis sudėtingesnės, deja, tobulėja ir įsibrovėliai bei vagys. Išmaniąją signalizacijos sistemą galima stebėti ir valdyti nuotoliniu būdu per išmanųjį telefoną arba kompiuterį. Išmanioji signalizacijos sistema pasižymi daugybe individualiai koreguojamų nuostatų, leidžiančių pritaikyti sistemą pagal konkrečius poreikius ir pageidavimus.
Daugelį išmaniųjų signalizacijos sistemų galima integruoti su kitais išmaniaisiais namų įrenginiais, pvz., kameromis, spynomis ir šviestuvais. Signalizacija nėra privaloma, tačiau ji labai rekomenduojama, ypač jei būstas ilgesnį laiką stovi tuščias.
Išmanusis apšvietimas
Išmanusis apšvietimas yra gudrus būdas sukurti įspūdį, kad name arba bute gyvenama, nors iš tiesų jame nieko nėra. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad apšvietimas įsijungtų ir išsijungtų suplanuotu arba atsitiktiniu laiku, imituodami savo buvimą net tada, kai esate išvykę.
Išmanieji šviestuvai gali būti integruoti į apsaugos sistemą kuriant automatizuotas procedūras. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad šviesos įsijungtų, kai suveikia žadintuvas, arba imituoti judesio aptikimą.
Būsto draudimas
Net ir kruopščiai prižiūrimuose namuose gali nutikti netikėtų įvykių: trūkti vandens vamzdis, kilti gaisras, siautėti audra ar įvykti vagystė. Tokiose situacijose nuostoliai gali būti ne tik nemalonūs, bet ir finansiškai sudėtingi. Namų draudimas padeda apsaugoti būstą ir jame esantį turtą nuo įvairių rizikų bei užtikrina finansinę pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.
Nesvarbu, ar gyvenate bute, name, ar turite vasarnamį - tinkamai pasirinktas draudimas leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą po netikėtų įvykių. Taip, būsto draudimas gali galioti ir tuomet, kai būstas laikinai negyvenamas, tačiau svarbu laikytis draudimo sutarties sąlygų ir užtikrinti tinkamą turto priežiūrą.
Būsto draudimas kompensuos nuostolius įsilaužimo atveju. Būsto draudimas apsaugo nuo netikėtų nuostolių, įvykus nelaimei namuose, vagystės, būsto bei daiktų apgadinimo ir kitų atvejų.
Dūmų detektoriai
Dūmų detektoriai yra pagrindinė saugos priemonė, kuri gali išgelbėti gyvybes ir apsaugoti nuo nuostolingų gaisro pasekmių. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai, kurie numato, kad yra privaloma įsirengti autonominius dūmų signalizatorius savo namuose. Šie maži įrenginiai gali greitai identifikuoti didesnį dūmų kiekį, kuris dažniausiai nurodo ugnies židinį.
Sodybos paruošimas žiemai
Dienoms trumpėjant ir įsitvirtinant rudeniškiems orams, laikas paruošti savo turtą, įskaitant vasarnamį, ateinantiems šaltiesiems mėnesiams.
Ekstremalūs oro reiškiniai
Sunku nuspėti, kur ir kaip praslinks audra. O vykstant klimato kaitai, šie gamtos reiškiniai daro vis didesnę įtaką mūsų gyvenimui. Stiprius vėjus dažnai lydi perkūnija, pūga arba kruša, kurios gali padaryti didelės žalos būstui ir kitam turtui. Būkite pasiruošę ekstremaliems oro reiškiniams ir sumažinkite žalos riziką.
Žaibo apsauga
Mano sodyba apsupta aukštais medžiais. Aukšti medžiai neužtikrina statinių apsaugos nuo žaibo. Pagal EĮĮT elektros įrenginių įrengimo taisyklių VIII skyriuje nurodytus reikalavimus įžemintuvų įrengimui ir STR 2.01.06:2009. STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO. Įžemintuvo varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Dėl žaibo išlydžio geresnio srovės sklidimo įžemintuvą turi sudaryti ne mažiau kaip du įžemikliai ir visų įžeminimo laidininkų įžemintuvai turi būti sujungti tarpusavyje.
Aktyvioji žaibosauga
Aktyvioji žaibosauga - statinio apsaugai nuo tiesioginio žaibo poveikio skirtas įrenginys su įmontuota elektronine įranga, sukuriančia vainikinį išlydį. Aktyviajame žaibolaidyje sumontuota elektroninė įranga, kuri perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Dėl to žaibolaidis sukuria vainikinį išlydį, kuris sukuria jonizuotą kanalą (atvirkštinį išlydį) žaibui nukreipti į žaibolaidį. Šis jonizuotas kanalas sąlyginai padidina žaibolaidžio aukštį ir daug kartų praplečia jo apsaugos zoną. Aktyviojo žaibolaidžio apsaugos zona siekia iki 100 metrų.
Pasyvioji apsauga nuo žaibo
Pasyvioji apsauga nuo žaibo - įšorinei apsaugai nuo žaibo smūgių statomi atskirai stovintys arba pastatyti ant saugomo objekto strypų, tinklo arba trosų žaibolaižiai. Įrengiami žaibo priėmikliai, priimantys žaibo smūgį ir nutekinantys žaibo energiją į žemę. Šios sistemos principas yra tas, kad visi įrenginiai, išlindę aukščiau stogo, yra pajungti prie bendros žaibosaugos sistemos arba yra apsaugoti atskirais žaibolaidžiais.
Girdėjau, kad aktyvusis žaibolaidis pritraukia žaibus. Aktyvinis žaibolaidis veikia tik savo apsaugos zonoje, priklausomai nuo jo tipo ( Veikimo spindulys apie 100 m.). Žaibas trenkia į žemę iš kelių kilometrų atstumo (formuojasi debesyse 3 - 6 km. aukštyje ) dažniausiai trenkia į vietoves ar pastatus, vietoves kur daug požeminių šaltinių, kur maža žemės varža, įvairius bokštus ar statinius. Žaibas paprastai trunka 0,05 s. Aktyvinis žaibolaidis perkūnijos metu per sekundės dalis prieš žaibo išlydį ima skleisti aukšto dažnio impulsus. Taip pat veikia ir tradicinė žaibosauga, bet jos strypo arba kito elemento vainikinis išlydis (atvirkštinis išlydis) yra daug mažesnis, todėl ir turi mažesnę apsaugos zoną.
Trenkus žaibui į netoliese gyvenvietėje esantį vandens bokštą, sugedo kiemo vartų automatika, signalizacijos pultas. Trenkus žaibui, dviejų kilometrų spinduliu aplink pataikymo vietą, vyksta procesai, vadinami elektromagnetine indukcija. Žaibas gali sukelti gaisrus, žmonių žūtis, sugadinti elektros, elektronikos įrangą, o antriniai žaibo poveikiai daro didelę įtaką elektros tinklų, pramonės įmonių, ryšių infrastruktūros, medicinos, IT ir kitų ūkio subjektų veiklai.
Mano namo stogas yra metalinis. Ne, jis neveikia kaip žaibolaidis, nes neturi ryšio su įžeminimo įrenginiu. Kai užtikrinama kontaktinė varža tarp stogo dangos elementų. Jeigu yra pavojus po metaline stogo danga esančioms medžiagoms arba jos neatitinka STR reikalavimų, stogo dangos kaip žaibo priėmiklio naudoti negalima.Šiuos klausimus sprendžia projektuotojas įvertindamas riziką ir laikydamasis STR 2.01.06:2009.APSAUGA NUO ŽAIBO. IŠORINĖ STATINIŲ APSAUGA NUO ŽAIBO reikalavimų.
Žaibolaidžio medžiagos ir detalės parenkamos pagal stogo dangą. Varis laikui bėgant patamsėja. Cinkuotas plienas išlieka pilkas. Norint gerai apsisaugoti nuo žaibo, elektrostatinės iškrovos ir komutacinių viršįtampių elektros įrangoje reikalinga patikima įžeminimo sistema.
Ką daryti su šiltnamiu?
Kaip automatizuoti šiltnamio laistymą ir vėdinimą?
Kaip apsisaugoti nuo vagių?
Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių yra veiklos imitavimas namuose, kai iš šalies stebint namus atrodo, kad juose kažkas yra, nes kartais užsidega šviesa, įsijungia garso aparatūra, atitraukiamos ar užtraukiamos užuolaidos ir pan.
Jei kažkas vyksta ne pagal šeimininkams išvykstant užprogramuotą režimą „namuose nieko nėra“, pvz., staigiai krinta temperatūra ir šilumos jutikliai tai fiksuoja (juk labai tikėtina, kad tokie pokyčiai vyksta dėl išdaužto lango ar trumpam atidarytų ir skubiai vėl uždarytų lauko durų), šeimininkas tuojau pat į telefoną gauna žinutę.
Jei yra kameros, kurios įsijungia dėl nenumatyto judesio sodyboje - tiek name, tiek teritorijoje - žinutę į telefoną papildo ir vaizdas ar nuotraukos.
Išmanieji pastatai ir sodybos gali iš voljero paleisti piktą šunį. Žinoma, ir parvilioti jį atgal. Taip pat gali įsijungti garsinis įspėjimas, kuris mažų mažiausiai išgąsdina vagis.
Kaip greitai apšildyti namą žiemą?
Vis dėlto įmanoma prisijaukinti savaitgalio išvykas į kaimą ir apsnigtais žiemos savaitgaliais. Žinoma, tai įmanoma tuomet, kai šildymas valdomas elektriniu būdu. Taigi kietojo kuro katilo ir malkomis kūrenamos krosnies taip nepavaldysi, nes nuotoliniu būdu uždegti, pvz., malkas, būtų ir keblu, ir nesaugu.
Tačiau tuose namuose, kuriuose įrengti kietojo kuro katilai ar tiesiog molinis pečius, dažniausiai būna ir alternatyvus elektrinis šildymas , t. y. mažesni buitiniai ar didesni elektriniai radiatoriai, kuriuos galima įjungti nuotoliniu būdu. Du dalykai, kurių prireiks - tai sodyboje įdiegta nesudėtinga valdymo sistema, kuri leis elektrinį šildytuvą įjungti ir išjungti nuotoliniu būdu, ir ryšys - internetas arba GSM.
Internetas geriau, nes leidžia sumontuoti ir vieną kitą vaizdo kamerą, todėl nereikės baimintis nematant, kaip sodyba šyla ir ar nėra gaisro pavojaus. Be to, kamera lauke labai pravartu, jei suveikia signalizacija; nei saugos tarnybai, nei jums nereikės važiuoti kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų iki sodybos vien tam, kad įsitikintumėte, jog vėjas atplėšė ūkinio priestato duris, nuolat judina signalizacijos laidą ir ją įjungia, arba koks atkaklus barsukas jūsų rūsyje ieško prieglobsčio nuo žiemos speigų“, - sakė R. Kameras, leidžiančias bet kada apžiūrėti savo antruosius namus, žmonės laiko dideliu pastatų automatikos sistemos privalumu.
Beje, neverta baimintis, kad jauki kaimo troba, jei bus sumanyta paversti ją išmania, virs laidų raizginiu ar kad remontas - neišvengiamas. Gaminamos ir radijo bangomis veikiančios sistemos, kurių valdikliai gali būti tvirtinami prie bet kokios medžiagos - ir prie šimtamečių rąstų, ir prie Gedimino pilies mūro.
Lentelė: Pagrindiniai sodybos apsaugos ir paruošimo žiemai darbai
| Darbas | Aprašymas |
|---|---|
| Elektros įrenginių atjungimas | Išjungti visus nereikalingus elektros prietaisus, atjungti nuo elektros tinklo. |
| Šaldytuvo paruošimas | Ištuštinti ir išjungti šaldytuvą arba nustatyti "atostogų režimą". |
| Apsauga nuo viršįtampių | Naudoti ilgintuvus su išjungimo mygtukais, atjungti elektrą per skirstymo skydelį. |
| Informavimas tiekėjo | Pranešti elektros tiekėjui apie laikiną nevartojimą. |
| Saugumo sistemos | Įrengti apsaugos kameras, signalizaciją, pasirūpinti patikimomis spynomis. |
| Šildymo sistemos | Valdyti šildymą nuotoliniu būdu (jei įmanoma), patikrinti šildymo sistemos būklę. |
| Žaibosauga | Įvertinti žaibo smūgio riziką, įrengti žaibolaidį. |