Įpusėjus vasarai, norime mėgautis šiluma ir grynu oru, tačiau idilišką poilsį dažnai sutrikdo įkyrūs vabzdžiai. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip sumažinti vabzdžių įgėlimų riziką ir apsaugoti savo namus nuo nepageidaujamų svečių.
Alergija vabzdžių įgėlimams
Alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė įspėja, jog jeigu žmogus yra alergiškas, vabzdžio įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei, o laiku nesuteikus tinkamos pagalbos - net pasibaigti mirtimi. Pasak gydytojos, alergija bitės, vapsvos arba širšės įgėlimui moksliškai vadinama alergija plėviasparnių vabzdžių nuodams. Remiantis tyrimų duomenimis, šio tipo alergiją turi apie 3,5 proc. vaikų ir 7 proc. suaugusiųjų.
„Svarbu žinoti, kad alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams nesivysto vabzdžiui įgėlus pirmą kartą. Tam reikalinga ankstesnių įgėlimų istorija, kad imuninė sistema jau būtų susipažinusi su tuo alergenu ir, siekdama nuo jo apsiginti, pradėjusi gaminti specifinius imunoglobulino E antikūnus. Tuomet vėlesnio įgėlimo metu imuninė sistema į tą patį nuodą jau gali reaguoti kaip į alergeną, sukeldama alerginę reakciją“, - atkreipia dėmesį dr. A. Krisiukėnienė.
Kaip atpažinti alerginę reakciją?
Specialistės teigimu, įgėlimas yra vabzdžių nuodų suleidimas, todėl normalu, jog jis sukelia tam tikrą mūsų imuninės sistemos reakciją. Ši reakcija ne visada yra alerginė. Daugeliu atveju ji - uždegiminė, t. y. imuninė sistema siekdama neutralizuoti į organizmą patekusius nuodus reaguoja į juos uždegimu - įgėlimo vieta patinsta, ją ima niežėti, jaučiamas skausmas. Tačiau, jeigu patinimas siekia daugiau nei 10 cm, o uždegimo simptomai išsilaiko ilgiau nei parą, jau galima įtarti vietinę alerginę reakciją.
Jeigu įgėlus vabzdžiui atsiranda bėrimas kitose (ne įgėlimo) kūno vietose, vabzdžiui įgėlus ne į veido sritį, patinsta veidas, lūpos, jaučiamas dusulys, svaigimas, krenta kraujospūdis, tai - jau sisteminė alerginė reakcija plėviasparnių vabzdžių nuodams. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, o vėliau - į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą ir aptarti gydymo planą.
„Plėviasparnių vabzdžių (širšių, vapsvų, bičių) nuodai gali sukelti ir anafilaksinį šoką. Tai -gyvybei pavojinga imuninės sistemos reakcija į alergeną, pasireiškianti itin stipriomis, sisteminėmis reakcijomis, apimančiomis kelias organų sistemas: kvėpavimo takų, odos, širdies-kraujagyslių. Laiku nesureagavus, plėviasparnio vabzdžio įgėlimas gali baigtis mirtimi“, - įspėja dr. Algirda Krisiukėnienė.
Pirmoji pagalba įgėlus
Gydytoja alergologė sako, kad įgėlus bitei, svarbu kuo skubiau pašalinti geluonį, nes iš jo dar kurį laiką išsiskiria nuodai. Vapsvos ir širšės geluonies nepalieka. Įgėlimo vietą patariama dezinfekuoti, nes kartu su nuodais vabzdžiai suleidžia įvairių teršalų bei mikrobų. Jeigu žmogus plėviasparnių vabzdžių nuodams nėra alergiškas, įgėlimo vietoje jis tiesiog jaus skausmą, niežėjimą, taip pat galimas nedidelis patinimas. Siekiant sumažinti šiuos simptomus, įgėlimo vietą patariama šaldyti. Vabzdžiui įgėlus į galūnę, jeigu įmanoma, patariama ją šiek tiek pakelti į viršų. Tam, kad išvengti antrinių odos infekcijų, įgėlimo vietos reikėtų stengtis nekasyti.
Jeigu įgėlus vabzdžiui žmogui vystosi vietinė alerginė reakcija, rekomenduojama ta pati rutina - gėluonies pašalinimas, dezinfekcija, įgėlimo vietos šaldymas, galūnės pakėlimas. Taip pat reikėtų išgerti antihistamininių vaistų, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Jeigu įkandimo vietoje ilgą laiką išlieka niežėjimas, norint, kad greičiau praeitų uždegimas, galima ją patepti antihistamininiu tepalu. Tokiu atveju taip pat reikėtų suplanuoti vizitą pas gydytoją alergologą.
Jeigu pastebima sisteminė alerginė reakcija ir pacientas neturi parengto plano, ką daryti ir kaip elgtis, reikėtų imtis jau išvardintų veiksmų ir kviesti greitąją pagalbą. Atvykę gydytojai suteiks būtiną pagalbą ir nukreips gydytojo alergologo konsultacijai. Jeigu vystosi labai sunki sisteminė alerginė reakcija, atsiranda pykinimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, žmogų reikia paguldyti horizontaliai ant grindų arba kito kieto pagrindo, pakelti jo kojas.
Jeigu nukentėjęs žmogus su savimi turi epinefrino (adrenalino) injektorių, vaistus reikia sušvirkšti į šlaunies ar peties raumenis ir kviesti greitąją pagalbą. Jeigu adrenalino injektoriaus neturite, kol laukiate medikų, nukentėjusiajam reikėtų duoti išgerti bent antihistamininių vaistų.
Dr. Algirda Krisiukėnienė sako, kad pastebėjus neįprastus plėviasparnių vabzdžių nuodų ar tam tikrų maisto produktų sukeliamus simptomus ir norint išvengti anafilaksinio šoko, būtina laiku kreiptis į gydytoją alergologą. Tik atlikus tam tikrus tyrimus, galima įvertinti riziką žmogui ateityje patirti šią gyvybei pavojingą būklę.
Jeigu ši rizika aukšta, pacientui išrašomas kompensuojamas epinefrino (adrenalino) autoinjektorius, paaiškinama, kaip atpažinti pavojingą būklę ir kaip šiuo injektoriumi naudotis, kad prireikus, jis ar jo artimieji galėtų suteikti reikalingą pagalbą. Tuo tarpu geriamieji vaistai nuo alergijos tokiu atveju gali būti neefektyvūs.
Turintiems padidintą anafilaksinio šoko riziką taip pat rekomenduojamas plėviasparnių vabzdžių alergijos gydymas specifine imunoterapija. Šios terapijos efektyvumas siekia iki 97 proc., taigi, baigus gydymą, vabzdžio įgėlimo metu pacientui nebesivysto alerginės reakcijos.
Baigdama pokalbį gydytoja pataria, kad norint sumažinti vabzdžių įgėlimo riziką, būnant gamtoje reikėtų vengti pasivaikščiojimo basomis po žydinčią pievą, dėvėti labai ryškius, gėlėtus drabužius, kvėpintis, nes tai taip pat pritraukia vabzdžius. Itin atsargiems reikėtų būti geriant ar užkandžiaujant.
Vabzdžio įgėlimas į burną ar ryklę gali būti pavojingas net nealergiškam žmogui - vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus ir jis gali pradėti dusti. Todėl gerti atvirame ore reikėtų tik iš gertuvės ar buteliuko, o atsigėrus - būtinai jį užsukti, Valgant reikėtų atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, kad kartu su maistu neįsidėtumėte vabzdžio į burną.
„Itin atsargiems būnant gamtoje būtina būti turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką žmonėms. Jeigu žinote, kad esate alergiškas plėviasparnių vabzdžių įkandimui, su savimi visada privalote turėti epinefrino autoinjektorių“, - atkreipia dėmesį dr.
Epinefrino (adrenalino) injektorius
Efektyvi apsauga nuo vabzdžių namuose
Niekas nemėgsta vabzdžių savo namuose, tačiau neverta buto apdoroti kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Pateikiame keletą būdų, kaip saugiai ir efektyviai apsisaugoti nuo įvairių vabzdžių:
- Tarakonai. Smulkiai supjaustykite svogūną ir įdėkite 1 valg. šaukštą sodos. Gautu mišiniu pabarstykite buto kampus.
- Erkės.
- Repelentas žmonėms: Sumaišykite 20 lašų pelargonijų eterinio aliejaus, 10 lašų saldžiųjų bizonų aliejaus, 5 lašus levandų aliejaus, 5 lašus citrinų aliejaus ir 1 valg. šaukštą medicininio alkoholio. Šį mišinį praskieskite 100 ml vandens arba acto ir supilkite į purškimo buteliuką.
- Šunų repelentas: Sumaišykite po 20 lašų pelargonijų aliejaus ir mėtų aliejaus su 2 šaukštais migdolų aliejaus. Prieš vaikščiojant, mišiniu patepkite gyvūno keterą.
- Sodo kenkėjai (amarai, voratinklinės erkės). Pusę puodelio aitriosios paprikos sumaišykite su tokiu pat kiekiu česnako ar svogūno, viską sutrinkite iki vientisos masės. Tada įpilkite pusę litro šilto vandens. Palikite mišinį 24 valandas, nukoškite.
- Vorai. Sumaišykite 5-10 lašų pipirmėčių aliejaus, 200 ml vandens ir 1 arbatinį šaukštelį skysto ploviklio. Gerai suplakite mišinį ir kartą per savaitę purkškite į kampelius, kur yra vorų.
- Skruzdėlės. Pabarstykite cinamono milteliais ten, kur manote, kad šie vabzdžiai patenka į jūsų namus. Dar efektyviau bus, jei į cinamono miltelius įpilsite cinamono eterinio aliejaus.
- Dulkių erkutės. Sumaišykite 6 valg. šaukštus eukalipto aliejus su skystu skalbinių plovikliu vandens kibire. Šiuo tirpalu nuplaukite grindis ir visus namuose esančius daiktus, kuriuos galima nuplauti vandeniu, o tada sausai nušluostykite.
Eteriniai aliejai - natūrali priemonė nuo vabzdžių
Tinkleliai nuo uodų - patikima apsauga
Siekiant apsaugoti savo namus nuo vabzdžių ir mėgautis vakaro gaiva, tinklelis nuo uodų yra vienas universaliausių ir patogiausių sprendimų, kurį galima pritaikyti pagal individualius poreikius. Dėl nesudėtingos konstrukcijos ir palyginti nedidelės kainos rėminiai tinkleliai - viena ekonomiškiausių ir ilgalaikių apsaugų nuo įkyrių vabzdžių: musių, vapsvų, uodų ir kt. Tinkleliai montuojami ant lango, taip pat durų rėmo laikikliais arba lipniomis juostomis, todėl vasarai pasibaigus juos nuimti, o pavasarį vėl uždėti - paprasta.
Šiuolaikiniai tinkleliai ne tik užtikrina tinkamą namų apsaugą nuo nepageidaujamų skraidančių svečių, bet ir garantuoja tinkamą matomumą bei oro laidumą. Tinklelio rėmas dažniausiai būna pagamintas iš lengvo ir tvirto aliuminio, o pats tinklelis - iš patvaraus stiklo pluošto arba specialaus, nuo vabzdžių saugančio audinio.
Tinklelių nuo uodų privalumai:
- Aukštas efektyvumas (tankus tinklelis, apsaugantis nuo vabzdžių).
- Lengvas stiklo pluoštas, kuris yra plonas ir netrukdo lango estetikai.
- Atsparumas oro sąlygoms (PVC sluoksnis).
- Galimybė užsisakyti pagal dydį.
Tinklelių nuo uodų funkciją gali atlikti ir išorinės tinklinės žaliuzės, pagamintos iš saulės spindulius praleidžiančio tinklelio. Nuleistas ekraninis roletas padės apsaugoti namus nuo vabzdžių.
Tinklelių nuo uodų rūšys:
- Rėminiai tinkleliai: montuojami ant lango arba durų rėmo laikikliais arba lipniomis juostomis.
- Plisuoti tinkleliai: pasižymi kompaktišku dizainu ir funkcionalumu, lengvai susitraukia ir išsiskleidžia.
- Magnetiniai tinkleliai: tvirtinami naudojant lipnią magnetinę juostą, montavimas be gręžimo.
- Susukami tinkleliai: tinklas yra kasetėje, kuri montuojama lango įdubos viduje arba išorėje.
Plisuotas tinklelis nuo vabzdžių
Kaip pasirinkti tinklelį nuo uodų:
- Montavimo būdas: apsvarstykite, ar norite tinklelius montuoti laikinai ar nuolat.
- Estetika ir funkcionalumas: jei jums svarbu, kad tinkleliai būtų nepastebimi ir netemdytų patalpos, rinkitės plonus, pilkos spalvos audinius.
- Atsparumas oro sąlygoms: lauko sąlygoms atsparūs PVC danga dengti stiklo pluošto tinkleliai yra ilgaamžiai ir neišsitampo nuo temperatūrų pokyčių.
Norint, kad tinkleliai nuo uodų ir vabzdžių tarnautų ilgai ir išliktų efektyvūs, nepamirškite jų reguliariai valyti ir prižiūrėti. Jei tinkleliai stipriai išsipurvino, juos galima nuvalyti drėgna šluoste ir švelniu muilo tirpalu.
Vaisinės muselės: kaip atsikratyti?
Vaisinės muselės paprastai spiečiasi virš kambarinių augalų, šiukšlių konteinerių, kanalizacijos angų. Pernelyg didelė drėgmė, pernokę ir toliau nokstantys vaisiai bei daržovės, taip pat nepakankamai dažnos sanitarinės procedūros yra vieni dažniausių vaisinių muselių populiacijos augimą skatinančių veiksnių.
Kaip atpažinti vaisines museles?
Vaisinės muselės yra smulkutės ovalo pavidalo muselės, kurių ilgis gali siekti kiek daugiau nei 3 milimetrus. Jų kūnas yra rudos ir juodos spalvų, o papilvė - pilka. Dažniausiai vaisinės muselės turi dideles raudonas akis, bet pasitaiko ir tamsių akių šios rūšies atstovų.
Į ką derėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, kad namuose neįsiveistų vaisinių muselių:
- Užsikimšusi arba dvoką skleidžianti kanalizacija;
- Maisto atliekų smulkintuvas;
- Pernokę vaisiai ir daržovės, paprastai laikomi ant spintelių (ne šaldytuve);
- Perpildytos, užsistovėjusios šiukšliadėžės;
- Perlaistomi vazoniniai augalai;
- Užsikimšę nutekamieji latakai (stogvamzdžiai);
- Įvairios šluostės, šepečiai ir panašios valymo priemonės.
Vaisinių muselių naikinimas:
- Išgaudykite suaugėlius. Pasigaminkite spąstus su obuolių actu:
- Į stiklainį įpilkite puodelį obuolių acto.
- Stiklainio viršų uždenkite polietileno plėvele ir, kad ji laikytųsi, kraštus prispauskite gumele.
- Pribadykite plėvelėje nedidelių skylių.
- Palaikykite namuose tvarką ir švarą. Kruopšti būsto erdvių dezinfekcija turi tapti reguliariu jūsų rūpesčiu.
- Reguliariai tikrinkite kambarinius augalus. Gėles laistykite taip, kaip reikia - gausiai, tačiau retai. Prieš laistydami įsitikinkite, kad žemės paviršius visiškai sudžiūvęs.
- Sureguliuokite patalpų oro drėgnį. Lervos išgyvena tik atsidūrusios ant nuolatos drėgnų ir yrančių organinės kilmės medžiagų.
- Išnaikinkite veisyklas. Potencialių veisyklų mažinimas, kaip jau minėta, yra pagrindinis darbas, padedantis užkirsti kelią muselių įsiveisimui.
Vaisinės muselės ne tiktai erzina, kadangi yra nemalonios. Jos kelia tam tikrų pavojų, pavyzdžiui, gali platinti ligas, kadangi perneša bakterijas į tas namų zonas, kuriose gaminamas maistas. Kad namuose neįsiveistų šių bjaurių vabzdžių, kontroliuokite patalpų oro drėgnį ir praktikuokite generalinį namų valymą.
Vaisinės muselės virtuvėje