Lietuvos peizažo dalis - kultūros paveldo objektai. Apžvelkime Dovainonių medinio paveldo namą ir jo istoriją.
Kultūros paveldo objektai
Saugomos teritorijos užima apie 12% šalies ploto. Didžiausią saugomų teritorijų sistemos dalį sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai. Juose saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, sudaromos sąlygos su jomis susipažinti, plėtojama rekreacinė veikla, pažintinis ir kaimo turizmas.
Nacionaliniai parkai įsteigti nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Turime penkis nacionalinius parkus.
Apžvalgos vietos
Šereiklaukio kaime, ant aukštumos krašto, įrengta apžvalgos platforma. Užkopus galima apžvelgti visą Nemuno ir Jūros upių santakos apylinkę. Iš čia matosi Šereiklaukio II piliakalnis (Milžinkalpis), aukštesni Šereiklaukio dvaro statiniai, parkas, prie jo prisiglaudusi senovės skalvių gyvenvietė- Sidabrakalnis ir visai greta pūpsanti istorinė tarpukaryje veikusios pasienio policijos sodyba.
Religiniai objektai
Koplyčkalnis - tai kalva ant kurios pastatyta Šereiklaukio dvarininkų privati koplyčia. Šalia jos - dvarininkų kapinės. Nuo dvaro link koplyčios veda apie 1,5 km ilgio medžių alėja.
Beržore kryžiaus keliams (stacijoms) pradžią davė Platelių klebonas J. Vaitkevičius. Jis Išganytojo kančios atminimui pasiryžo pastatyti stacijų koplyčias. Klebonas gavo iš popiežiaus leidimą su atlaidais įsteigti kryžiaus kelius, o Žemaičių vyskupas A. Tiškevičius 1759 m. liepos mėn. visa tai aprobavo. Iš 1760 m. rašto matyti, kad Beržoro stacijų koplyčių statymą ir priežiūrą buvo pasidalinę kaimai. XX a. septinto dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios buvo nugriautos. Dabar atstatytos, vyksta atlaidai.
Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Vinkšnupių dvaras ir Čekiškės sinagoga
Kiti kultūros paveldo objektai
1863 m. birželio 29 d. Statiškės kaimo laukuose susikovė sukilėlių dalinys, vadovaujamas P. Suzino ir carinės Rusijos armijos dalinys, vadovaujamas Skrodulio ir kapitono Štern fon Gviazdovskio. Pasislėpęs smuklėje sukilėlių avangardas apšaudė rusus, su kuriais vėliau susikovė pagrindinės sukilėlių pajėgos. Į mūšį su rusais stojo apie 1200 vyrų. P. Suzinas žuvo mūšyje, vadovavimą perėmęs T. Šeligovskis išvedė likusius gyvus sukilėlius Lenkijos link. Mūšyje be vado P. Suzino žuvo 32 sukilėliai. Jie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų.
Stovyklavietės
Stovyklavietė prie Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, šalia Nevėžio senvagės yra pavėsinė su laužaviete.
Ziniuko stovyklavietė - privati stovyklavietė prie Snaigyno ežero. Patogus privažiavimas nuo pagrindinio kelio Veisiejai-Viktarinas. Yra informacinis stendas, tiltelis, tualetas.
Gamtos paveldo objektai
Abejučių ąžuolas auga tarp Asvejos ir Gilaušio (Ilgio) ežerų, pietrytiniame regioninio parko pakraštyje. Jam - apie 250 metų. Per šitiek metų jis išaugo iki 26 m aukščio, o jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 3,70 m, skersmuo - 1,25 m, lajos plotis - 18 m, lajos aukštis - 22 metrai. Šalia ąžuolo yra dvi stovyklavietės, regykla-poilsinė ir Abejučių piliakalnis. Abejučių ąžuolas - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.
Stovyklavietės prie Abejučių piliakalnio
Abejučių I stovyklavietė įrengta ant Abejučių piliakalnio, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Šalia auga Abejučių ąžuolas. Yra trys stalai, pavėsinė. Nusileidus laiptais žemyn yra lieptelis ir stalas. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Abejučių II stovyklavietė įrengta prie Abejučių piliakalnio, po Abejučių ąžuolu, pietrytinėje Asvejos ežero pakrantėje, tarp Asvejos ir Ilgio (Gilaušio) ežerų. Yra nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Krantas patogus įleisti valtis. Šalia šios stovyklavietės yra Abejučių poilsinė-regykla kur yra stalas, suolai.
Piliakalniai
Abejučių piliakalnis mena vėlyvojo geležies amžiaus gyvenvietę, kuri datuojama tarp I ir II tūkstantmečio pradžios. Piliakalnis stovi tarp dviejų ežerų. Tikėtina, kad ankščiau čia buvo pusiasalis, apsuptas ežerų ir pelkių. Aikštelės galai įtvirtinti dviem pylimų griovių eilėmis (vakarinėje pusėje yra 3 pylimai). Aikštelė trapecinė, 75 metrų ilgio, 14-40 metrų pločio, šlaitai vidutinio statumo, 10-12 metrų aukščio. 1 km į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra 12-13 amžiaus pilkapiai - Abejučių pilkapynas.
Apibendrinimas
Apibendrinant, Dovainonių medinio paveldo namas yra svarbus kultūros paveldo objektas, liudijantis Lietuvos istoriją ir architektūrą. Jo išsaugojimas ir restauravimas yra būtini siekiant perduoti šį paveldą ateities kartoms.
tags: #dovainonys #medinio #paveldo #namas