Širvintos - jaukus miestas, įsikūręs rytinėje Lietuvos dalyje, vos 50 km nuo Vilniaus. Lankytinų vietų Širvintose ir Širvintų rajone išties yra labai daug, tad nieko keisto, jog pastaraisiais metais Širvintų vardas Lietuvoje skamba vis garsiau.
Širvintų miestelyje veiklos gausu tiek mažam, tiek dideliam lankytojui. Miesto gyventojai džiaugiasi, jog mieste įrengtas modernus paplūdimys, kuriame smagu vasarą leisti laiką su šeima. Sporto mėgėjai džiaugiasi naujai pastatytu futbolo stadionu, vaikams daug laimės suteikia batutų parkas, vaikų žaidimų erdvė „Vaikystės stotelė“.
Pramogos ir Laisvalaikis Širvintose
Širvintos - rojus vandens pramogų mėgėjams. Dar viena naujiena - plaukimo baseinas, kuris duris savo lankytojams atvėrė prieš keletą metų, t.y. 2020 m., o štai dar po metų, 2021 m. - ir universali sporto salė. Taigi buvo sukurtas visas kompleksas įvairių paslaugų, skirtų sveikam, sportiškam, aktyviam laisvalaikiui visiems - nuo pačių mažiausių iki vyriausių širvintiškių bei miesto svečių.
„Briedžių takas“ įrengtas Širvintų tvenkinio pakrantėje. Jame pamatysite medines briedžių skulptūras. Briedis Širvintų miesteliui svarbus gyvūnas, mat miesto herbe taip pat puikuojasi šakotais ragais pasipuošusi briedžio galva, o kalavijas, esantis tarp briedžio ragų, simbolizuoja kovas su priešais.
Aplink Širvintos miesto tvenkinį nutiestas pėsčiųjų takas yra skirtas maloniems pasivaikščiojimams. Jaunimo parkas - vieta, tinkanti ne tik ramiam pasivaikščiojimui, bet ir piknikui. Jaunimo sodas atsinaujino 2019 m., čia buvo nutiesti nauji takai, įrengtas apšvietimas, alpinariumas. Šioje vietoje rengiamos asmeninės šventės.
Širvintų jaunimo parkas
Priešais Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią taip pat galima pamatyti paminklą „Motinai“. Paminklo autorius - Giedraičių-Širvintų mūšio dalyvis, skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Širvintoms sukurtame Lietuvos karių paminkle skulptorius pavaizdavo suklupusią motiną, kuri prilaiko mirštantį sūnų. XX a. viduryje paminklas buvo nugriautas, tačiau 1991 m.
Prieš keletą metų, 2020 m. baigtos 181 m ilgio pėsčiųjų tilto, jungiančio centrinę miesto dalį su paplūdimiu ir gyvenamųjų namų kvartalu, statybos. Širvintose gyvena nemažai jaunų šeimų, tad svarbu užtikrinti, jog ir mažiesiems šio miestelio gyventojams būtų pakankamai veiklos. Į tai buvo atsižvelgta ir pačiame mieste įkurta „Vaikystės stotelė“.
Rašytojo Igno Šeiniaus alėjoje kiekvieną pasitinka šios iškilios asmenybės paminklas „Regiu Lietuvą“, sukurtas skulptoriaus Henriko Orakausko. Skulptūra „Širvinta“ patraukia ne vieno smalsuolio žvilgsnį.
Jei ieškote, kur Širvintose atsipūsti ir skaniai pavalgyti, išgerti kavos, tuomet rinkinės apsilankyti kavinėje „Terasa“. Jei norite skanios kavos - užsukite į Širvintose esančią kavinę „Terasa“.
Atraskite Širvintų Rajoną
Keliauti po Širvintų rajoną galite pagal seniūnijas. Širvintų seniūnija yra Širvintų rajono centre. Tai pati didžiausia rajono seniūnija. Seniūnijoje yra 117 kaimų, didesni iš jų: Širvintų kaimas, Kabalda, Družai, Motiejūnai, Šiauliai, Vindeikiai, Avižonys. Seniūnijos plotas - 17 896 ha.
Zibalų seniūnijoje, kurioje yra 48 kaimai ir 7 viensėdžiai, gyvena apie 1 100 gyventojų. Seniūnijoje yra net trys puošnios bažnyčios. 1910 m. pastatyta neogotikinė bažnyčia, kurios vidus ir išorė yra subtiliai dekoruoti. Išsiskiria puošnūs skliautai. Šešuolėlių bažnyčia žavi savo neogotikine architektūra.
Šioje seniūnijoje yra išlikę daugiausia dvarų. Žinomiausias iš jų - Šešuolėlių. Šešuolėlių kaimo šiaurinėje dalyje yra dvaro sodyba, kurią, manoma, 1855 m. įkūrė Jasinskiai. Dvaras gražiai restauruotas. Ansamblio centre - rūmai. Rūmų vidus pasižymi stilių įvairove. Aplink rūmus - peizažinis parkas, kurio viduryje - kalva. Šiaurės pietuose ir rytuose iškasti trys tvenkiniai. Parko augalija įvairi. Dvaras - privati nuosavybė, tačiau atvertas lankytojams. Jame vyksta įvairios šventės, konferencijos, klasikinės muzikos koncertai „Kristupo piknikai“.
Vienas iš tokių dvarų yra ir Levaniškio II dvaras - tai privati ūkininko nuosavybė. Iš griuvėsių baigiamas prikeltas vos už 5 km nuo Šešuolėlių esantis dar vienas dvaras - Gaidelių dvaras. Dar vienas vertas dėmesio dvaras - tai Staškūniškio dvaras - bene vienintelis Lietuvoje, retas chrestomatinis XVII-XVIII a.
Vienas įdomiausių Alionių seniūnijos objektų - Juodiškių dvaras, kuris yra prie Giedraičių-Širvintų plento. Dvaro istorija siekia XVI a. Sodybos kompleksą sudaro ponų namas, ledainė, parko fragmentai, pastato dalis, tvartas. Seniūnijoje yra unikali, vienintelė rajone iš rąstų suręsta Alionių bažnyčia, pastatyta 1794 m., perstatyta 1932 m. Žymūs šios bažnyčios geležiniai kryžiai, XIX a. pab.-XX a. pr.
Čiobiškio seniūnijoje yra 39 kaimai, didesni iš jų - Lapelės, Juknonys, Strazdai. Seniūnijos centras - Čiobiškio miestelis. Jau apie XVI a. Čiobiškis buvo santykinai didesnis miestelis, kuris turėjo Magdeburgo teises. Čiobiškio likimą lėmė keliai - vandens ir sausumos į Vilnių.
Čiobiškyje veikia unikalus bemotorinis keltas, kuris per Nerį į Kaišiadorių rajoną gali perkelti ne tik didesnę grupę žmonių, bet ir 1-2 automobilius. Čiobiškio (Padalių) keltas veikia visą vasarą. Tai - vienintelis tokio tipo Lietuvoje unikalus upės srovės varomas keltas, tikra Čiobiškio įžymybė, technikos paminklas. Dabartinis keltas plaukioja nuo 1978 metų ir, nepaisant karo ir po jo sekančių įvykių, priklauso tai pačiai šeimai.
Čiobiškio keltas
Čiobiškyje yra išlikę klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, pastatyti XVIII a. pab. Pastatai supa pusiau uždarą vidinį kiemą. Čiobiškio dvarą suprojektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tokio pat stiliaus mūrinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1810-1816 m. Čiobiškyje taip pat yra ir arkinis Dariaus ir Girėno vardo tiltas, pastatytas 1933 m.
Šalia Dariaus ir Girėno tilto, ant Musės kranto, daugiau kaip šimtą metų skaičiuoja vandens malūno pastatas. Jei ieškote, kur būtų galima smagiai pasivaikščioti, rinkitės eiti link Janionių piliakalnio, kuris yra kaimo pietvakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, prie Musės ir Kaimenos santakos. Jis dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuolio - požemių dievo - vardu. Piliakalnis apipintas legendomis.
Dar viena Čiobiškio lankytina vieta - tai gražiai įrengtas tautodailininko Povilo Malinausko skulptūrų parkas „Malinauskų takas“. „Malinauskų tako“ ekspozicija užima beveik 20 a sklypą. Ši rekreacinė vieta jungia apie 30 įvairiausių skulptūrų ir statinių.
Gelvonų seniūnijoje yra Gelvonų ir Bagaslaviškio miesteliai, 67 kaimai (iš jų 15 negyvenamų), 17 viensėdžių (iš jų 9 negyvenami). Seniūnijos centras - Gelvonų miestelis. Gelvonų centre - mūrinė neoklasicistinė su neobaroko elementais Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje stovi XIX a. statyta Pliaterių koplyčia, kurioje įmūrytas akmuo su ženklu, primenančiu žmogaus pėdą.
Iš Bagaslaviškio krašto taip pat buvo kilęs šviesuolis, rašytojas, diplomatas, visuomenės veikėjas Ignas Šeinius (Jurkūnas) (Šeiniūnų k.). Paties rašytojo gimtinė yra Šeiniūnų kaimo pietrytinėje dalyje. Išlikę namo pamatai, ant jų pastatytas naujas namas. Greta jo 1989 m., minint I. Šeiniaus 100-ąsias metines, pastatytas tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas ąžuolinis stogastulpis.
Nuo Bagaslaviškio yra kilęs ir vienas talentingiausių ir žinomiausių Lietuvos medžio drožėjų, poetas ir pasakorius I. Užkurnys. Senosiose Pyplių kapinaitėse yra šio kraštiečio menininko paminklų-skulptūrų. Minimose kapinaitėse ir palaidotas vienas žymiausių Lietuvos medžio drožėjų I. Bagaslaviškyje yra Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.
Jauniūnų seniūnijoje yra 62 kaimai, didesni iš jų: Bartkuškis, Medžiukai, Šiauliai. Seniūnijos centras - Jauniūnų gyvenvietė. Seniūnija turtinga kultūros paveldo objektų: penki pilkapynai, Gudulinės šventvietė, vadinama Kukaveičiu (manoma, kad šioje vietoje galėjo būti sudeginti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai).
Vos 2 km atstumu nuo Vilniaus-Panevėžio automagistralės yra Bartkuškio kaimas, pirmą kartą paminėtas 1533 m. Šiaurinėje kaimo dalyje - klasicistiniai dvaro rūmai. Juos pastatė grafai Pliateriai apie 1845-1855 m. Rūmai stovi ant stataus Bartkuškio ežero kranto. Rūmus juosia parkas. Pagrindinės alėjos gale - masyvūs trijų arkų vartai su barokiniu frontonu.
Musnininkų seniūnijoje yra 52 kaimai, iš jų Vileikiškių, Juodonių ir Viršuliškių kaimai - didesni. Seniūnijos centras - Musninkų miestelis. Miestelio centre tarp aukštų medžių stovi neogotikinė bažnyčia. Jos šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. Iš nugriautos senosios medinės bažnyčios medžiagų 1868 m. pastatyta varpinė, po kuria buvo įrengtas dvarininko M. Podbereskio šeimos kapas. Barborai Radvilaitei atminti Musninkuose XVI a. pastatyta baroko stiliaus koplytėlė. XVIII a. senosios vietoje pastatyta dabartinė. Koplytėlė suremontuota.
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad B.Radvilaitė viešėdama Musninkuose pas gimines sužinojo, kad Radvilų pilyje Dubingiuose sunkiai serga jos brolis, ji labai norėjo kuo greičiau pamatyti sergantį brolį. Buvo pavasaris, polaidžio upė Musė buvo ištvinusi, Barbora to nepaisė ir ryžosi keliauti. Pervažiuodama upę karieta pradėjo skęsti. Tuo metu mirtinai išsigandusi Radvilaitė puolė karštai melstis šventajai Barborai, kol karieta atsirėmė į upės dugną. Ji prisižadėjusi, kad jei laimingai pasieks krantą, pastatys koplyčią. Ir tikrai, karietai laimingai pasiekus krantą, Barbora ištesėjo pažadą - pastatė koplyčią.
Aktyvus Poilsis Gamtos Prieglobstyje
Širvintos upė - ilgiausias ir gražiausias Šventosios intakas. Upė vingiuota, turinti nemažai staigių posūkių, įvairių kliūčių: didelių akmenų, seklumų. Plaukiant įspūdį kelia aukšti skardžiai, vietos, pažeistos korozijos. Upės krantai mažai apgyvendinti ir puikiai tinkami stovyklavietei įsirengti.
Musės upė gerai žinoma baidarių žygeiviams. Plaukiant pašėlusia srove turėsite įveikti nemažai kliūčių: užtvarų, vandens malūnų liekanų, medžių.
Pastaraisiais metais vis labiau Lietuvoje populiarėja įvairūs vandenlenčių parkai.
Ekstremalių pojūčių mėgėjai į Širvintų rajoną atvyksta ieškodami adrenalino, kurį randa klampaus purvo žygyje. Brisdami pelkynu patirsite nepamirštamą nuotykį, išbandysite save, išmoksite budrumo, ištvermės. Trasoje yra ne viena smagi vieta: dumblo kūdra, purvo koridorius tarp medžių.
Mėgstantys aktyvų laisvalaikį gali rinktis žygiuoti Kernavės turistiniais - poilsiniais takais. Vienas iš jų - tai 2006 m. rugsėjį, minint Miškininko dieną, atidarytas turistinis poilsinis takas „Ateik žmogau, tyla priglausiu“. Tako ilgis 2 600 m, įrengta 21 atokvėpio vieta. Takas nėra sudėtingas, veda miško keliuku, yra žiedinis, prasideda bei baigiasi prie ,,Balto kalno“ poilsiavietės. Nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į Nerį. Be to, eidami taku pamatysite medžio drožinius, miško tvenkinį, Lielpės upelį, galėsite atsikvėpti įrengtose pavėsinėse. Žingsniuodami prieisite pilkapius, kuriuose palaidoti XI-XII amžiuje sudeginti mirusieji kariai ir vietiniai gyventojai.
Dar viena išskirtinė pramoga, kurią galite rasti Širvintų rajone - pasivažinėjimas šunų kinkiniais. Atvykę papramogauti susipažinsite su sibiro haskiais, kinkymu, inventoriumi, treniruotėmis. Smagus pasivažinėjimas Kernavės apylinkių miško takais yra retas reiškinys Lietuvoje.
Pajodinėti žirgais Kernavės miškais, pasivažinėti karieta vasarą ar rogėmis žiemą siūlo Kernavės žirgynai. Organizuojami jojimai miškais, pievomis, žygiai dienos bei nakties metu, šventės gamtoje, fotosesijos.
Galbūt, pasiilgote ramaus ir neįpareigojančio poilsio? Galbūt, planuojate didelę šventę ir norėtumėte išsinuomoti unikalias patalpas? O gal ieškote linksmų ir vasariškų vandens pramogų? Kviečiame jus į nuošaliame rojaus kampelyje įsikūrusį „Liukonių malūną“. Nuošalyje ir prie pat Širvintos upės kranto esanti vieta nepaliks jūsų abejingų ir kvies čia sugrįžti dar kartą!
Apie Lapšių dvarą, esantį Širvintų rajone, pasakojama jau 1816 m., Ukmergės pavieto bajorų reviziniame surašyme jis minimas. Laikui bėgant, 1874 m. dvarą iš varžytynių nusipirko lenkų kilmės bajoras Grigas Lukoševičius su žmona Stanislava. Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo įrengtas grūdų sandėlis ir Rūmai tam buvo naudojami apie trisdešimt metų, kol galiausiai 1991 m. kolūkio turtas išdalintas kompleksais ir privatizuotas. Neprižiūrimi pastatai išstovėjo iki 2001 m. ir tik 2009-2012 m. rūmai buvo pilnai rekonstruoti ir atrestauruoti. Pagal atliktus išsamius architektūrinius bei polichrominius tyrėjimus, išskirtinai naudojant tik senąsias technologijas, atkurta buvusi rūmų struktūra,...
Širvintų miesto pasididžiavimas - medžio drožėjas Julijonas Gridziuška.
Alionių seniūnijoje, Pamusės kaime, nuo 2011 m. veikia žygeivių ir sporto klubas „Dumblas“.
Edukacinė programa ,,Lino kelias". Apžiūrėsite lino apdirbimo ekspoziciją, išgirsite pasakojimą apie šio audinio istoriją, naudą, gamybą.
Jau minėtasis ir Čiobiškyje esantis „Malinauskų takas“- puiki vieta pasivaikščiojimui Širvintų rajone. Povilo Malinausko skulptūrų parkas.