Linas Rupšlaukis: Trimitininko, Kompozitoriaus ir Dėstytojo Portretas

Linas Rupšlaukis (g. 1989) - trimitininkas, kompozitorius, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Jo veiklos sritys apima atlikimo meną, kompoziciją, dėstymą, instrumentavimą bei dirigavimą. Atlikimo, dirigavimo, dėstymo ir kūrybos plotmės Lino Rupšlaukio veikloje yra neišvengiamai susietos ir viena kitą papildančios.

Lino Rupšlaukio studijos:

• 2005-2009 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje
• 2010-2011 m. tobulinosi Giovanni Pierluigi da Palestrina konservatorijoje Italijoje
• 2013-2014 m. trimito mokėsi Geteborgo Muzikos ir dramos akademijoje Švedijoje
• 2015 m., įgijęs magistro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pasinėrė į filosofijos mokslus Vilniaus universitete.

Užsienyje ir Lietuvoje įvertinimų sulaukia plati ir daugiasluoksnė kūrybinė veikla, kurioje ryškėja filosofiniai, literatūriniai, istoriniai kūrybos naratyvai bei kontekstai. Linas yra tarptautinių konkursų laureatas, festivalių, seminarų dalyvis arba komisijos narys, įvertinimus pelnęs Lietuvoje, Austrijoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir kt.

Ryškiausi apdovanojimai:

• YAMAHA 2014/2015 European Music Foundation Competition 1 - osios vietos nugalėtojas bei stipendininkas.
• Keletą kartų laureatas Tarptautinio trimitininkų konkurso „Trumpet Talents Tallinn”.
• „Stockholm International Music Competition” laureatas.
• Keletą kartų 1 - ųjų vietų laimėtojas Tarptautinio kamerinės muzikos konkurso - festivalio „Veju Ritmi”.
• 2 - osios vietos laureatas Tarptautinio kamerinės muzikos konkurso „Musical Aquarelle” ir kiti.

Atliko, dirigavo, skambėjo kompozicijos Liuksemburge, Šveicarijoje, Kinijoje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Italijoje, Suomijoje, Olandijoje ir kitose valstybėse. Keletą kartų įteikti prezidentės D. Grybauskaitės garbės raštai, Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro S. Liausos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriaus prof. Z. Ibelgaupto garbės raštai ir kiti. 2020 metais suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.

Pedagoginė veikla

Nuo 2017 - ųjų metų Linas Rupšlaukis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur jo studentai pelnė laurus tarptautiniuose konkursuose Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Latvijoje, Lietuvoje.

Kūrybiniai pasiekimai

Trimitininko, kompozitoriaus, dirigento ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo Lino Rupšlaukio kūrinys „Lošėjas“ ("The Gambler") trimitui/kornetui ir fortepijonui skambėjo 47-ojoje kasmetėje Tarptautinės trimitininkų gildijos (International Trumpet Guild) konferencijoje Mineapolyje (JAV). Laimėjęs kompozitoriams rengiamą naujų kūrinių ITG konkursą, L. Rupšlaukis buvo pakviestas pats kūrinį atlikti.

Linas Rupšlaukis konferencijos renginiuose pasirodė du kartus. Pirmame atliko tris kūrinius su tarptautiniu trimitininkų ansambliu diriguojant legendiniam profesoriui Davidui Hickmanui. Kitas pasirodymas buvo solo su viena žinomiausių JAV akomponuojančių pianisčių Rebecca Wilt, kuri yra ir ITG valdybos narė.

Pirmuosiuose atsiliepimuose apie konferenciją jau skaitome: „Linas Rupšlaukis atliko savo paties sukurtą kūrinį „Lošėjas“, laimėjusį 2017 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos skelbtą konkursą. Rupšlaukio kompozicijoje nepriekaištingai derėjo intervalinės melodijos ir techniškai sudėtingi pasažai, kuriuos jis atliko itin lengvai.

„Užsimezgė nemažai ryšių, kuriuos bus galima plėtoti bendradarbiaujant skirtingose srityse. Po pasirodymo konferencijoje atsirado svarstymų, ką galėčiau pristatyti kitų metų konferencijoje. Bet kol kas tai tik idėjos. Kelionės įspūdžiai bei patirtis kuo geriausi“, - konferencijos įspūdžiais dalinosi L.

Kūrybos bruožai

Kurdamas stengiasi pažinti, kas vyksta aplink jį dominančią sritį, todėl kompoziciniame jo lauke ryškus kūrėją dominantis filosofinis naratyvas. Atlikėjiškos ir kūrybinės L. Rupšlaukio veiklos sėkmę liudija prizai, pelnyti įvairiuose tarptautiniuose trimito ir kompozicijos konkursuose, tarp kurių - pirmoji vieta bei stipendija žymiajame „Yamaha Music Europe Foundation“ 2014/2015 m.

Tarp kitų svarbių L. Rupšlaukio laimėjimų minėtini kompozicijos „The Gambler“ sėkmė Lietuvos kompozitorių sąjungos bei Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusios trimitininkų draugijos „International Trumpet Guild“ rengiamuose konkursuose kompozitoriams, kūrinio styginiams ir fortepijonui „Oumuamua“ įvertinimas tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse „Chamber Chance“, kurį organizuoja Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, kompozicijų pučiamųjų orkestrams „The Bridges“ ir „Acta Curoniae“ apdovanojimai naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams konkurse „MCC Palanga“.

L. Rupšlaukis yra aktyvus tarptautinių festivalių, seminarų dalyvis, komisijų narys. Kompozitoriaus kūryboje dominuoja instrumentinė muzika, kurios pagrindu neretai tampa įvairiai kombinuojamos pučiamųjų instrumentų sudėtys ir tembrai. Pučiamųjų instrumentų atlikimo specifikos išmanymas kompozicijoje L. Rupšlaukiui praverčia kaip įrankis, padedantis atskleisti kūrybinę mintį.

Pučiamųjų muzikos repertuarą papildo vokaliniai-instrumentiniai kūriniai chorui, kompozicijos styginiams, mušamiesiems. Į savo kūrybą L. Rupšlaukis žvelgia kaip į ieškojimus, į savotišką jį dominančių sričių ar reiškinių interpretavimą bei dekonstravimą.

Kompozitorius inspiracijų kūrybai randa ne tik jį supančioje kasdienėje ir meninėje aplinkoje (konkrečiuose dailės, literatūros ir muzikos kūriniuose ar dramos spektakliuose), bet ir muzikos istorijos kontekstuose, tyrinėdamas XX amžiaus kompozitorių kūrybą. Nuolatinė supančio pasaulio refleksija, filosofiniai apmąstymai, anot paties kompozitoriaus, padeda patirti dabarties pulsą ir, interpretuojant jį savaip, perteikti per muziką.

Svarbiausi Lino Rupšlaukio kūriniai ir pasiekimai:

Lapkričio 29 d., Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, vyko Lino Rupšlaukio kompozicijos „Kiekvienas rytas pergyvens tave“ premjera. L. Rupšlaukio teigimu, kūrinio gaires nubrėžė Alvydo Šlepiko specialiai parašytas tekstas.

L.Rupšlaukis džiaugiasi, kad kažkuo galėjo prisidėti prie požiūrio į žmones su negalia keitimo: „Tai yra nuostabu, ką daro „Guboja“, ir mes visi turėtume daugiau daryti didesnei žmonių įtraukčiai.

Kompozitorius pasakoja, kad teksto pavadinimas buvo „Kai karas pasibaigs“. Autorius neabjejoja, kad kiekvienas klausytojas iš koncerto išsinešė savo viziją, savą kūrinio interpretaciją: „Nenorėčiau primesti, ką klausytojas turėtų išgirsti - manau, visada akademinį meną galima racionalizuoti ir paversti kritikos objektu, tas yra gerai, kita vertus, yra kiekvienas turi teisę interpretuoti ir savo žvilgsniu matyti ar jausti kūrinį.

Paprašytas apibūdinti kūrinio žanrą, kompozitorius nurodo, kad tai galėtų būti artima kantatai didelės apimties kompozicija, parašyta neoromantine muzikos kalba. Jis sako besitikintis, kad ši muzika priimtina daugeliui, ne tik profesionalams: „Yra balsas, solistas, daug gražių, kiekvienam klausytojui priimtinų atspalvių. Neoromantinę muziką supranta daug žmonių, ji yra susiformavusi vakarietiškoje popkultūroje, garso takeliuose“, - dalijasi mintimis L.

2019 m. jis atliko savo kompoziciją „The Gambler“ (2017) solo kornetui su orkestru Lietuvos tarptautiniame pučiamųjų orkestrų čempionate, kur Linas laimėjo „geriausio solisto“ titulą (dirigentas Russell Gray). Šis kūrinys atliekamas tarptautiniuose konkursuose, koncertų salėse Europoje, taip pat Sankt Peterburgo Mariinsky teatre ir kitur.

Europos pučiamųjų orkestrų čempionatas užsakė sukurti kompoziciją „Į kitą šimtmetį“ pučiamųjų orkestrui. 2020 m. laimėjo „Druskomanijos“ surengtą kompozitorių konkursą ir Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“ įvyko kompozicijos perkusijai „Lygiosios trunka tik akimirką“ (atlieka „Giunter Percussion“) premjera. Kompozicija „Tiltai“ pučiamųjų orkestrui laimėjo tarptautinį kompozitorių konkursą „MMC Palanga 2020“.

Eduardo Balsio tarptautiniame konkurse 2021 m. kompozicija mišriam chorui „Atsibudimas vidurnaktį“ buvo atrinkta į finalą ir atlikta Rygos kamerinio choro „Ave Sol“ (dirigentas Andris Veismanis). 2022 m. Panevėžio muzikinis teatras užsakė kantatą „Šviesa ir šešėlis“ (pagal Anne Waldman poeziją) orkestrui, sopranui (balsui) ir mišriam chorui. 2022 m. Danijos Princo pučiamųjų orkestras užsakė koncertą trombonui (dirigentas Henrik Vagn Christensen) ir premjera įvyko Aarhus ir Odense koncertų salėse. 2022 m. antrą kartą tapo kompozitorių konkurso „MMC Palanga 2022“ nugalėtoju su kompozicija „Acta Curoniae“ pučiamųjų orkestrui.

2020 m. Linas laimėjo Lietuvos kompozitorių muzikos leidybos konkursą, kurį organizavo Lietuvos muzikos informacijos centras. Linas yra Tarptautinės trimito gildijos narys.

Linas Rupšlaukis: „Tyrinėju istoriją, nes noriu pajusti dabarties pulsą“. Pastaruoju metu Lietuvos ir užsienio kontekstuose nemažai dėmesio sulaukia kompozicinis L. Rupšlaukio baras, kuriame ryškėja ir kūrėją dominantis filosofinis naratyvas. Įvairių reiškinių refleksijos išsiskleidžia į muzikinius Lino kūrinius.

Viename naujausių kūrinių „Tiltai“ panaudoti modifikuoti švilpimo garsai, skleidžiami skulptoriaus Antanio Mončio kurtose kaukėse įmontuotų švilpukų. Anot L. Pagrindiniu laikyčiau atlikimo meną, nes jis mane lydi nuo vaikystės. Atlikėjo karjerą pradėjau nuo fortepijono, bet vėliau tėvai nusprendė, kad grosiu trimitu. Man visai patiko, o ir sekėsi gerai. Bet grojau dar ir mušamaisiais, domėjausi psichologija ir filosofija, nors ir ne visiems mano aplinkoje buvo suprantamas noras ieškoti. Dabar atlikimo menas yra tiesioginis mano darbas, tad neišvengiamai ir pagrindinė veiklos sritis, tačiau visos kitos taip pat labai reikšmingos.

Sakyčiau, kad atlikimo specifikos išmanymas kompozicijoje pasitarnauja labai teigiamai. Kaip atlikėjas esu susidūręs su skirtingais orkestrais ir skirtingais muzikantais, tad žinau, kaip funkcionuoja instrumentai. Bendras mano išsilavinimas lipdėsi iš įvairių pusių, tad ir į muzikos atlikimą, ir į komponavimą galiu žvelgti iš skirtingų žiūros taškų.

Visuomet atsižvelgiu į tai, kokias galimybes turiu duotuoju momentu - apsvarstau, kaip galėsiu realizuoti idėją, nes tai, kas tinka pučiamiesiems instrumentams, nebūtinai tinka styginiams, ir vice versa. Kliaujuosi ir savo paties intuicija, skoniu, kuris nurodo konkrečioms instrumentų sudėtims priimtiną braižą. Muzikoje, kaip ir kitose gyvenimo sferose, man įdomus gylis ir prasmė, prie kurių einu muzikoje kurdamas tam tikrą įtampų lauką. Toks yra mano tikslas ir siekiamybė.

Man patinka ekspresija, kad ir tyli, sukaupta, norisi kalbėti temomis, kurioms yra erdvės. Kai dauguma žmonių kalba apie tą patį, menas tampa savotiška reprodukcija: vienas kūrinys atkartoja kitą, kad ir kita forma.

Man tai įdomu, nes tik pažinęs save ir aplinką žmogus gali priimti tinkamus sprendimus ir buitiniu lygmeniu, ir kūryboje. Kurdamas stengiuosi pažinti, kas vyksta aplink mane dominančią kūrybinę sritį: kokie kūriniai konkrečia tematika jau yra sukurti, kokias prasmes jų autoriai komunikuoja. Ištirtas kontekstas įgalina į konkretų reiškinį pažvelgti filosofiškai - plačiau ir giliau.

Muzikinis kūrinys - tai per tam tikrą laiko tarpą išsiskleidžianti tam tikra dramaturgija, kurią formuoja ritmas, harmonija, melodija, intonacijos ir tam tikri muzikiniai kontekstai. Kūryboje daug dėmesio skiriu struktūroms, kurias prilyginčiau matematiniams sprendimams. Jie man yra būtini, bet kaip pagrindinį dalyką matau intuiciją, nes struktūrinius kūrinio aspektus man diktuoja būtent intuicija, kuri nurodo kryptį.

Pastebiu, kad šiuolaikinėje muzikoje ryškėja emocijų devalvacija. Emocijų nunykimą laikau nemaža problema. Norisi apie tai mąstyti ir šią problematiką paliesti muzikoje. Man įdomus socialinis Don Žuano personažo aspektas ir kaip šiandienėje visuomenėje tokios asmenybės formos ar bruožai gali funkcionuoti.

Akis užkliūna už tų, kurie man įdomūs atlikėjų, formos ar turinio prasme. Tad dalyvavimas konkursuose dažniausiai būna mano praktinis ar net pragmatinis pasirinkimas, ypač jeigu turiu tam laiko ir erdvės. Galbūt tokiu būdu tam tikra prasme save priverčiu komponuoti intensyviau ir kokybiškiau. Laisvas kūrybinis procesas gali trukti labai ilgai, o turėdamas fiksuotą terminą, stengiuosi kuo produktyviau išnaudoti turimą laiką, be to, esu priverstas kūrinį pabaigti nustatytu laiku.

Tiesa, konkursų esu laimėjęs daug ir kaip atlikėjas, ir kaip kompozitorius. Kita vertus, laimėti konkursai iš dalies liudija, kad esu teisingame kelyje. Bent jau norėtųsi tuo tikėti. Tačiau negaliu būti tuo tikras, nes konkursiniai nuopelnai gali sukurti iliuziją. Juk nebūtinai tik tie kompozitoriai ar atlikėjai, kurie laimi konkursus, savo darbą atlieka kokybiškai - nebūtinai jų kūrybos turinys yra gilus, įdomus ir prasmingas.

Kompozitoriaus vaidmuo nuolatos keičiasi: XIX a. buvo romantizuojamas ir garbinamas genijaus kultas, o šiandien kūrėjas turėtų būti ir kritikas - pats sau ir aplinkai. Jis turi ieškoti zonų, kurios nebūtinai patogios ir nebūtinai teikia naudą. Ieškojimas yra savaime naudingas procesas.

Reaguoju teigiamai, nors emociškai nebūtinai gera ją priimti. Juk būna, kad į kūrinį įdedi labai daug darbo, o kritišką komentarą kas nors pasako atmestinai, kažkur kažką nugirdęs ir nebūtinai pasigilinęs. Tai natūralu, žmonės gyvena savo gyvenimus ir nebūtinai esi jiems įdomus. Kai kuriuose kontekstuose tokios paviršutiniškos kritikos nesureikšminu, nes nemanau, kad ją analizuoti labai prasminga. Tačiau konstruktyvi kritika yra siekiamybė.

Su kiekvienu kūriniu vis atrandu ką nors naujo. Mano kūrybos siekiamybė - muzikinės kalbos plotmėje suderinti įtampų laukus. Aš vis dar tyrinėju muziką, komponuotą iki XX a., taip pat esu pasinėręs į D. Šostakovičiaus, S. Prokofjevo, I. Stravinskio, O. Messiaeno, W. Lutosławskio ir G. Ligeti muzikos analizę. Vis dar sukuosi aplink jų orbitas, man jos labai įdomios - pradėjęs ką nors komponuoti, neišvengiamai klausausi šių kompozitorių, nes jų kūriniuose tiek daug informacijos. Suvokiu, kad tokia prieiga prie muzikos gana ribota, tačiau kiek kritiškai žiūriu į kompozitorius, kurie šoka į naujus vandenis neištyrę pagrindų, nesuvokdami, nuo ko viskas prasidėjo ir kur link einama.

Muzikos istorijos kontekstuose yra aruodai informacijos, kurią reikia žinoti norint, kad šiandienis kūrybinis veiksmas įgautų prasmę ir vertę.

tags: #linas #rupslaukis #nuomininkas