Priestato prie namo statybos reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi statant priestatus daugiabučiuose namuose Lietuvoje. Išsiaiškinsime, kada reikalingas projektas ir statybos leidimas, o kada galima apsieiti be jų, bei kokie įstatymai ir reglamentai tai apibrėžia.

Ar Reikalingas Projektas ir Leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?

Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą.

Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m². 100-200m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai.

Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.

Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Konkretūs Pavyzdžiai ir Situacijos

Panagrinėkime kelis dažnai pasitaikančius klausimus ir situacijas, susijusias su statybos leidimais ir reikalavimais:

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m² be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
• Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI Komentaras ir Svarbūs Aspektai

Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Svarbios Sąvokos ir Apibrėžimai

Norint geriau suprasti statybos reikalavimus, svarbu žinoti pagrindines sąvokas ir jų apibrėžimus:

• Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
• Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys.
• Nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
• Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
• Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje.
• Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Apžvelkime keletą dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su priestatų statyba ir rekonstrukcija:

1. Noriu pasiteirauti ar reikalingi leidimai, norint prie namo pastatyti priestatą su pamatais. Namas yra 70 m². Vienas priestatas būtų 20m², kitas (verandos tipo) 8 m².

   Jei iš Jūsų minimų priestatų bus įėjimas į namą, tuomet reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą (jei namas registruotas Registrų centre 100% baigtumo). Jei namas neregistruotas, arba registruotas mažesniam nei 100% baigtumui, reikia rengti projekto korektūrą.

   Jei įėjimo į namą nebus, jei teritorija, kurioje stovi Jūsų namas nėra saugotina (regioninis parkas, kultūros paveldo zona, draustinis ir pan.), t.y. tiesiog kaime esantis sklypas, tuomet nereikia jokio projekto, nereikia statybą leidžiančio dokumento.

   Jei namas yra mieste, reikės rengti projektą tiems priestatams.

2. Galvojame rekonstruoti seną namą, kur reikia kreiptis ir su kokiais dokumentais dėl leidimo pradėti darbus? (Žiūrėti daugiau...)
3. Planuoju pirkti seną namą, namą nugriauti, pasitvarkyti pamatus ir jo vietoje pakelti sienas ir stogą, langų bei durų angų vietos bus ...

   Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Statinių statybos rūšys nustatomos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, (toliau - Reglamentas). Šio reglamento 8 punkte nurodyta, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių.

   [...] Naujo statinio statybos tikslai yra: [...]; 8.2. Reglamento 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: [...]; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.

   Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad, jeigu dėl priestato pristatymo nebus keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tai statybos darbai būtų priskirtini naujo statinio statybai.

Kada reikalingas statybos leidimas?

Inspekcijos specialistai primena, kad priestato statyba atitinka naujo statinio statybai taikomus reikalavimus, jeigu statybos darbų metu nekeičiamos esamo pastato laikančiosios konstrukcijos. Statybos techniniame reglamente „Statinio statybos rūšys“ nurodoma, kad naujo statinio statyba galima tik žemės paviršiuje, kuriame nėra kitų statinių, taip pat siekiant pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neperstatant ir nepertvarkant esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų. Taigi, pastato, prie kurio planuojamas priestatas, laikančiosios konstrukcijos negali būti silpninamos, stiprinamos ar kitaip keičiamos. Šie reikalavimai taikomi net ir naudojant esamo pastato elementus.

Reglamente statinio rekonstrukcija apibrėžta kaip esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas, padidinant arba sumažinant bet kuriuos statinio išorės matmenis. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio arba tarp dviejų statinių pristatomas priestatas, o dėl šio pristatymo keičiamos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.

Tiek naujo statinio statybai, tiek esamo pastato rekonstrukcijai, privaloma iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Bendruoju atveju, statinio savininkas gali gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti jam priklausantį statinį, jeigu tuo nepažeis specialiųjų teritorijų planavimo reglamentų ir kitų rekonstrukcijai taikomų reikalavimų. Jeigu sklypas valdomas bendros nuosavybės teise, norint gauti dokumentą, kuris leis vykdyti statybos darbus, reikalingi visų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Tad jei nusprendėte prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Primintina, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu laikoma, kai prie statinio pristatant (ar pastatant tarp gretimų statinių) priestatą dėl jo (priestato) pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.

Kai vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas iki rekonstravimo buvo II grupės nesudėtingasis pastatas (plotas iki 80 kv. Rekonstravimo projektas būtinas, darbus galit atlikti patys, energetinį galbūt bus galima paderinti paliekant esamą. Jūsų minimi darbai priskiriami pastato rekonstrukcijai, todėl reikalingas projektas ir statybos leidimas. Jums bus reikalingi šie dokumentai: 1. sklypo ir namo registrų centro išrašai; 2. Sklypo kadastriniai matavimai; 3. Sklypo topografinis planas; 4. Pastato kadastro byla; 5. Grunto geologinių tyrimų ataskaita, registruota Žemės gelmių registre, nes įrengsite naujų pamatų. Energinės klasės reikalavimai būtų taikomi tokiu atveju, jei bus numatoma šiltinti pastatą. Žemiausia riba - B klasė po rekonstrukcijos, jei projekte bus numatoma pastatą šiltinti. Bus reikalingas atestuotas statybos vadovas. Statybos darbus galite atlikti patys arba samdyti - reikalavimų nėra.

tags: #priestatas #prie #namo #duru