Turizmas yra viena svarbiausių žmogaus rekreacinės veiklos sudedamųjų dalių. Savo prigimtimi ir esme turizmas pirmiausia yra keliavimas, kurio metu gaunami nauji potyriai, informacija. Tačiau keliaujant atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, patiriame nuotykių, kuriame, bendraujame, sportuojame. Turistas - asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydymo ar kitokiais tikslais keliauja po šalis ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nnuolatinės vietos ribų.
Turizmas yra daugiametė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. Turizmas apima atostogas darbo atostogas, trumpas savaitgalio išvykas ar vienos dienos keliones, verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje. Jis yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja katastrofos, karai, politinių jėgų kaita. Turizmas taip pat labai konkurencinga industrija.
Pagrindinės turizmo rūšys ir jų klasifikavimas
Populiariausias yra turizmo klasifikavimas pagal kelionės tikslą. Taip pat egzistuoja klasifikavimas pagal turistų skaičių, kelionės trukmę ir keliavimo būdą.
Pagrindinės turizmo rūšys:
- Vietinis turizmas.
- Atvykstamasis turizmas.
- Išvykstamasis turizmas.
Kitos turizmo rūšys Lietuvoje:
- Kaimo turizmas - dėl kurio kasmet į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio šalių.
- Sportinis turizmas - tai kelionės kurių tiklas dalyvauti sporto varžybose.
- Mototurizmas - važiavimas motociklais, nuoma, jų remontavimas ir detalių tiekimas.
Kaimo turizmas plačiai paplitęs daugelyje pasaulio šalių, tačiau pasigendama visuotinai pripažinto kaimo turizmo apibrėžimo. Terminai “kaimo turizmas”, “agroturizmas”, “subalansuotas turizmas” ir “ekoturizmas” reikalauja išsamesnio paaiškinimo. Kaimas yra teritorinė ir erdvinė samprata. Kaimo vietoves sudaro žmonės, žemė, ir kiti ištekliai, esantys atviroje erdvėje ir mažose gyvenvietėse.
Tai ir pramoginis turizmas, kai keliaujama norint pasilinksminti, pašvęsti. Dar visai neseniai Lietuvoje šitokio pobūdžio kelionės į kaimą buvo dominuojančios. Glaudžiai su kaimo turizmu yra susijęs gamtinis ir gamtinis - pažintinis turizmas, nes svarbiausias kaimo turizmo elementas yra gamtinė aplinka. Kai kuriais aspektais su kaimo turizmu yra susiję religinis, etninis bei profesinis turizmas. Taigi kaip matome, kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Kaimo turizmo esmę sudaro poilsio paslaugų kaip prekės visuma. Šios paslaugos vis populiarėja tarp šalies miesto gyventojų.
Kaimo turizmas yra nauja, bet perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis. Tai rodo ir kaimo turizmo rodiklių augimas. Tai byloja, kad ateityje bus plėtojamas vietinis turizmas. Kaimo turizmo bumas, ttaip staigiai šoktelėjęs Lietuvoje, būdingas ne tik reformų išvargintoms Rytų Europos tautoms. Turtingoje ir stabilioje Vakarų Europoje šis verslas klesti daugiau kaip trys dešimtmečiai.
Kaimo turizmas - tai mažas, bet sparčiai augantis ekonominis sektorius. Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę jos dalį. Jis gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių.
Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vvietinių gyventojų ir turistų - išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo ir apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tačiau turizmo augimas gali iššaukti kai kurių pavojų atsiradimą: galimas kriminalinių nusikaltimų išaugimas, užterštumo padidėjimas ir t. Kaimo turizmo raidoje galėčiau išskirti tris etapus. Reikia nepamiršti, kad kaimo turizmo raidą lėmė politinė situacija šalyje, nes tai vienas iš pagrindinių rodiklių, įtakojančių kaimo turizmo plėtrą. Nuo 1994 metų įvairių užsienio ekspertų skatinami Lietuvos kaimo žmonės susidomėjo kaimo turizmo verslu. 1996 metais turizmo agentūros paslaugų kataloge atsirado pirmoji keturių kaimo sodybų reklama. 1997 metais išleistas pirmas sodybų katalogas.
Reikia pabrėžti, kad tai savarankiška ne pelno siekianti organizacija, vienijanti Lietuvos kaimo turizmo paslaugų ttiekėjus, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti. Kaimo turizmo asociacijos uždavinys - atstovauti asociacijos narių interesus įvairiose institucijose ir organizacijose, rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, ruošti metodines priemones, kelti asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje ir t. Šiuo metu asociacija vienija per 300 narių. Asociacija turi savo patentuotą ženklą. Tai žaliame fone stovintis baltas gandras. Jis žymi poilsio kaime sodybą - asociacijos narę. Ženklą naudoja asociacijos nariai savo reklamos priemonėse. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komfortiškumo) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį. Visos asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas, suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus.
Kaimo turizmo sodybos. Rural tourism in Lithuania. Усадьбы для отдыха в Литве
Kaimo turizmo sodybos įkūrimas ir teisiniai aspektai
Kalbant apie verslo kūrimą, gali kilti klausimas, kas tie žmonės, kurie lemia kaimo turizmo verslą ir kodėl jie tai daro. Yra daug pavyzdžių, kad svarbiausia priežastis imtis verslo buvo nepasitenkinimas savo padėtimi, noras nepriklausyti nuo kitų valios, panaudoti sukauptas lėšas. Dažniausiai tai yra eenergingi, veiklūs žmonės, sugebantys įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai optimistai, nebijantys rizikuoti, nes vertindami save įvertina ir rizikos faktorius, nes sunkumus numato iš anksto. Kaip ir kiekvienam verslui, taip ir poilsio kaime organizavimui yra reikalingas jo įteisinimas.
Kaimo turizmo paslaugas gali teikti gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininkai savo sodyboje ar individualiame gyvenamame pastate. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti.
Gamtinė aplinka - tai aplinka, kurioje vyrauja natūralios gamtos elementų visuma: klimatas, atmosfera, vandenys, reljefas, augalija, gyvūnija. Pasaulyje yra nemažai teritorijų, atliekančių tik vieną funkciją. Pasikeitus visuomenės poreikiams, keičiasi ir vietovės funkcinė paskirtis. Kaimo turizmas vyksta nne tik kaimo (t.y. iš dalies urbanizuotame), bet ir natūraliame kraštovaizdyje. Gamtiniai turizmo ištekliai - tai gamtiniai veiksniai, naudojami turistų poreikiams tenkinti. Paprastai turizmui yra naudojami ne pavieniai gamtiniai ištekliai, o atskiri jų kompleksai, kaip antai - mmiškai ir vandens telkiniai, parkai ir turistinės trasos ir t. t.
Kultūra - tai žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes. Kultūrinė aplinka - tai visuomenės veiklos produktas, jos formos ir sistemos, kurios leidžia suprasti atitinkamų ekonominių, informacijų ypatumus, skirtumus. Turizmo kultūriniams ištekliams priskiriami archeologijos, mokslo ir technikos, urbanistikos paveldo objektai, folkloro tradicijos ir liaudies amatai, šiuolaikiniai meno kūriniai ir mokslo laimėjimai, kolekcijos, kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos pažintiniam, kultūriniam ir kitokiam turizmui. Tačiau ne visi kultūros paveldo objektai yra parengti turistų lankymui, nors jie galėtų būti pritaikomi turizmui, įrengiant juose ekspozicijas, pritaikant juos turizmo paslaugų infrastruktūrai.
Turizmo paslauga - veikla, susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės organizavimo, ttransporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas. Kaimo turizmo produktu vadinama apgyvendinimo paslauga, kai už nustatytą mokestį ar be mokesčio išnuomojama apgyvendinimui įrengta individuali gyvenamoji patalpa arba atskiri kambariai ir papildomai suteikiamos aktyvaus poilsio galimybės. Kaimo turizmo produktą sudaro sodyboje apsigyvenusiems turistams teikiamų paslaugų ir prekių visuma.
Kaimo turizmo produktas dar nėra suformuotas ir atvykstamojo turizmo firmos kol kas neorganizuoja užsienio šalių turistų poilsio Lietuvos kaimo sodybose. Produktas palaipsniui formuojasi kaip apgyvendinimo ir poilsio paslaugų kaimiškoje aplinkoje paketas bei patalpų nuoma ir paslaugos nedideliems renginiams. Apgyvendinimo paslauga - būtinos apgyvendinti sąlygos ir veikla, kuria tenkinami turisto nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiai. Reikia pabrėžti, kad apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip šeši nuomojami kambariai (numeriai). Jei kambarių (numerių) skaičius didesnis, tokioms patalpoms taikomi apgyvendinimo paslaugų įmonės reikalavimai. Apgyvendinimas - viena svarbiausių tturizmo paslaugų sistemos sudėtinių dalių.
Organizuojant kaimo turizmą, galioja taisyklė - visur yra panašūs minimalūs reikalavimai būsto kokybei. Poilsiautojų kaime priėmimas ir aptarnavimas nėra paprastas trumpalaikis svečio priėmimas. Tai verslas, kuris turi daugybę normų ir reikalavimų. Šioje dalyje pateiktos pačios svarbiausios ir būtiniausios žinios pradedantiems kaimo turizmo verslą. Šios dienos vartotojas nori kokybiškos apgyvendinimo paslaugos. Kitaip tariant, turi būti švaru, tvarkinga ir jauku, taip pat privalomos sąlygos asmens higienai palaikyti. Tačiau kaimo turizmo paslaugų organizavimui kaimo sodybose reikia pasirengti.
Ūkininkas ar individualių namų savininkas, norintis teikti kaimo turizmo paslaugą, privalės turėti patentą teikti apgyvendinimo paslaugas. Kaimo turizmo paslauga turėtų būti teikiama tik atsižvelgiant į rajono savivaldybės reikalavimus, susijusius su vandens tiekimu ir kanalizacija, atliekų šalinimu, priešgaisrinėmis priemonėmis, higiena- sanitarija, bendru saugumu. Lietuvos rajonų savivaldybės, suteikdamos kaimo turizmo paslaugų tiekėjams kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą, privalės kontroliuoti, kad apgyvendinimo paslaugoms būtų naudojami tik individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys (svirnai, žvejų, medžiotojų nameliai ar pan.), vasarnamiai, sodo nameliai arba kambariai išvardintose patalpose. Apgyvendinimui negali būti skirta daugiau šešių nuomojamų kambarių. Kaimo turistų negalima apgyvendinti virtuvėje, pereinamuose kambariuose. Apgyvendinimui skirtose patalpose neturi būti vabzdžių, pelių ar kitokių kenkėjų. Visuose turistų nuomojamuose kambariuose turi būti palaikoma nustatyta temperatūra. Turistams turi būti užtikrinta ramybė ir tyla. Jeigu kambariuose nėra televizoriaus, jis turi būti įrengtas atskiroje patalpoje. Kaimo turizmo paslaugų tiekėjas privalo užtikrinti turistų daiktų saugumą. Šalia namo turi būti įrengta vieta mašinų parkavimui. Pretenzijas dėl kaimo turizmo paslaugų kokybės vartotojai turi pateikti rajono Turizmo paslaugų komisijai.
Maitinimo paslaugos ir investicijos
Sėkmė priklauso nuo sodybos, kuriose greta apgyvendinimo paslaugų, organizuojamas ir maitinimas. Šiuo metu populiariausias maitinimo būdas - savitarnos virtuvės. Paprastai jų pageidauja tie turistai, kurie suinteresuoti mažinti poilsiavimo išlaidas. Kita vertus, šeimininkai sutaupo nemažai laiko. Daugelis užsienio svečių, atvykę į Lietuvoje esančias kaimo sodybas, pageidauja maitinimo paslaugos. Juos domina įvairūs firminiai šeimininkės patiekalai.
Kokias investicijas bedarytume, kaip beįrengtume kambarius, reikia įvertinti tai, kad viskas keičiasi: keičiasi patogumų supratimas, gyvenimo lygis, kaimo turizmo produkto vartotojų poreikiai. Planuojant reikia nepamiršti, jog po 10 metų viską reikės iš eesmės atnaujinti. Vadinasi, kambarių įrengimo išlaidų tam tikra dalis jau dabar turi būti įtraukiama į kaimo turizmo paslaugų kainą arba kitaip tariant, per kainą reikia sukaupti reikiamą kapitalą, susidėvėjusiai įrangai nuolat atnaujinti. Kai kurių inventorių, tai pat žaislus, reikia atnaujinti kkiekvienais metais, todėl šią vertę reikia įskaičiuoti į einamųjų metų kainą.
Yra apskaičiuota, kad teikiant tik apgyvendinimo paslaugas vienos paros kaina turėtų būti ne mažesnė kaip 13 litų vienam asmeniui. Pigiau išnuomoti patalpas šeimininkui būtų nuostolinga. Be to darbo autorė kaimo turizmo paslaugų teikėjams nuolat domėtis konkurentų veikla. Sodybų šeimininkams praverstų atostogų metu išvykti į kitas Lietuvoje sodybas, pasidomėti, kaip jie bus priimami ir aptarnaujami. Visą laiką būdamas savos sodybos teritorijoje gali nepastebėti, kaip greitai viskas keičiasi. Reikia nepamiršti, kad poilsiautojai kasmet nori rasti kažką naujo.
Žemės naudojimo aspektai
Iki to laiko, kol sodyba atitiks įsivaizduojamą objektą, ją reikia įrengti, o tai reiškia - pastatyti statinius ir sutvarkyti aplinką. Žemės įstatymas aiškina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip galima naudoti sklypą, nurodyta Žemės naudojimo būdų turinio apraše.
Jei kaimo plėtros žemėtvarkos projekte nurodyta, kad projekto tikslas - ūkininko sodybos vietai reikalingų statinių statybos vietos parinkimas, o parinktoje sodybos vietoje planuojama statyti vieną gyvenamąjį namą ir ūkinei veiklai reikalingus statinius, reikėtų vadovautis Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje pateikta ūkininko sodybos apibrėžtis.
Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ apibrėžta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Taigi apibendrinant darytina išvada, akcentuoja Statybos inspekcija, kad ūkininko sodyboje pagalbinio ūkio paskirties pastato statyba be gyvenamojo namo yra negalima.
Statybos inspekcijos informacija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.
VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.
Statybos darbų pabaiga ne visada sutampa su palankiomis oro sąlygomis. Žiemos laikotarpiu statytojai dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis užbaigti sklypo sutvarkymo darbus - reljefo formavimą, dangų įrengimą ar želdinimą. Tačiau nepalankios sezono sąlygos savaime neužkerta kelio statybos užbaigimui.
Planuojate nugriauti seną namą ar kitą statinį? Klausimas: Ar reikalingas kaimynų sutikimas kuriant kaimo turizmo sodybą, kuri randasi gyvenvietėje? Komentarai: Jei kaimo turizmo sodybos paskirtis bus poilsio, tuomet turėsite projektinius pasiūlymus derinti su visuomene, nes poilsio paskirties pastatai patenka į visuomenei svarbių statinių sąrašą, kuriuos projektuojant, būtinas visuomenės derinimas. Ir jei statote šį pastatą neišlaikydami 3m atstumo iki sklypo ribos, tuomet besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai bus reikalingi.