Dalinė apdaila: galimybė sutaupyti ar iššūkis?
Daugeliui naujakurių būsto įsirengimas - tai ne tik vienas svarbiausių, bet ir sudėtingiausių etapų gyvenime. Pradinė mintis dažnai skamba optimistiškai: įsirengsime greitai, racionaliai ir nebrangiai. Tačiau praktikoje susiduriama su šimtais sprendimų, dešimtimis tiekėjų ir nenuspėjamais biudžeto pokyčiais.
Ką naudingiau rinktis: būstą su daline ar pilna apdaila? Samdyti interjero dizainerį ar pasikliauti savo estetikos pajautimu? Šį variantą naujakuriai renkasi dėl galimybės sutaupyti, laisvės pasirinkti rangovus ir nerimo, kad būstas su pilna apdaila labiau atitiks projekto plėtotojo viziją, o ne naujų būsto savininkų poreikius.
Kita vertus, jei turite aiškią namų interjero viziją, ją lengviau bus įgyvendinti erdvėje su daline apdaila - jūs nuspręsite, kur ir kokios pertvaros turėtų atsirasti, kam bus paskirta kiekviena namų erdvė, kokio funkcionalumo ieškote. Kurdami namus galėsite išnaudoti savo kūrybiškumą, išmanumą ir estetinį skonį.
Ką svarbu išsiaiškinti renkantis būstą su daline apdaila?
Renkantis būstą su daline apdaila, būtina išsiaiškinti, kas tiksliai jame bus atlikta - vienu atveju galite rasti tik pagrindinių komunikacijų įvadus, kitu - išlygintas grindis, nutinkuotas sienas ir šildymo įrangą. Savarankiškai planuodami remonto biudžetą, pirmiausia nuspręskite, kam ir kiek pinigų norite skirti. Prieš šios sumos patariama pridėti apie 20 procentų, nes proceso metu gali atsirasti nenumatytų išlaidų, brangesnių sprendimų ar pan. Turėtumėte iš anksto suplanuoti, kam skirsite daugiau lėšų, kur galite sutaupyti arba ką galite įsigyti vėliau.
Būstų su pilna apdaila poreikis ir pasiūlą rinkoje svyruoja. Vieniems tai - patogus būdas sutaupyti laiko, kitus atbaido kiek didesnė galutinė būsto kvadratinio metro kaina. Skaičiuojama, kad apdaila šią kainą padidina iki 20 proc. Dalis naujakurių tikisi, kad patiems organizuojant remonto darbus, samdant meistrus ir renkantis medžiagas pavyks daugiau sutaupyti.
Įsigyjant namus su pilna apdaila palengvinama ir finansinė įtampa - tokiam būstui suteikiama viena paskola, jo įsigijimui ir remontui, todėl būsite tikri, kad nereikės papildomų santaupų ar dar vienos paskolos. Toks pasirinkimas finansiškai palankesnis, nes būsto paskolos, priklausomai nuo jos grąžinimo būdo, palūkanų norma neturėtų viršyti 5 proc.
Šiuolaikiniam miesto žmogui svarbus laikas, kokybė ir efektyvumas, todėl tapę naujakuriais jie taip pat ieško patogių, jų lūkesčius patenkinančių sprendimų. Pavyzdžiui, projekte „Karaliaučiaus slėnis“ įsigiję būstą klientai gali pasirinkti iš dviejų siūlomų interjero dizainerių parengtų apdailos variantų, kuriuos įgyvendina atrinkti partneriai. Būstai su pilna apdaila pasižymi šabloniniais, neutraliais, lengviau įgyvendinamas interjerais, todėl namams suasmeninti naujakuriai renkasi įdomesnius baldus, interjero detales, ryškesnę tekstilę.
Profesionali pagalba įsirengiant namus - dar vienas sprendimas, galintis padėti naujais namais džiaugtis greičiau ir be papildomo streso. Interjero dizainerių paslaugas dažniausiai renkasi naujakuriai, įsigiję būstus su daline apdaila - užpildyti visiškai tuščią erdvę, nemenkas iššūkis.
„Mes dirbame nurodyto biudžeto ribose, bet biudžetas visgi turi būti skiriamas, nes dizainerio darbas nėra rasti pigiausias rinkoje siūlomas medžiagas ir baldus. Bendravimas su klientu pirmiausia prasideda nuo poreikių išsiaiškinimo, techninių brėžinių parengimo, interjero koncepcijos sukūrimo. Tik po to prasideda baldų ir medžiagų supirkimas. Vien jau parengtas techninis planas palengvina įrengimo procesą. Jame efektyviausiai suplanuojamos erdvės, numatomi visi reikalingi elektros lizdai ir jungiklių vietos, apgalvojamas reikalingas apšvietimas ir kt. Interjero dizainerio paslaugos padeda išvengti neapgalvotų sprendimų, tikslingiau išnaudoti erdves ir išvengti nereikalingų daiktų įsigijimo.
„Įsirengiant namus savarankiškai, ypač pirmą kartą, išūkiu tampa daugelis dalykų - ar tokio praėjimo užtenka? Ar pakankamas toks apšvietimas? Kiek rozečių reikia už televizoriaus? Iš patirties pastebėjau, kad net ir ryžtingiausi savarankiškai namus įsirengiantys klientai palūžta kai ateina laikas rinktis spalvas. Proceso sėkmę nulemia kliento ir dizainerio susikalbėjimas bei pasitikėjimas specialistu. Todėl rinkdamiesi, kas išpildys būsimų svajonių namų viziją peržiūrėkite ne tik specialistų portfolio, bet ir gyvai pabendraukite su keliais pretendentais.
Pagrindiniai etapai įsirengiant butą su daline apdaila
- Būsto apdailos projektavimas: Apgalvokite būsto išplanavimą, erdvių išdėstymą ir pasikonsultuokite su interjero dizaineriais ar architektais.
- Sąmatos sudarymas: Paskaičiuokite darbų bei reikalingų medžiagų sąmatą, kad įpusėjus darbams neliktumėte nemaloniai nustebinti.
- Vidaus įrengimo darbus atliekančios komandos paieška: Specialistai rekomenduoja naudotis vienos komandos paslaugomis, kuri atliktų visus reikalingus būsto įrengimo darbus.
- Darbų eiliškumo planavimas: Kruopščiai suplanuokite darbų eiliškumą, nes galimybė atlikti didžiąją dalį darbų tiesiogiai priklauso nuo to, ar anksčiau suplanuoti darbai - kokybiški.
- Medžiagų pasirinkimas: Pasitarkite su specialistais dėl tinkamų medžiagų pasirinkimo, atsižvelgiant į jūsų poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes.
Ką svarbu žinoti apie dalinės apdailos darbus?
Pasak ilgametę darbo patirtį turinčio apdailos darbų meistro Algimanto Stančiaus, tokio būsto pirkėjai mūsų dienomis neretai nesitenkina statytojų suprojektuotomis būsto erdvėmis ir nori jas pakoreguoti pagal individualius poreikius. Iš tiesų, pasitelkus kvalifikuotą architektą ir patyrusius darbininkus, būtent šiame darbų etape galima pakeisti patalpų planą - išgriauti jau sumontuotas pertvaras, montuoti naujas, jei leidžia sąlygos, iš esmės keisti būsto zonas.
Pagerinti būsimo buto ar individualaus namo gyvenimo sąlygas tuo metu patogu ir todėl, kad galima montuoti papildomas gipskartonio konstrukcijas, užpildytas šiltinimo, sandarinimo medžiagas, kad labiau sumažėtų statinio sienų šilumos pralaidumas. Neretai tokių būstų pirkėjai pageidauja ir papildomos garso izoliacijos - atskiriant vaikų ir suaugusiųjų miegamuosius arba darbo ir poilsio patalpas.
Kodėl dalinės apdailos darbams reikia skirti ypatingą dėmesį?
Pasak specialisto, gana dažnai pirkėjai, jau įsirengę butą ar individualų namą, kiek pagyvenę jame, nutaria perplanuoti atskiras būsto dalis arba nusivilia nekokybiškais pradinės apdailos darbais, dėl kurių prastai laikosi sienų dažai, plytelės, ima pastebėti nekokybiškai išbetonuotų grindų nelygumus, prastą garso izoliaciją ar šilumos varžą. Tada tenka pašalinti brangiai kainavusias apdailos medžiagas - medinę grindų dangą, keramines plyteles, ir atlikti darbus iš naujo.
Būna ir taip, kad norima pakeisti jungiklių, kištukinių lizdų, šviestuvų įvadų išdėstymą, pageidaujama daugiau elektros instaliacijos taškų, bet tokiu atveju jau tenka sienose gręžti skyles, specialius įvadų kanalus. Taigi tuomet sumokama dvigubai, o gal ir dar brangiau. O juk visi šie procesai - sienų ir lubų tinkavimas, grindų betonavimas, komunikacijų išvedžiojimas ir t. t. - turi savo dėsningumus, tam tikras technologines subtilybes.
Be to, juk visi puikiai žinome, ką reiškia gyvenamajame būste imtis net ir nedidelės apimties remonto darbų - kad ir kaip rūpintumės švara, būstą nukloja dulkės, tenka ilgai ir nuobodžiai kraustyti daiktus, stumdyti baldus. „Nieko gero, jei pradėję dirbti klientų namuose ar butuose aptinkame nemokšiškai, kreivai nutinkuotas lubas ir sienas. Tenka plokštumas lyginti - taip užtrunkama laiko, o būsto savininkai patiria nemažai nenumatytų išlaidų“, - sako apdailos darbų meistras A. Stančius.
Darbų eiliškumas
Taigi eiliškumo reikėtų laikytis, jei norima išvengti jau atliktų darbų perdarymo ar jų sugadinimo, be to, nuo tinkamo darbų suplanavimo labai priklausys ir laikas, per kurį bus įrengta visa apdaila. Prieš akis turint viziją, kaip atrodys erdvės po visų darbų, ir teisingai suplanavus jų eiliškumą, reikėtų imti rūpintis kitu svarbiu klausimu - kokias ir kaip pasirinkti statybines medžiagas šiems darbams atlikti.
„Tinkamai parenkant gipskartonio plokščių rūšį, galima kokybiškai išspręsti garso izoliavimo, priešgaisrinės saugos, atsparumo smūgiams keliamus reikalavimus“, - sako UAB „Knauf“ techninis konsultantas Valdas Mozūras. Ir santechnikos ir elektros instaliacijos gaminius, ir statybines medžiagas patartina rinktis iš patikimų gamintojų, teikiančių garantijas. Tik naudojant tokių gamintojų profiliuočius ir plokštes galima tikėtis, kad konstrukcijos išlaikys deklaruojamas apkrovas, izoliuos garsą ir t. t.
Jei tektų tinkuoti, geriausia rinktis gipsinius tinkus, kurie greičiau džiūsta (1 cm normaliomis sąlygomis džiūsta savaitę), o džiūdami mažiau traukiasi nei kalkių cemento tinkas, todėl nesutrūksta, reguliuoja patalpų mikroklimatą (sugeria drėgmę esant didesnei santykinei oro drėgmei ir išgarina drėgmę, kai patalpose oras per sausas). Gipsinį tinką jau tinkavimo metu galima apdoroti taip lygiai, kad vėliau, glaistant sienas, glaisto prireiks perpus mažiau.
Tinkuojamos mūrinės sienos turi būti sausos ir švarios, naujos statybos bute paprastai pakanka nuvalyti dulkes. Betoninių sienų drėgnis turi būti ne didesnis nei 4 proc. Tinkuojant betoninę sieną rekomenduojamas ne mažesnis nei 8 mm tinko sluoksnio storis, o plytų ar blokelių mūrą - ne mažesnis nei 10 mm, tačiau geriausia kiekvienu konkrečiu atveju vadovautis tinkuoti naudojamos medžiagos gamintojų nurodymais.
Gipskartonio siūlėms armuoti ir glaistyti medžiagas reikėtų rinktis pagal plokštės krašto tipą. Jei pakabinamosiose lubose ar pertvarose iš gipskartonio bus įrengti šviestuvai, skleidžiantys šviesą pagal plokštumą, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į plokštumų glaistymą: trumposios plokščių kraštinės (ne gamyklinės) nėra nuožulnios, todėl, armuojant siūles, armavimo juosta „nepasislepia“, lieka iškilusi apie 1,5 mm iš plokštumos, tad glaistant reikia naudoti ilgesnes glaistykles ar net specialias liniuotes, padedančias tinkamai nuglaistyti tokias vietas.
Daugiasluoksnės gipskartonio konstrukcijų dangos glaistomos keliais etapais. Pirmiausia užpildomos gipskartonio apatinio sluoksnio siūlės, paskui glaistomi didžiausi paviršiaus nelygumai. Užglaistomos varžtų galvutės, kuriais plokštės tvirtinamos prie pagrindo.
Tinkuotiems paviršiams renkantis glaistą, reikia visų pirma įvertinti tinko paviršiaus lygumą. Jei pridėjus 2-2,5 m liniuotę nelygumai yra iki 1 mm, laikoma, kad tinkas yra lygus ir sienas galima glaistyti tinko nelyginant. Tačiau, jei nelygumai yra nuo 1 iki 3 mm, sienas teks papildomai išlyginti.
Glaistymo darbai atliekami keliais etapais. Pirmiausia dideli nelygumai užglaistomi užpildomuoju glaistu, vėliau glaistoma pagrindo glaistu, o išdžiūvus išglotninama smulkiuoju glaistu. Šį glaistą galima dengti mentele arba purkšti ir vėliau išlyginti. Išdžiūvusį glaistytą paviršių galima šlifuoti 80, 100, 240 numerio švitriniu popieriumi, specialiu metaliniu tinkleliu arba šlifavimo kempinėlėmis.
Lengvųjų glaistų elastingumas, galimybė lengvai nušlifuoti ir suformuoti tekstūrinį paviršių leidžia šiuos glaistus naudoti dekoratyviniam tinkavimui.
„Jei teks lieti išlyginamuosius grindų mišinius, pirmiausia reikia įsitikinti, ar pagrindas yra stabilus, netrupa, ar pašalinti visi nešvarumai. Tuomet pagrindą reikia tinkamai nugruntuoti ir įsitikinti, ar gruntuotas pagrindas nesugers iš liejamo mišinio per daug drėgmės: reikia papilti pusę stiklinės vandens ir jei per 10-15 min šis akivaizdžiai nesusigers į pagrindą, vadinasi, paviršius nugruntuotas tinkamai. Jei ne, teks gruntuoti dar kartą“, - pasakojo V. Mozūras.
Renkantis mišinius tokiems darbams, reikia atkreipti dėmesį į mišinio paskirtį pagal sluoksnio storį. Dažniausi yra cementiniai ir gipsiniai išlyginamieji mišiniai. Gipsiniai naudojami rečiau, tačiau džiūdami jie mažai traukiasi, netrūkinėja, neatšoka, su jais dirbti dažniausiai lengviau.
Įrengiant drėgnąsias patalpas - vonios kambarį, tualetą, pirtį - svarbu nepamiršti apsaugoti šių patalpų sienas ir grindis nuo vandens bei drėgmės skverbimosi ir jos sukeliamų pasekmių - pelėsių ir puvėsių kvapo. Todėl, prieš klijuojant plyteles, dekoravimo medžiagą, dažant ar klijuojant tapetus, patalpų paviršius, kur aktyviai naudojamas vanduo, visuomet būtina padengti hidroizoliacijos sluoksniu.
Apsaugai nuo drėgmės patogiausia naudoti tepamąją hidroizoliacinę mastiką, kuri pagaminta bitumo arba sintetinio kaučiuko pagrindu, tačiau bituminių mastikų nerekomenduojama naudoti vidaus patalpose. Mastikomis būtina hidroizoliuoti vadinamąsias šlapiąsias zonas.
Darbo metu patalpos ir pagrindo temperatūra turi būti 15-25 laipsniai šilumos, grindinis šildymas turi būti išjungtas prieš dvi paras. Hidroizoliacijos džiūvimą galima pagreitinti ventiliuojant patalpas, o ne šildant radiatoriais ar karšto oro šildytuvais.
Hidroizoliacija gali būti tepama ant betono, mūro konstrukcijos, drėgmei atsparaus glaisto cemento pagrindu, drėgmei atsparios gipskartonio plokštės, cemento ar pjuvenų plokštės.
Vidiniuose ir išoriniuose kampuose, siūlėse ir skirtingų medžiagų sandūros vietose reikia naudoti specialias hidroizoliacines sandarinimo juostas. Juosta įspaudžiama į ką tik išteptą mastikos sluoksnį taip, kad neliktų oro burbuliukų ir medžiaga nesusiraukšlėtų.
Visuomet pirmiausia reikėtų apdailinti sienas - nutepti hidroizoliacija ir išklijuoti plytelėmis ar kita danga. Vėliau izoliuojamos grindys, ir jų paviršius dengiamas numatyta danga. Jei patalpos grindys bus šildomos elektriniais kabeliais, tuomet naudojamas temperatūrų pokyčiui atsparus išlyginamasis grindų mišinys.
Renkantis sienų dažus reikia visų pirma įvertinti, ar dažai atsparūs sienų valymui (t. y. ar juos galima valyti drėgna šluoste, ar galima šveisti).
Apdairūs naujakuriai, įsigiję naujos statybos būstą, kartais suspėja susitarti su statytojais dėl individualių būsto dalinės apdailos darbų pakeitimų ar papildomų paslaugų. Tačiau neretai tokių darbų imamasi jau įsigijus būstą su daline apdaila, kuriame norima atlikti kai kurias korekcijas. Kas kita - besistatantys individualius namus. Tokiu atveju viską galima kruopščiai apgalvoti iš anksto - ir patalpų planą, ir komunikacijų įvadus.
Tačiau neretai žmonės, stengdamiesi sutaupyti, samdo nekvalifikuotus darbininkus arba imasi tokių darbų patys. Įsigiję naujos statybos butą su daline apdaila džiaugiasi galimybe įsirengti būstą pagal savo poreikius. Vis dėlto tai yra nemažas iššūkis, reikalaujantis laiko, žinių ir papildomų lėšų.
Būsto apdaila paprastai būna trijų lygių: be apdailos, su daline apdaila arba su pilna apdaila. Apdailos lygį apsprendžia įrengtų komunikacijų ir patogumų apimtis. Būstas be apdailos - nebaigtas statyti būstas.
Jei būstas parduodamas su daline apdaila, vadinasi, statytojas jau bus atlikęs tam tikrus vidaus įrengimo darbus. Perkant būstą, privalu atidžiai perskaityti sutartį, kurioje bus nurodyta, kokius darbus statytojas įsipareigoja atlikti.
Klaidos, kurių reikėtų vengti
Dažniausiai būstą su daline apdaila įsigyja žmonės, kurie siekia sutaupyti. Tačiau įvertinus kainos ir kokybės bei laiko kriterijus, taip nėra. Bene didžiausia jų klaida - rinktis medžiagas ir darbus, atsižvelgiant tik į kainą. Pigios medžiagos dažnai būna trumpaamžės, prastos kokybės, todėl netolimoje ateityje laukia remontas.
Teisiniai aspektai
L.Liogės teigimu, nekilnojamojo turto vystytojams į rinką pateikiant vis daugiau objektų bei siekiant greičiau susigrąžinti į projektą investuotas lėšas, dažnu atveju pirkėjams siūloma įsigyti nebaigtą statyti būstą. Nebaigtas statyti būstas laikomas tada, kai pastato ar buto baigtumas yra nustatytas mažesnis negu 100 proc. dėl nebaigtų statybos darbų.
Būsto statybų baigtumo lygis nurodomas procentine išraiška, kuris dažnu atveju potencialiems pirkėjams gali sukelti neaiškumą, kas į nurodytą baigtumo lygį (procentus) turi įeiti. Pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje, kurią parengia matininkas. Būtent jis apskaičiuoja, kokio baigtumo būstas yra pastatytas kadastrinių matavimų atlikimo metu.
„Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą. Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą. Norint gauti atitinkamą pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų vadinamojo lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė būsto projekto mastu, t. y. iš esmės, kiek būsto įrengimo elementų trūksta iki visiško projekto išpildymo“, - tikino ji.
L.Liogės pabrėžia, kad konstrukcinių elementų, kurie pagal pastato projektą neturi būti įrengiami konkrečiame pastate, įtaka pastato ar jo dalies (buto) baigtumui nevertinama. Pavyzdžiui, jei pastate nėra vidaus apdailos, pertvarų, dujų ir šie elementai nėra numatyti pastato projekte, šių elementų minėti lyginamieji svoriai skaičiuojant baigtumo procentą neatimami.
Taip pat reiktų žinoti, kad jeigu būste atliksite tokius darbus, kurie nenumatyti projekte, tačiau atliksite mažiau projekte nurodytų darbų, atitinkamai ir būsto baigtumo lygio nustatymui papildomi, projekte nenumatyti, bet faktiškai atlikti darbai nebus vertinami rengiant kadastrinę bylą, kurioje ir nurodomas turto baigtumo lygis.
Kalbant apie statybų darbų baigtumo apskaičiavimą, pabrėžtina, kad įstatymų nuostatos tiksliai neįvardija, ką galima laikyti 80 proc. turto baigtumu, o nurodyti apskaičiavimo metodai iš esmės vertinami konkrečiu atveju atitinkamos srities profesionalų.
Vis dėlto, anot L.Liogės, pagal įprastą praktiką 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos: šildymas, vandentiekis, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir (ar) dujų tiekimas. Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurį atvestas vandentiekis, šildymas (išvedžiota šildymo sistema), elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas (juodgrindės).
Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės/vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas), jei tokia projekte yra numatyta, kiti projekte numatyti apdailos (įrengimo) darbai.
Kaip minėta, tikslus turto baigtumo procentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, matininkams atlikus atitinkamus kadastrinius matavimus ir užfiksavus visus reikalingus duomenis.
L.Liogė atkreipia dėmesį, kad vystomo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, daugiabučio namo, 80 proc. baigtumas savaime nenurodo, jog ir konkretaus buto šiame pastate baigtumas yra būtent 80 proc. Pastato baigtumas gali skirtis nuo būsto baigtumo.
„Butų baigtumo lygis aktualus vystytojui (pardavėjui), kad jis galėtų taip pat priduoti pastatą, kuriame yra butas, 100 proc. baigtumu. Todėl dažnu atveju įsigijus būstą daugiabutyje yra nustatomi pirkėjui griežtesni turto 100 proc. baigtumo įrengimo reikalavimai ir terminai, kurių neatlikus sutrikdoma pastato statybų užbaigimo procedūra, atliekama vystytojo (statytojo)“, - sakė ji.
Svarbu žinoti, kad pagal teisės aktus pastatytą naują daugiabutį galima naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre. „Jei daugiabučiui nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokiame pastate gyventi draudžiama. Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima tik vykdyti statybos darbus, o gyventi ar vykdyti kitokią veiklą ‒ ne“, - tikino L.Liogė.
Teisininkės teigimu, lankymasis ir nuolatinis gyvenimas nebaigtos statybos būste gali būsto savininkams ir (ar) vystytojams (pardavėjams) sukelti taip pat neigiamų pasekmių: savivaldybių administracijos gali taikyti administracinę atsakomybę už neužbaigtų statyti ir neregistruotų statinių naudojimą.
„Be administracinės atsakomybės, taip pat gali iškilti būsto savininkams nepatogumų, norint sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi minėtos sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais gali būti sudaromos tik įvykdžius statinio statybų užbaigimo procedūras“, - teigė L.Liogė.
Ji atkreipė dėmesį, kad turto faktinio baigtumo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neturi įtakos suteikiamo kredito sumos dydžiui. Lietuvos banko patvirtintuose atsakingo skolinimosi nuostatuose numatyta, kad skolinimas grindžiamas bendros kredito sumos ir įkeičiamo būsto rinkos vertės arba kainos santykiu.
Be to, minėti nuostatai numato, kad kredito sumos ir įkeičiamo būsto vertės santykis negali būti didesnis nei 85 proc. Kitaip tariant, būsto baigtumo procentas nesiejamas su būsto finansavimo procentine suma. „Tačiau įsigyjant nepilno baigtumo būstą ir norint dalį suteikto kredito panaudoti būsto įrengimui (apdailos darbams), bankų finansuojama ir išmokama ne visa apdailos darbų sąmatoje nurodyta kaina, taip pat ne daugiau kaip minėti 85 proc. apdailos darbų bei medžiagų kainos. Taigi, imant kreditą ir jį naudojant ne tik nebaigtos statybos būsto įsigijimui, bet ir įrengimui, taip pat galioja minėti atsakingo skolinimo nuostatai, kuriais vadovaujantis, asmuo turi turėti bent 15 proc. savo nuosavų lėšų apdailos darbų sumai padengti“, - aiškino ji.
Pasak L.Liogės, kai būsto baigtumas yra mažesnis nei 80 proc. baigtumo, bankai dažnu atveju taiko kitokias skolinimo sąlygas, nei aukščiau aptarta, t.y. laiko, kad finansuoja turto statybą, o ne turto su daline apdaila įsigijimą, todėl atitinkamai ir finansavimo sąlygos būna griežtesnės. Tačiau kiekvienas atvejis vertintinas individualiai ir būtent pagal konkrečią turto būklę sprendžiama, kokie reikalavimai bus keliami turto įsigijimo ar statybos finansavimui.