Klaipėdos savivaldybei ar jos įstaigoms priklausančias patalpas išsinuomoję verslininkai, per karantiną negalintys vykdyti veiklos ir negaunantys pajamų, gali šiek tiek lengviau atsikvėpti, nes jiems bent kurį laiką nereikės mokėti nuomos mokesčio ir kai kurių vietinių rinkliavų. Aptarkime, kokios galimybės savivaldybėms suteikiamos dėl mokesčių lengvatų taikymo verslui.
Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, jog dabar galiojanti nuomos tvarka yra papildyta nauju punktu, jog savivaldybės patalpų nuomininkai, kurie per karantiną negali vykdyti savo veiklos, nuomos mokestį mokėti pradėtų praėjus mėnesiui po karantino. E. Simokaitis teigė, jog šiuo metu iš 18 nuomininkų jau yra gauti prašymai atidėti nuomos mokesčio mokėjimą, nes jie negali vykdyti veiklos, tad neturi ir pajamų. Tai yra nuomininkai, kurių veikla patenka į šiuo metu ribojamų sąrašą - maitinimo, sveikatos priežiūros, poilsio, administracinės paslaugos.
Šie nuomininkai per mėnesį sumoka apie 10 tūkst. eurų. „Specialiai sudaryta darbo grupė nusprendė taikyti tokį mechanizmą - nuomos mokesčio atidėjimas ir atidėtą mokestį išsimokėti per šešis mėnesius. Nuomos mokestis yra biudžeto pajamos, o jų surinkimas gali būti įtemptas, todėl nuspręsta nuomos mokestį atidėti, o ne visiškai nerinkti“, - teigė E. Simokaitis.
Miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus teiravosi, kiek plačiai yra svarstomi mokesčių atidėjimo klausimai. „Kiek plačiai svarstoma išvis neimti mokesčių? Turiu konkretų pavyzdį - Naujojo turgaus ne maisto prekių prekiautojai. Jie neturi galimybių prekiauti, bet girdėjau direktoriaus paaiškinimą, kad iš tų žmonių už karantino laikotarpį ir nebus imami mokesčiai. Tad kiek dar plačiau galime taikyti tokią praktiką, kad nebūtų nuskriausti sunkiai besiverčiantys žmonės?“ - klausė A. Vaitkus.
E. Simokaitis tik pakartojo, jog atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo kol kas neketinama, nes pinigus į biudžetą vis tiek reikia surinkti. Miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius samprotavo, jog verslas, kuris dėl karantino kelis mėnesius nedirbs ir pajamų negaus, privalėdamas susimokėti nuomos mokestį turės tik vieną išeitį - didinti savo paslaugų kainas.
„Todėl siūlau dar kartą svarstyti, gal yra tikslinga visai atleisti nuo numos mokesčio, jei per karantiną negauna jokių pajamų“, - teigė R. Taraškevičius. E. Simokaičio žodžiais, derėtų palaukti karantino pabaigos, kai bus aiški bendra padėtis tiek Klaipėdoje, tiek visoje šalyje.
„Gal pasibaigus karantinui, kai bus aiški padėtis, ateisime ir su kitais siūlymais. O dabar labai reikia šio sprendimo, nes kol kas neturi teisės mokesčio atidėti, tad tiems verslams siunčiame sąskaitas, skaičiuojame delspinigius“, - teigė E. Simokaitis. Klaipėdos savivaldybė yra išdavusi 73 prekybos ir paslaugų leidimus veiklai nuo kovo 16 d.iki gegužės 1-osios.
Savivaldybės specialistai paskaičiavo, kad jei karantinas tęsis iki gegužės 1 dienos ir iki tos datos nuo kovo 16 dienos nebus renkama rinkliava už prekybos ir paslaugų leidimus, savivaldybės biudžetas negaus apie 5 tūkst. eurų, o Klaipėdos savivaldybės biudžeto negautos vietinių rinkliavų už išduotus išorinės reklamos leidimus pajamos sudarys apie 28 tūkst. eurų.
Seimas pirmadienį sprendė ir dėl NT mokesčio. Balsuoti registravosi 127 Seimo nariai, už buvo 73, prieš - 48, o susilaikė 6 parlamentarai. Dar laukia galutinis balsavimas dėl priėmimo šią savaitę. Siūloma leisti savivaldybių taryboms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 tūkst. eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.
„Nėra pagrįsta, kad didelės vertės turtas neapmokestinamas. Taip sumažintume ir mokesčių mokėtojų bazę“, - kalbėjo socialdemokratė Rasa Budbergytė. Seimo narys Artūras Zuokas nepritarė šiam siūlymui, sakydamas, kad toks mokestis būtų „mokestis vilniečiams“.
„Šis siūlymas ne pats geriausias. Daug kas nemokės. Tarp jų ir aš“, - sakė A. Zuokas. Jis pats siūlė leisti savivaldai apsispręsti dėl pagrindinio būsto apmokestinimo, tačiau parlamentarai tam nepritarė. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatytų mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus, praneša Seimo kanceliarija.
Taip pat numatytas progresinis apmokestinimas ne pagrindiniam būstui. Esminiai siūlymai išdėstyti šioje lentelėje:
| Mokestis | Siūlymas |
|---|---|
| Pagrindinis būstas | Savivaldybės gali nustatyti neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 tūkst. eurų |
| Tarifas | Nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės |
| Ne pagrindinis būstas | Progresinis apmokestinimas |
„Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Karolis Neimantas siūlė apmokestinti visą ne pagrindinį turtą, panaikinant visas lengvatas (išskyrus paveldėjimą, taikant 12 mėn. laikotarpį apsispręsti, kas su juo bus daroma), tam nepritarta.
Konservatorė G. Skaistė, kalbėdama apie NT mokestį, teigė, kad čia diskusijos buvo bene pačios audringiausios. Ji vadino naujausius siūlymus „nesąmone“. „Neliko nei logikos, nei prasmės, liko politiniu Frankenšteinu“, - apie NT mokesčio pakeitimus kalbėjo G. Skaistė.
Ji teigė, kad tai yra veikiau gynybos mokesčio parodija. Anot jos, nors galima buvo tikėtis, jog atnaujinus NT vertes, būtų surinkta iš mokesčio daugiau lėšų, tačiau taip veikiausiai nenutiks. Politikės teigimu, geriau jau nedaryti nieko, dėti „įstatymą į stalčių“.
Anot jos, iš pakeitimų yra galima laukti tik mažiau pajamų, mažiau pasitikėjimo. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Valius Ąžuolas sako, kad „rezultatas tragiškas“.
„Kokį matome variantą? Realiai tokį, kokį nešė buvusi valdančioji dauguma. Turtingieji mokės mažiau“, - sakė V. Ąžuolas. „Ar reikėjo tiek audrinti žmones ir tiek iš jų tyčiotis? Bet atsitiko dalykas: po mokesčiu papuola daržinės, pašiūrės“, - priduria jis.
„Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Artūras Skardžius pavadinimo situaciją „chaosu“. „Didesnio chaoso turbūt nebuvo galima įsivaizduoti, kaip tikslas įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Devintasis variantas, bet nei gynybai iš to naudos, nei socialinio teisingumo“, - sakė Seimo narys.
A. Skardžiaus frakcijos kolega Aidas Gedvilas sako, kad projekto pateikimas buvo skubotas ir neatsakingas, nebuvo tinkamai išdiskutuotas. „Rodo visišką neapsisprendimą ir nebrandumą. Negalima taip žaisti su žmonių finansais“, - kalbėjo politikas.
Seimo narys, liberalas E. Gentvilas teigė, kad NT mokesčio reforma yra „komunikacinė katastrofa“. „Kuo baigėsi? Realiai mokės milijoninės vertės turtą turinčios šeimos. Man lieka teisė galvoti: kažkas vardan asmeninio mokesčio išvengimo pasirūpino, kad būtų tokia formuluotė“, - sakė E. Gentvilas.
Seimo narys A. Sysas pirmadienį teigė, kad sulaukta per 100 pasiūlymų NT mokesčiui. Kaip skelbta, gegužę Seimas po pateikimo pritarė naujam Finansų ministerijos siūlymui pirmojo būsto apmokestinimui taikyti ne mažesnį nei 10 tūkst. eurų neapmokestinamąjį dydį, o savivaldybė galėtų pasirinkti 0,1-1 proc. mokesčio tarifą.
Vėliau Seimo BFK palaikė siūlymą, kad pagrindinis būstas išvis nebūtų apmokestintas. Paskui atsirado socialdemokratų iniciatyva apmokestinti tik prabangų pirmąjį būstą - nuo 450 tūkst. eurų. Pirmadienį šiam siūlymui pritarė BFK ir Seimas.
Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai - nuo 0,5 iki 2 proc. Daug versijų sulaukęs NT mokestis Seimo pateikimo stadiją gegužę praėjo tik iš antro karto.
Antradienį, vos prasidėjus posėdžiui, pertraukos dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo - Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu - paprašė Seimo narė Jūratė Zailskienė, vėliau analogišką prašymą pateikusi ir dėl NT mokesčio. Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen taip pat prašė pertraukos.
„Dėl GPM: kai ruošėmės frakcijoje, pamatėme, kad, berods, tik 13.50 val. atsirado konsoliduotas įstatymo projektas variantas. Sutikite, kad pasiruošti tokiam projektui, pažiūrėti, ką naujo BFK šiandien įbalsavo, yra neįmanoma. Bent pusvalandžio reikia. Suprantu, kad valdantieji nori išvengti naktinės mokesčių reformos simbolio, bet jeigu jūs dieną pabalsuosite už tokius dalykus, jie geresni nuo to netaps“, - sakė Liberalų sąjūdžio atstovė V. Čmilytė-Nielsen.
Seime šį antradienį turėtų būti galutinai sprendžiama dėl kitos dalies Vyriausybės siūlomų mokesčių sistemos pakeitimų: nuo kitų metų planuojama įvesti naujus draudimo, cukraus mokesčius, didinti pelno apmokestinimą ir atsisakyti dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.
Dalis šių pajamų būtų skiriama į Valstybės gynybos fondą. Siūlymams praėjusią savaitę jau pritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pranešė ELTA.
Finansų ministerija siūlo įvesti Saugumo įnašą - 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą. Taip pat pritarta Vyriausybės iniciatyvai įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams. Akcizas, priklausomai nuo cukraus kiekio, būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams.
Seimas svarstymo stadijoje pritarė ir siūlymui atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms - mokesčio tarifas kitąmet siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau. Kartu pritarta siūlymui didinti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui - nuo 9 iki 12 proc.
Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomas lengvatinis tarifas po galutinio balsavimo sumažėtų nuo 9 proc. iki 5 proc. Finansų ministerijos siūlymu, stambioms įmonėms taikomą pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu - nuo 16 iki 17 proc., smulkių ir vidutinių įmonių (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų) lengvatinį tarifą - nuo 6 iki 7 proc.