Birželio 14 d. Sudargas, viena seniausių Lietuvos istorinių vietovių, pasveikino gražų ir žinių ištroškusį žmonių pulką. Ši vietovė ypatinga tuo, kad spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.) slėpė lietuvišką žodį, už kurio sergėjimą grėsė griežtos bausmės.
Sudargo bažnyčia
Šeštadienį ant Sudargo kalno, o vėliau - į Suvalkiečio sodybą Pervazninkuose sugužėjo minia žmonių, tarp kurių buvo mokslininkų, politikų, teisininkų, menininkų ir kitų visuomenei nusipelniusių asmenų, mylinčių savo kraštą ir lietuvišką žodį. Daugiausia buvo lituanistinės visuomenės atstovų, kurių širdyse vis dar plazda 1973 m. pradėtojo žygio už lietuvišką žodį atgarsiai, šventėje ,,KALBOS IR LITERATŪROS DIENA ŠAKIŲ RAJONE". Šiemet ji vyko jau keturiasdešimt antrąjį kartą.
Kalbos diena yra tikra Šakių žemės savastis, nes čia - kalbos tėviškė dabartiniame jos vartojimo variante. Tuo maždaug prieš šimtą metų pasirūpino didysis Jonas Jablonskis - Rygiškių Jonas. Šakiškė Kalbos diena yra ir tikra keliauninkė, kasmet ji vyksta vis kitoje rajono vietovėje, neužmiršdama nė menkiausio miesteliuko. Kasmet - kita jos tema, žinių turinys ir plėtra. Bendroji jungtis - lituanistinė idėja ir ištvermingi pagrindiniai tautiškojo deglo nešėjai - lituanistai, tiek rajono, tiek svečiai. Deja, jų gretos jau ženkliai praretėjusios.
Pagrindinis šių metų Kalbos dienos iškilmių organizatorius - rajono Kultūros ir turizmo skyrius (vedėja Augenija Kaspsrevičienė). Sudargas buvo pasirinktas neatsitiktinai: šiais metais minime Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį ir lietuviškos spaudos atgavimo 110-ąsias metines. Sudargas - viena iš vietovių, per kurią keliavo lietuviškas žodis iš Mažosios Lietuvos.
Kalbos dienos istorija Sudarge
Kalbos diena per keturis dešimtmečius Sudarge sušvito jau trečiąjį kartą: 1984, 2004, 2014 metais. Jas visas jungia viena tema: skirtos Zanavykijos krašto knygnešiams, tarp jų vienam iš žymiausiųjų - knygnešių tėvui kunigui Martynui Sederevičiui, o šiais metais - kartu ir mūsų literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui pagerbti. Išvardintieji metai, nors turėdami pagrindinę idėjos ir temos jungtį - knygnešystę, kartu pasižymi ir tam tikromis skirtybėmis.
Iki 1984 m. rajone garsiai skambėjusio viešo renginio, skirto knygnešiams, nebuvo. Jam atsirasti prielaidos susidarė 1982 metais, kai akademikas Vytautas Merkys paskelbė 6000 egzempliorių tiražu išleistą savo knygą ,,Lietuvos valstiečiai ir spauda XIXa. pabaigoje - XXa. pradžioje." Šis išsamiais tyrinėjimais paremtas leidinys sujudino Lietuvos visuomenę. 1984 m. Sudarge vykusioje 12-ojoje Kalbos dienoje pagrindinį pranešimą padarė pats minėtos knygos autorius Vytautas Merkys. Nuo tada Sudargas neužmiršta nei vienos datos, sukaktuvinės ar mažiau ženklios, kurios metu atsiranda galimybė prisiminti ir pasikartoti tai, ko niekada negalima ištrinti iš atminties.
Knygnešiai
Taip Sudargo žemėje, kurioje iki šiol gyvena nemažai Martyno Sederevičiaus suburtos knygnešių organizacijos narių palikuonių, prasidėjo nauja šio Lietuvai lemtingo istorinio periodo priminimo era. Ypač ji išsiskleidė 1989 m. prasidėjus ,,Atgimimui". Tada vietos žmonių santalkos ir vietos kolūkio lėšomis buvo restauruotas dviejų knygnešių - Martyno Sederevičiaus ir Serafimo Lauryno Kušeliausko, ištikimo M.Sederevičiaus bendražygio, bendras kapas, nes per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo skaudžiai nukentėjęs. Tų pačių metų rudenį jau prie restauruoto kapo Lietuvos visuomenė iškilmingai rinkosi paminėti Martyno Sederevičiaus 160-ąją gimimo sukaktį.
2004 metais 32-oji Kalbos diena vėl vyko Sudarge. Ji buvo skirta lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti ir pavadinta ,,Gimtojo žodžio kelias". Šis minėjimas tapo išskirtiniu dar ir tuo aspektu, kad per jo iškilmes Sudargo miestelio centre atidengtas kuklus akmens paminklas - plunksnelė (skulptorius Vidas Cikana) ,,Visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams". Šis paminklas nuo pat jo iškilimo datos, kaip ir knygnešių kapas, tapo pagarbos simboliu visiems Sudargo ir Lietuvos knygnešiams. Taip šie reliktai pristatomi ir gausiai Sudargą lankantiems svečiams bei turistams.
42-oji Kalbos diena Sudarge ir Pervazninkuose
42-oji Kalbos diena Sudarge prasidėjo Sudargo katalikų kapinėse, kur buvo nusilenkta prie knygnešystės atminimo simbolio - Martyno Sederevičiaus ir Serafimo Lauryno Kušeliausko kapo. Kartu paminėti visi kovos už lietuvybės išsaugojimą kovotojai - knygnešiai. Po to sekė trumpa ceremonija miestelio centre prie knygnešių paminklo - plunksnelės, kur kalbą pasakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė. Kidulių pagrindinės mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus skyriaus mokiniai skaitė savo sukurtą akrostichą, skirtą K.Donelaičiui. Prie paminklo buvo pagerbta Sudargo Martyno Sederevičiaus šviesos klubo įkūrėja Alberta Natalija Dragūnaitienė ir šio klubo Garbės narys Albinas Vaičiūnas.
Po susikaupimo prie paminklo svečiai apžvelgė Sudargo piliakalnius ir meditavo bažnyčioje, kur liūdnas savo senatvės dienas baigė didis knygnešys Martynas Sederevičius. Šv. Mišias aukojo Slavikų-Sudargo parapijų klebonas Vitalijus Golinas.
Po to teorinė ir meninė renginio dalis persikėlė į Pervazninkų kaimą, į Suvalkiečio sodybą, kuri dabar yra patraukli edukacijai, poilsiui ir renginių vedimui. Čia vėl liejosi žinios apie K.Donelaitį ir knygnešystės laikus. Minėjimo diena sutapo su birželio 14 - Gedulo ir vilties diena, todėl buvo prisiminta ir ji, žiauriai apibendrinusi XVIII a. pabaigos, XIX ir XX a. kruvinas Lietuvos tragedijas. Teorinės minėjimo dalies prelegentai buvo profesorė G.Čepaitienė, seimo narys A.Vidžiūnas, Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Danutė Aniulienė ir Sudargo bendruomenės pirmininkė pedagogė A. N. Dragūnaitienė.
Kudirkos Naumiesčio teatro ,,Savi" pasirodymas su Donelaičio kūryba, Gelgaudiškio kultūros centro šokėjų pasirodymas ir Justės Jakaitytės zanavykiškos šnektos pristatymas praturtino renginį. Aktorės ir diktorės G.Urbonaitės balsas, perteikiantis Justino Marcinkevičiaus poemos ,,Donelaitis" ištraukas, sujaudino susirinkusius.
Šventės gaspadinės, Sudargo ir Slavikų bendruomenietės, pasirūpino vaišėmis, o renginio dalyviai galėjo pabendrauti ir pasidalinti įspūdžiais.
Siekiant, kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau kaimo turizmo sodybų, kuriose plėtojamos senosios architektūros tradicijos, parengtas vaizdo pasakojimų bei kitos informacijos rinkinys.
Naudinga informacija kaimo turizmo sodybų kūrėjams:
- Dr. Rasos Bertašiūtės paskaita „Mūsų namai - gyvenimų veidrodis“.
- Doc. dr. Aistės Andriušytės pranešimas „Kaip su aplinka draugauja namai“.
- Lietuvos etnografinių regionų tradicinės kaimo architektūros katalogai „Kaimo statyba“.
- Vaizdo pasakojimų ciklas „Specialistai atsako“ apie pamatų, rąstų, sijų, stogų ir puošybos elementų restauravimą.
- Vaizdo įrašas apie medinių langų ir durų restauravimą.
- Videoreportažas apie tradicinį stogų dengimą nendrėmis.
- Kelionė po Čiulų dvarą.
Ši informacija gali būti naudinga kuriant ir puoselėjant kaimo turizmo sodybas, išlaikant tradicinę architektūrą ir kultūros paveldą.
Kalbos dienos dalyviai
- Albinas Vaičiūnas
- Arvydas Vidžiūnas
- Gražina Urbonaitė
- Jonas Endriukaitis
- Giedrė Čepaitienė su vyru Andriumi
- Vincas Aleknavičius
- Birutė Matijošaitytė su šeimos nariais ir draugais
- Antanas Andrijonas
- Juozas Bertašius su žmona Genute
- Rima Rauktienė su vyru Artūru
Kalbos dienos programa
- Nusilenkimas prie knygnešių kapo
- Ceremonija prie knygnešių paminklo
- Sudargo piliakalnių apžvalga
- Meditacija bažnyčioje
- Teorinė dalis Suvalkiečio sodyboje
- Kudirkos Naumiesčio teatro ,,Savi" pasirodymas
- Gelgaudiškio kultūros centro šokėjų pasirodymas
- Justės Jakaitytės zanavykiškos šnektos pristatymas
tags: #kaimo #turizmo #sodyba #pervazninkuose