Atėjus vasarai, ne vienas svajoja praleisti atostogas gamtoje. Kuomet miesto sumaištis pradeda atsibosti, tai parodo, kad jau laikas pailsėti gamtoje. Sodyba Biržuose - tai puikus sprendimas ieškantiems malonaus ir patogaus poilsio.
Mėgstantiems autentiškumą, ramybę, mylintiems gamtą, siūlome apsilankyti kaimo turizmo sodyboje "Pas Vaidotą". ,,Pas Vaidotą” kaimo turizmo sodyba dvelkianti prabanga, tai raktas poilsiui kurį rasite tik čia! Mūsų tikslas - tobulas praleistas jūsų laikas.
Biržų rajono žemėlapis
Sodybos "Pas Vaidotą" privalumai ir pramogos
Sodybos nuoma Biržuose kviečia visus, norinčius atsigauti nuo kasdieninės rutinos, surengti neužmirštamą vestuvių, gimtadienio, krikštynų šventę ar surengti draugų ar artimųjų susitikimą bei organizuoti verslo susitikimus. Taip pat suteikiame galimybę patirti pirties malonumus bei atsigaivinti tvenkinyje, atsigauti karšto vandens kubile, leistis į vietinį žygį dviračiais bei yra galimybė praleisti laiką žaidžiant biliardą, stalo tenisą ar krepšinį.
,,Pas Vaidotą” kaimo turizmo sodyba dvelkianti prabanga, tai raktas poilsiui kurį rasite tik čia!
Nemunėlio Radviliškio istorija ir įžymios vietos
El. Nemunėlio Radviliškis - nedidelis miestelis šiaurinėje Biržų rajono dalyje - minimas jau XVI a. Prie Nemunėlio, palatvėje jį įkūrė didikai Radvilos.
1553 m. Lietuvoje įkurtos pirmosios evangelikų reformatų parapijos ir reformatų globėjų Radvilų dinastijos atstovo Mikalojaus Radvilos Juodojo rezidencijos rūmuose pradėtos laikyti evangelikų pamaldos. Neilgai trukus ir Nemunėlio Radviliškyje (1584 m.) iškilo evangelikų reformatų bažnyčia, o 1586 m. lapkričio 4 d. Lietuvoje, kaip ir visoje katalikiškoje Europoje, evangelikai reformatai nebuvo labai mėgstami.
Vilniaus vyskupijos sinodas draudė (1744 m.) eretikams (evangelikams reformatams) mokyti katalikų vaikus, o mišri kataliko ir evangeliko reformato santuoka buvo pripažįstama netinkama ir neteisėta. 1729 m. Palėvenės domininkonų vienuolyno kunigas Gruzdas užpuolė ir nuniokojo evangelikų reformatų bažnyčias Nemunėlio Radviliškyje ir Papilyje. 1748 m. vasario 28 d. Tačiau ramaus būdo radviliškiečiams tai nė kiek netrukdė.
1719m. Nemunėlio Radviliškyje katalikai pasistatė koplyčią, 1755 m. - naują medinę bažnytėlę, o 1804 m. 1854 m. grafo Jono Tiškevičiaus rūpesčiu Nemunėlio Radviliškyje pastatyta iki šiol išlikusi klasicizmo bruožų turinti Švč. Reformatai neatsiliko - 1887 m. liepos 26 d. pašventintas Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčios pamatų kertinis akmuo ir jau 1890 m. liepos 8 d.
Švietimo tradicijos
Nemunėlio Radviliškis turi gilias švietimo tradicijas. Dar 1590 m. čia įsteigta evangelikų reformatų, o 1804 m. - katalikų parapijų mokyklos. 1866 m. - valdinė Nemunėlio Radviliškio pradinė mokykla. Į ją 1867 m. perkelti evangelikų reformatų parapijos mokyklos mokiniai. Radviliškiečių noro mokytis neužgesino net 1905 m. Nemunėlio Radviliškį ištikęs gaisras. Jau 1908 m. čia atkurta valdinė pradinė mokykla.
Žymūs žmonės
Unikalia istorine praeitimi turtingas Nemunėlio Radviliškis gali pasigirti Lietuvai davęs daug ryškių asmenybių. 1808 m. čia gimė Karolis Nerlichas, kunigas, dingusios rankraštinės lietuvių kalbos gramatikos autorius, reformatų religinės literatūros rengėjas, 1864 m. - Jonas Cumftas, medicinos mokslų daktaras, žymus oftalmologas, 1891 m. - poetas Stanislovas Puzinas, 1894 m. Netoliese esančiuose Jasiškiuose 1884 m gimė Adomas Šernas, kunigas, literatas, vertėjas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas. Iš Jasiškių sodžiaus kilęs ir 1918 -ųjų metų Nepriklausomybės akto signataras, vėliau M. Šleževičiaus vyriausybės ministras be portfelio Jokūbas Šernas (1888-1926).
Borisas Dauguvietis
Netoli nuo Nemunėlio Radviliškio esančiuose Dauguviečiuose - žymaus teatro režisieriaus ir dramaturgo Boriso Dauguviečio (1885-1949) tėviškė. Borisas Dauguvietis - režisierius, aktorius, dramaturgas. Lietuvių teatro istorijoje jis įsiminė ryškiais, originaliais pastatymais, išugdė nemažą būrį gabių aktorių. Gimė 1885 m. gegužės 26 d. Biržų apskrityje, tarp Papilio ir Nemunėlio, Dauguviečių k. Mirė Vilniuje 1949 m. liepos 13 d.
Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose, trumpai Rygoje studijavo inžineriją, vėliau (1909 m.) baigė Peterburgo Imperatorišką teatro mokyklą. 1910-1920 m. dirbo įvairiuose Rusijos teatruose. 1920 m. grįžo į gimtuosius Biržus ir tris metus dirbo girininku. 1923 m. rudenį buvo pakviestas dirbti režisieriumi į Kaune veikusį Valstybės teatrą. 1924-1940 m. šiame teatre pastatė daug veikalų.
B.Dauguvietis buvo įvairialypė asmenybė. Jis teigė, kad kiekvienas režisierius privalo turėti savo autorių. Jam tai buvo dramaturgas Petras Vaičiūnas, kurio kūrinius jis statė kiekvieną sezoną. Tai „Sudrumsta ramybė”, „Tuščios pastangos”, „Patriotai”, „Nuodėmingas angelas”. „Naujieji žmonės”, „Sulaužyta priesaika”, „Prisikėlimas”, „Auksinė gromata” ir kt. Bendradarbiavo ir su kitais autoriais: su Kaziu Binkiu, Augustinu Griciumi, Vincu Mykolaičiu-Putinu. Be originaliosios dramaturgijos kūrinių, statė rusų ir pasaulinę klasiką.
Borisas Dauguvietis dėstė Kauno teatro vaidybos mokykloje, mokė jaunimą aktorinio meno. Paminėtina, kad jo iniciatyva įkurtas pirmasis teatro savaitraštis „7 meno dienos”. Pokario metais (1947-1949) B. Dauguvietis buvo Lietuvos TSR dramos teatro meno vadovas ir režisierius. Savo kūrybiniais sumanymais režisūroje ir vaidyboje siekė novatoriškumo, psichologiškai pagrįstų personažų. Daugelio jo pastatytų tragedijų, dramų, komedijų akimirkos scenoje, aktorių sukurtų personažų išgyventi momentai įamžinti nuotraukose, kurios saugomos muziejaus fonduose.
Kasmet organizuojamas jau tradiciniu tapęs teatrų festivalis „Žaldokynė“ biržiečiams tampa savotišku pavasario šaukliu. Šiais metais biržiečių teismui buvo pristatyti šeši spektakliai. Festivalis prasidėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro T. Bernhardo „Įpročio jėga“ (režisierius V. Masalskis). Žiūrovai taip pat pamatė Klaipėdos dramos teatro komišką I. Žemiako dramą „Mesjė A“ (režisierius R. Atkočiūnas), Andželikos Cholinos šokio teatro spektaklį „Karmen“, Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį H. Boičevo tragikomediją „Titaniko“orkestras“ (režisierius A. Pociūnas), Vilniaus mažojo teatro spektaklį pagal B. Srbljanovič pjesę „Šeimyninės istorijos“ (režisierius R. Tuminas). Festivalio uždaryme Valstybinis jaunimo teatras parodė O. Danilovo šeimyninę dramą „Geltonoji neūžauga“ (režisierius K. Jau penktus metu iš eilės festivalį savo apsilankymu pagerbia aktoriaus, dramaturgo ir režisieriaus Boriso Dauguviečio dukra Galina Dauguvietytė. Viename interviu G. Apie ką jūs dar kalbat?".
Ką dar galima pamatyti aplinkui?
Pavyzdžiui, paskutinė dalis apie Biržų kraštą. beveik visi aplankyti objektai yra tragiškos būklės. tai apsaugoti. Šioje vietoje man nesinori užsimerkti. ką matau. nusipelno atskiro paminėjimo. Bielinis. kapinėse. Lietuvos prezidento Antano Smetonos uošvių kapas. maniakams, tačiau jos visuomet žavi kelionėje. Tai sužinojom tik dėka Sauliaus "protingųjų" knygų. Niekas mums nė žodžiu neužsiminė apie tokias detales. Nei turizmo informacijos centre, nei brošiūrėlėse. Apie oficialius internetinius resursus net nekalbu. Pati Suosto bažnyčia irgi išskirtinė. sesuo. Buvę mediniai maldos namai sudegė 2000-aisiais. netikėjo, tačiau naujoji bažnyčia iškilo jau 2004 metais. tačiau architektūra visai miela akiai. pompastikos. tuo žmonės taps pamaldesni. Deja. nustebina savo bent jau ekstrerjero jaukumu ir paprastumu.
Sandariškių ąžuolas
ąžuolas, užtruktų bent jau gerą valandą. paėjėkite pėstute. Bus mažiau nervų. ąžuolas, vedantis keliukas - ne ponų bričkoms. apsigalvojus nelabai apsisukti kur bus. kiemsargis. ir šunį greitai nuramina.Pasakojama, kad XVI a. švedus. Priversti pasitraukti šie paprašė taikos. pasirašyti, o pasodinti tris sandoros (taikos) ąžuolus. išaugs galingi ąžuolai. nedrįskite į mūsų žemę kelti kojos“. gavę Sandariškių vardą.Ąžuolas įspūdingas ir kas svarbiausia - vis dar gyvas. Bet kitiems jau reikėtų sunerimti. Paskutiniojo taikos ąžuolo gyva vos viena šaka.
Dauguviečių dvaro liekanos
vaizdą, kurį išvydome šalia Dauguviečių kaimo. Nemunėlio upės apžėlusi krūmynais stovi įspūdinga XIX a. tokią matęs tikrovėje. Sienų nelikę nė kvapo. paskendęs krūmynuose.Kada paskutinį kartą vaikščiojote krosnies viduje? vietoje. nesaugoma nei praktiškai, nei teoriškai. Greičiausiai, kad biurokratai čia dirba kaip ir visur. mokame gražiai raštus rašyti. Sugadinti sistemos. kam registruoti? akis. trūksta lėšų ir kaip niekas mūsų nesupranta... jos išėjo. Biurokratai kaltina aplinką, bet tik ne save. silpni žmonės. paveldą. laimėti kitais metais... likusias kelias valandas.
Dauguviečių dvaro griuvėsiai
Nelaimes traukianti Dauguviečio sodyba
Tiesą pasakius žymių žmonių tėviškės manęs paprastai netraukia. ten ką sau galiu atrasti įdomaus ar naujo. pagarbos stabas žymiam žmogui. specialistas - maniakas, kuriam svarbios visos detalės. Borisas Dauguvietis. Būtent vieta. teritorijoje. Jokio paaiškinimo ar nuorodos. (čia gal per amžius buvo tik sodybos liekanos?) ar čia prieš savaitękas įvyko? tuomet viskas sudegė. filmuke - vienišas pečius viduryje lauko. Užsukti neverta. nebent jums bus įdomu pamatyti betoninį XIX a. Nemunėlio kranto. bruzgynuose pasislėpę akmeninio namo griuvėsiai. vyskupo Jono Viktoro Kalvano (vyresniojo) gimtasis namas. tiksliau - kas iš jo likę. stogo gegnės. tai niekad nepasakys. O kam? gėdų. širdies smūgį gauti... sąmoningam žmogui. leidęs leidinius, saugojęs Mažosios Lietuvos kultūros paveldą... bet jo gimtosios sodybos niekas neišsaugojo. rangu katalikų vyskupo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse. Padaryta katalikų turizmo infrastruktūra ir traukos taškas. plūsta šimtais. toli gražu yra net ne šioje pievoje. dirbo pačiose įvairiausiose Lietuvos vietose. tiesiogiai. skirtingai kartais yra vertinamos dvasininkų tėviškės. tiesiog nėra. pat Latvijos sienos. dvaro teritorijoje.
Kiti dvarai
Galėtų būti gražus dvaras. ir dar viena graži lankytina vieta. lankytinų vietų, galėtų būti vienas lankomiausių šiame krašte. nereikia kurti. Kelios nuorodos ir sutvarkyti lankytini objektai. Galėtų...Dvaro griuvėsiai skendi bruzgynuose. investicijų norint juos konservuoti. sienų neriedėtų. Kad matytųsi visas pastatų likučių kompleksas. atsivertų prie pat tekančio Nemunėlio vaizdas. šiukšlių... Gerai, mes jas dabar surinkome. Tik klausimas, kiek ilgam?Pažiūrėkime, kad ir į Medininkų pilį. Tik dabar ji atstainėjama. Iki tol buvo tiesiog konservuoti griuvėsiai ir visi jais didžiavomės. Kodėl negalima to padaryti su dauguma tokio tipo griuvėsių? Kodėl reikia šiuos statinius išbraukti iš saugomų objektų sąrašo ir taip pribaigti?
Kitas klausimas, kas turėtų juos saugoti? skiriasi nuo žargoniško būdvardžio „tūpas“?) valdininkų filosofiją. šioje vietoje taip pat veši visu gražumu. valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. registre. Nėra saugomo objekto - nėra problemos. saugomais nesusitvarko, o šis jam paskutinėje vietoje... Lietuvoje. Mano subjektyvia nuomone.
Ką veikti Nemunėlio apylinkėse?
Štai keletas maršrutų baidarėmis, kurie gali sudominti:
- Nemunas: Plaukimas baidarėmis Nemunu per vakarėjantį Kauno miestą.
- Šventoji: Maršrutas „Gamtos paveldas iš vandens“ Utenos rajone.
- Nevėžis: Pažintinis-poilsinis maršrutas per Krekenavos regioninį parką.
- Nemunėlis: Plaukimas upe, skiriančia Lietuvą ir Latviją.
- Šušvė: Maršrutas per hidrologinius ir kraštovaizdžio draustinius.
| Upė | Pradžia | Pabaiga | Trukmė | Atstumas |
|---|---|---|---|---|
| Nemunas | Petrašiūnų mikrorajonas | Aleksoto tiltas | 2,5 val. | 13,3 km |
| Šventoji | Paščio ežeras | Krokulės šaltinis | 1 diena | ~20 km |
| Nevėžis | Kalnelio miško pakraštys | Šateiniai | 2 dienos | ~30 km |
| Nemunėlis | Panemunė, netoli Dauguviečių | Mažoji Panemunė | 3 dienos | 46,4 km |
| Šušvė | Angirių užtvanka | Santaka su Nevėžiu | 5 dienos | 135 km |
Laukia kelias namo. kiek prisidėti prie paveldo išsaugojimo. objektus - pakvieskit „Pajusk Lietuvą“ komandą. prie darbų.
„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.