Sąvoka "paprasta" gali turėti įvairias reikšmes, priklausomai nuo konteksto. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip ši sąvoka suprantama politikoje, visuomenėje ir psichologijoje, bei kokias reikšmes jai suteikia skirtingi žmonės.
Dauguma: Teisinis ir Politinis Aspektas
Dauguma teisėje apibrėžiama kaip didesnės dalies santykis su mažesniąja. Rinkimuose ir kituose balsavimo procesuose, dauguma yra balsavimo rezultatų nustatymo kriterijus. Dauguma gali būti:
- Absoliuti (daugiau kaip 1/2 visos visumos)
- Paprasta, arba reliatyvi (didžiausia dalis iš kelių visumos dalių)
- Kvalifikuota (tam tikras skaičius, didesnis už absoliučiosios daugumos skaičių, pvz., 3/4, 2/3, 3/5)
Politiniuose rinkimuose dažniausiai praktikuojama absoliučioji ir paprastoji dauguma.
A. Butkevičius nėra išskirtinis politikas kalbų apie paprastą žmogų požiūriu - paprastą žmogų mėgsta linksniuoti beveik visi. Bet ar visi į jį įdeda tą pačią reikšmę?
Kas Yra Paprastas Žmogus?
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis sako manąs, kad didžioji dauguma Lietuvos piliečių yra paprasti žmonės - tie, kurie nepriklauso valdžios bei oligarchinėms struktūroms. „Tačiau paprastas jokiu būdu nereiškia prastas“, - pabrėžia V. Mazuronis.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigia visada pasirenkanti sąvoką eilinis žmogus. (Tiesa, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad žodis eilinis reiškia paprastas, nerinktinis). „Eilinis žmogus man atrodo tikslesnė sąvoka. Tai yra vidutinis Lietuvos pilietis - uždirbantis galbūt mažiau nei vidutinį atlyginimą, dirbantis kvalifikuotą darbą, bet ne aukščiausios kvalifikacijos - ar tai būtų žemdirbys, ar valstybės tarnautojas, ar verslo darbuotojas“, - eilinį pilietį apibūdina B. Vėsaitė.
Žodžių junginio paprastas žmogus sako stengsiąsis netarti ir konservatorius Jurgis Razma: „Nemanau, kad rasite daug tokių mano frazių. Iššifruoti šią frazę nebūtų lengva, reikia žiūrėti, kokiame kontekste ji vartojama. Jei santykyje su politikais, tai supranti, kad tas paprastas žmogus - ne politikas. Gali būti suprantamas ir kaip statistinis/vidutinis lietuvis. Aš žmonių stengiuosi neskirstyti į paprastus ir nepaprastus. Žinoma, yra išsiskiriančių pagal turtinę padėtį, išsilavinimą“.
Remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ paprastą žmogų galima apibrėžti kaip niekuo neišsiskiriančią gyvą, mąstančią visuomeninę būtybę.
Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano, kalbininko Antano Smetonos, žodžių junginiui paprastas žmogus suteikiamas reikšmes „galima interpretuoti kaip kam patinka, manipuliuoti jomis - tą politikai ir daro“.
A. Smetonos teigimu, šiais laikais paprastas žmogus vis dažniau susiejamas su įvairiais politiniais, visuomeninio gyvenimo kontekstais - tai tas, kuris nepretenduoja į politiką, į pramogų verslo „žvaigždes“, į valstybės tarnybą, taip pat greičiausiai ir koks smulkus verslininkas ar samdomas vadovas.
Lietuvos regionai
„Gal kas šiame junginyje gali įžvelgti ir menkinamąją reikšmę. Taip galėtų būti, jei sąvokos turinys apimtų tik nuskriaustus, iš pašalpų gyvenančius, nepajėgiančius mūsų visuomenėje savarankiškai veikti. Bet, kaip sakiau, tai ir tie niekuo neišsiskiriantys, bet į mūsų valstybės aruodą sunešantys didelę dalį turto žmonės, išrenkantys mums valdžią, lemiamą balsą turintys referendumuose. Todėl apibendrinant galima pasakyti, kad tai žmogus, ant kurio laikosi valstybė“, - teigia A. Smetona.
Elitas ir „elitas“
Kalbininkas atkreipia dėmesį, kad labai įdomios yra priešingos sąvokos - elitas, Seimo nariai, valstybininkai ir pan.
„Sąvokos paprastas žmogus turinį priešinant su elito sąvoka, matau ir gana didelį nenuoseklumą. Bet tik tol, kol nesutariame, kad mūsų visuomenėje esama elito ir „elito“. „Elitas“ paprastai skiriamas pagal turtą ar žurnalų blizgumą. Tikrasis elitas yra tie, nuo kurių iš tiesų priklauso mūsų valstybės ir žmonių gerovė, savijauta, mūsų dvasinio ir materialaus turto kūrimas ir dauginimas.
O priklauso pirmiausia juk nuo sąžiningų ir profesionalių mokytojų, neperkamų žurnalistų, mokslo ir meno žinomų veikėjų, verslininkų, kurie ne plėšia ir žemina darbo žmogų, o uždirbtus turtus naudoja ne tik sau, bet ir visuomenės labui, teisininkų, kuriems iš tiesų rūpi teisingumas, politikų, kuriems tarnystė valstybei ir mums yra svarbiau už kokius siaurus asmeninius interesėlius. Deja, mūsų valstybė šiandien nėra sveika, todėl dalis mokytojų, menininkų, mokslininkų, žurnalistų yra paprasčiausiai nuskurdinti, beprarandantys orumą, žeminami ir todėl linksta laikyti save paprastais žmonėmis. Nors aš jų tokiais nelaikyčiau - o kaip yra iš tiesų, dievai žino“, - svarsto A. Smetona.
Anot kalbininko, galimos ir gana individualios paprasto žmogaus interpretacijos: „Koks iš tiesų paprastas, bet truputį geriau uždirbantis žmogus gali pasisamdyti nupjauti sode žolę kitą dar paprastesnį žmogelį - pastarajam anas jau bus ponas. Taigi, peržengdami siaurąją žodyno reikšmę, sąvoką ir reiškinį paprastas žmogus galime iš tiesų labai plačiai interpretuoti, priklausomai nuo situacijų ir kontekstų, sudėti į ją kokias tik norime reikšmes ir iki užkimimo dėl jų ginčytis“.
Paprastų žmonių vis mažiau
Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys sako, kad sąvoka paprastas žmogus iš dalies yra metafora, kita vertus, yra pakankamai kriterijų, kuriais remiantis intuityviai ją būtų galima apibrėžti.
„Paprastą žmogų apibrėžčiau kaip neturintį įtakos visuomenėje - jis turi įtakos tik tiek, kad įmeta biuletenį [į balsadėžę], niekas ir nežino tos jo nuomonės, nes jis viešai jos neišreiškia; nevadovauja kitiems žmonėms; nėra viešas, juo niekas nesidomi; turbūt kad jis neturi universitetinio išsilavinimo“, - mano V. Gaidys.
Vilmorus logotipas
Atitinkamai šie kriterijai, pasak sociologo, lems ir prastesnę materialinę padėtį. Remiantis minėtu apibrėžimu, paprastų žmonių Lietuvoje, pasak V. Gaidžio, būtų 80 proc., mat 2011 metų gyventojų surašymas rodo, kad tiek šalies piliečių neturi aukštojo išsilavinimo.
V. Gaidžio nuomone, mūsų civilizacijos tendencija yra tokia, kad paprastų žmonių mažėja, nes išsilavinimas nebėra privilegija: „Dvidešimtmečiams ta sąvoka paprastas žmogus nelabai ir begalios. Visi jie žino naujas technologijas, gali pasinaudoti informacijos masyvais ir jie mokės tą padaryti. Vyresnėse kartose tų paprastų žmonių yra daugiau“.
Kita vertus, sociologo manymu, paprastas žmogus yra ir psichologinė kategorija. „Tarp tų nepaprastų žmonių, kurie yra antipodas paprastiems, yra nemažai reflektuojančių. Gali būti, kad žmogus neturi nei įtakos, nei išsilavinimo, bet jeigu jis reflektuoja gyvenimą, bando suprasti save ir aplinką, galbūt kažką rašo, kažkokias pastabas, tai jau nesakyčiau, kad jis yra paprastas žmogus. O paprastas žmogus tiesiog gyvena, nenori išsiskirti iš kitų“, - sako V. Gaidys.
Kitus vadindami paprastais juos nuvertiname
Psichologė-psichoterapeutė Aušra Griškonytė tvirtina, kad iš principo žmonės negali būti skirstomi į paprastus ir nepaprastus: „Tai visiška nesąmonė. Toks žmonių skirstymas yra kažkoks šovinizmas ar panašiai. Anksčiau dar buvo „runkeliai“, tai čia, matyt, prie „runkelių“ tuos paprastus žmones priskiria“.
A. Griškonytės teigimu, sąvoka paprastas psichologijoje yra pagyrimas žmogui: jis yra nekomplikuotas, ne neurotiškas, lygioj vietoj nekuria problemų. „Tai yra žmogus, kuris stovi ant dviejų kojų ir mato, kas vyksta. Bet politikai sakydami paprastas žmogus, aš įsivaizduoju, kalba apie tą žmogų, kuris toks vargšelis, kurį reikia ginti, kuriuo reikia rūpintis vedžiojant už rankytės. Toje politinėje kalboje paprastas, atrodo, yra užuojautos žodelis“, - sako A. Griškonytė.
Anot psichologės, jei žmogus įsigilina labiau į tokias frazes, tai supranta, kad tai yra nuvertinimas: „[Jis galvoja] ką aš toks „durniukas“, kad mane reikia vedžioti už rankos? Bet labai nesigilinant galima galvoti ir taip: štai koks atjaučiantis yra šitas politikas“.
Kad frazėse paprastas žmogus, kai jos tariamos apie kitus, yra nuvertinimo, mano ir sociologas V. Gaidys: „Tas, kuris kitus vadina paprastais žmonėmis, manau, galvoja, kad jie kuo tai žemesni, o jis ir jo aplinka yra kuo tai aukštesni: gali daryti įtaką, daugiau supranta negu kiti“.
Paprasto žmogaus įvaizdis - teigiamas
A. Griškonytė nelinkusi manyti, kad tiek daug įvairiausių žmonių, kiek jų bando į šią frazę sutalpinti kalbėtojai viešojoje erdvėje, būtų iš tiesų linkę laikyti save paprastais.
„Aš pastebėjau tokį dalyką: apie save sakoma „esu paprastas žmogus“, kai atsiduriama tarp išsilavinusių žmonių ar [didelių savo srities] specialistų, kai žmogus jaučia, kad negali kalbėti tomis temomis, kuriomis kalba aplink susirinkę žmonės. Bet nemanau, kad žmogus pats apie save galvodamas asmeniškai mano: aš esu paprastas, „durniukas“, perskaitomas kaip kokia knygutė iš dviejų puslapių ir pan., aš su tuo nesusidūriau. Mes visi galvojame, kad esame vertingi“, - sako psichologė.
„Jeigu žmogus save nuolat apibrėžia kaip paprastą, gal jis tiesiog nenori gilintis į save - neklausia, nei kas aš esu, nei ko aš noriu, nei kur einu, ir sako: nei ten gilinkis, nei ką“, - priduria A. Griškonytė.
Vis dėlto V. Gaidžio nuomone, paprasto žmogaus įvaizdis mūsų visuomenėje yra teigiamas, jam priskiriamos pozityvios savybės. Todėl žmonės žodžius paprastas žmogus, anot sociologo, gali priimti kaip sau skirtus nesijausdami nuvertintais, įžeistais ar žemesniais už kitus: „Tie, kas vadinami paprastais žmonėmis, tą žodį supranta kaip šiltą, teigiamą. Priešingybė - tie nepaprasti, elitas, kuris išpuikęs, prisivogęs, nesupranta paprastų žmonių, priima blogus įstatymus. Paprasti žmonės yra įvaizdis kažko kuklaus, sąžiningo, nelipančio per kitų galvas, besirūpinančio savo šeima, sunkiai dirbančio“.
Nesenai turėjau konfliktą ir tuomet man kilo mintis: santykiai yra paprasta. Draugai yra žmonės, kurie savo noru sutinka taikstytis su jūsų nesąmonėmis. Draugai pasirinko jus, priešingai nei giminės, kurie neturėjo pasirinkimo, nes jiems jus davė dievas. Dėl to, kad giminės neturėjo pasirinkimo, jie dažniausiai pakelia daugiau jūsų mėšlo… Nors aš biški perdedu sakydamas, kad giminės neturi pasirinkimo. Jie jums gali lietuvišku stiliumi, rusu kalba, paaiškinti kur jums eiti. Žmonės, kurie nenori taikstytis su jūsų nesąmonėmis niekada netaps jūsų draugais.
Santykių Paprastumas
Taigi pakalbėkime apie genialią santykių formulę, jinai susideda vos iš dviejų žingsnių:
- Kažkas turi žengti pirmą žingsnį.
- Abu žmonės turi nuleisti galvas ir nusileisti.
Kaip tai atrodo gyvenime? Kad įvyktų pasimatymas, kažkas turi žengti pirmą žingsnį ir pakviesti kitą žmogų. Aišku, kitas žmogus turi pilną teisę nesutikti, atsisakyti ar iš viso neatsakyti, bet jeigu niekas nežengs pirmo žingsnio, tikimybė, kad įvyks pasimatymas yra lygi nuliui.
Lygiai ta pati taisyklė galioja ir konflikto sprendimui. Kad įvyktų susitaikymas, kažkas pirmas turi žengti žingsnį ir pasakyti: atsiprašau. Taip, abu žmonės tuo metu gali vis dar pykti, bet jeigu žingsnis nebus žengtas, susitaikymas niekada neįvyks.
Tuomet ateina eilė antram žingsniui. Jeigu vienas žmogus žengė žingsnį ir parodė, kad yra linkęs nusileisti, tuomet antrasis taip pat turi nusileisti. Jeigu antrasis žmogus nenusileis, tuomet susitaikymas neįvyks ir draugystė iširs. Kodėl antrasis žmogus, turėtų nenusileisti? Iš principo tam yra tik viena priežastis - Ego. Jeigu antrasis žmogus mano, jog jis yra kažkuo geresnis už pirmąjį, ar mes kaltinsime pirmąjį, kad nebendrauja su antruoju? Svarbiausias dalykas gyvenime yra pagarba. Jeigu antrasis žmogus mano, jog yra geresnis už pirmąjį, tuomet akivaizdu, jog pagarbos nėra.
Pagarba santykiuose
Vienas dalykas, kurio aš nesuprantu rytų kultūrose yra tas, kad jeigu tu gimei tam tikroje kastoje, tai automatiškai nusipelnei daugiau pagarbos, jei žmonės gimę žemesnėje kastoje. Mano nuomone, net vadovas turi nusipelnyti savo pavaldinių pagarbą. Geram vadovui nusipelnyti pagarbą nebus sunku, bet jeigu, taip sakant, tapai vadovu per lovą, tai tu nesi vertas pagarbos. Bet čia lyrinis nukrypimas…
Konfliktų Priežastys ir Sprendimai
Dėl ko kyla konfliktai? Yra įvairių priežasčių, bet turbūt visas jas galima apibendrinti pasakymu, jog jūsų lūkesčiai neatitinka realybės. Niekas negali žinoti ką jūs mąstote. Žmonės nemoka skaityti minčių ir tai yra gerai! Džiaukitės, kad negalite skaityti mano minčių… pala… bet šitas tekstas ir yra mano mintys!..
Aišku, jūs pasakysite, jog konfliktų išvengti lengva, tiesiog reikia komunikuoti su kitu žmogumi. Dažnai žmonės pamiršta, kad kalbėjimas ir supratimas yra du skirtingi dalykai. Turbūt esate girdėję pasakymą: jie tokie geri draugai, kad supranta vienas kitą iš pusės žodžio. Tai neturi būti tik pasakymas, tai gali būti jūsų realybė. Jeigu bendrauji daug su vienu žmogumi, tai esi pripratęs prie jo keistenybių, gali nuspėti kaip jis mąsto, taigi… Tačiau naujos draugystės pradžioje tai neįmanoma. Dar nebuvo pereita ugnis ir devyni vandenynai. Santykius reikia auginti, vystyti, tobulinti.
Padarykime eksperimentą, arba dar geriau, jūs padarykite eksperimentą su savo draugais, kurie neskaito šitos svetainės. Jeigu pasakysiu: gulbė, ką jūs pagalvosite? Negalvokite apie rožinį drambliuką, tai yra kitas eksperimentas. Tai apie ką pagalvojote ar tai: knyga, šokis, paukštis, dar kas nors kitas? Jeigu pagalvojote apie paukšti, apie kokį paukštį pagalvojote: baltą ar juodą? Taip, gulbės būna ir juodos, nors daug rečiau nei baltos. Vienas žmogus priklausomai nuo savo nuotaikos, ankstesnės patirties ir ką veikė šį rytą gali pagalvoti skirtingus dalykus.
Komunikacija nėra tik kalbėjimas. Tai gali būti intonacija. Tai gali būti ir tonas, už tai vienu keiksmažodžiu galima išreikšti devynias emocijas (skaičiuojate?). Tai gali būti nuotrauka ar video įrašas. Tai gali būti gestas ar tiesiog apkabinimas. Bendraudami internetu mes prarandame tiek daug konteksto, todėl ne veltui el. laiško taisyklė sako, kad jūsų laiškas bus interpretuojamas pikčiau nei jūs galvojote.
Jeigu akcentuojame tik žodinį bendravimą, kuris tinka ir realiam ir virtualiam pasauliui, tai labai svarbu kokius žodžius renkatės savo žinutei. Kokią sakinio struktūrą formuojate. Tą pačią informaciją galima perteikti šimtais skirtingų būdų.
Galime sakyti: vilkas suvalgė avį. Galime sakyti: avis buvo suvalgyta vilko. Galime sakyti: Blogos naujienos, negalėsime parduoti vilnos, nes vilkas suvalgė mūsų avį. Galime sakyti: Geros naujienos, nereiks ruošti šieno žiemai, nes vilkas suvalgė mūsų avį. Galime sakyti: Geros naujienos, vilkas neužpuls mūsų, nes yra sotus, suvalgęs avį. Ar man tęsti?
Jūs galite sakyti, jog tie sakiniai yra nelygiaverčiai ir tai tiesa, bet… Jeigu svarbiausias dalykas yra iškomunikuoti, jog avies nebėra, visi tie sakiniai tai padarė, bet kiekvienas sakinys taip pat sukėlė (ar bent jau bandė sukelti) skirtingą emociją. Kai norite komunikuoti, kokias emocijas, kokią energiją norite komunikuoti?
Turbūt nereikia sakyti, bet nėra gera idėja komunikuoti, kai kunkuliuoja pyktis. Aišku, kad ir kaip jūs stengsitės komunikuoti, kitas žmogus gali viską interpretuoti šimtais skirtingų būdų. Gali įsižeisti ten, kur jūs nemanėte, kad yra dėl ko įsižeisti… Jeigu visi visus dalykus suprastų vienodai, pasaulis būtų paprastesnis ir nuobodesnis, bet taip nėra. Todėl iš gero anekdoto juokiamasi du kartus: pirmą kartą su visais, antrą kartą - kai supranti.
Draugystė kuriama sprendžiant konfliktus, daugiau konfliktų išsprendusi draugystė yra tvirtesnė. Visus konfliktus galima išspręsti, jeigu kas nors žengs pirmą žingsni ir abu žmonės sutiks nusileisti, vardan draugystės. Kita vertus, nevisus konfliktus verta spręsti. Pasitikėjimo sulaužymas, pagarbos praradimas nėra dalykai, kuriuos verta spręsti.
Skaitydami pavadinimą, jūs pagalvojote: jis juokauja, santykiai nėra paprasta. Santykiai yra sunku. Deja, šis tekstas nėra kelionė iš lengva į sunku. Ir vis dėl to kodėl santykiai yra taip sunku? Todėl kad realiame pasaulyje yra sukčių. Jie stengiasi prisigerinti, prisimeilinti, tam kad mumis pasinaudotų (arba sužinotų mūsų banko slaptažodžius). Jeigu mūsų neišmoko tėvai nepasitikėti svetimais žmonėmis, tai tuomet išmoko gyvenimas. Jeigu tik galėtume vadovautis moto: svetimas žmogus yra draugas, su kuriuo dar nesusipažinai, gyvenimas būtų paprastesnis. Bet nėra.
WordPress: Paprastas Būdas Kurti Svetaines
WordPress - tai atvirojo kodo turinio valdymo sistema (TVS), leidžianti lengvai kurti ir administruoti internetines svetaines be išsamių programavimo žinių. Tai viena iš populiariausių platformų pasaulyje, kuria naudojasi tiek pradedantieji, tiek profesionalūs kūrėjai.
WordPress logotipas
WordPress leidžia vartotojui sukurti internetinį puslapį ar tinklaraštį per interneto naršyklę. Pati sistema suteikia patogią grafinę sąsają, kurioje galima:
- Pridėti ar redaguoti tekstus, nuotraukas, vaizdo įrašus
- Kurti puslapius ir straipsnius
- Tvarkyti komentarus
- Valdyti dizainą ir funkcionalumus naudojant temas bei įskiepius (angl. plugins)
WordPress tinka įvairiems projektams:
- Asmeniniams tinklaraščiams
- Verslo svetainėms
- El. prekybos parduotuvėms (pvz., su WooCommerce įskiepiu)
- Naujienų portalams
- Portfolio svetainėms ir kt.
WordPress privalumai:
- Nemokamas: WordPress pats savaime yra visiškai nemokamas.
- Lengvas naudojimas: Draugiška vartotojui sąsaja net ir be IT žinių.
- Lankstumas: Tūkstančiai temų ir įskiepių leidžia pritaikyti svetainę pagal savo poreikius.
- Bendruomenė: Milijonai vartotojų ir kūrėjų visame pasaulyje, kurie dalijasi žiniomis, pagalba bei papildiniais.
WordPress.com - tai paslauga, kur galite susikurti svetainę WordPress pagrindu, be techninio diegimo, tačiau su tam tikrais apribojimais (pvz., ribotas priedų kiekis, reklamos).
WordPress.org - tai galimybė atsisiųsti WordPress sistemą ir įsidiegti ją savo serveryje. Tai suteikia pilną laisvę valdyti svetainę, bet reikalauja šiek tiek daugiau techninių žinių.