Gražioje Babrungėnų kaimo (Telšių r.) vietovėje įsikūrusi "Bebrynė", kaip ir daugelis Lietuvos kaimo turizmo objektų, išgyvena ne pačius geriausius metus. Sodyba laukia geresnių laikų ir kol kas gali tik papasakoti gražią bei šviesią giminės istoriją, prasidėjusią praėjusiame amžiuje. Pasipuošusi sniego patalais ir ramybe, kurią sudrumsčia tik tauriųjų elnių bei danielių draugija.
Šiandien šiuolaikiškais patogumais pasižyminti sodyba kadaise pradėta statyti kaip jaunos Riaukų poros lizdas. Dukra Audronė Puškorienė pasidalijo savo tėvelių istorija ir pripažino, kad jų įskiepytos vertybės visai giminei tapo kelrode žvaigžde, padedančia eiti per gyvenimą. Abu tėveliai buvo kilę iš gretimų kaimų.
Pasak pašnekovės, jos seneliai iš tėvelio pusės Riaukos buvę smulkūs ūkininkai, savo kilmės medyje turėję vokiečių palikuonių, pati pavardė kilusi iš vokiškos Rauch. Senelis buvęs labai gerbiamas žmogus, kaimo šviesuolis, turėjęs savo svarų žodį, kurio ir jaunas, ir pagyvenęs paklausydavo. Tuo tarpu Audronės močiutė iš mamos pusės, kurią vaikai ir anūkai vadino mamunėle, kilusi iš bajorų giminės. Sulaukusi 16 metų ji ištekėjo už daug vyresnio 44 metų našlio Mažono su vaikų krūva, vėliau jie susilaukė dar 10 vaikų.
Audronė pasakojo, kad mamunėlė buvusi labai darbšti ir atsakinga, daug dirbo, ūkininkavo, tuo tarpu senelis Mažonas buvęs linksmo būdo, mėgdavęs su kitais pabendrauti, savo pozityvumu užkrėsdavęsir kitus.
„Ko išmokė seneliai savo vaikus, tą patį gavome ir mes, - dalijosi Audronė. - Labai mylėjome abi savo močiutes, kurios liko našlės ir visą savo meilę bei rūpestį paskyrė mums, anūkams. Dar ir šiandien prisimenu kildintų blynų skonį, kuriais mus vaišindavo tėvelio mama, o štai mamunėlės kamaroje būta ir medaus, ir braškių, kitų skanumynų, kuriais mus lepino.“
Gimtojo lizdo pradžia
Tuo tarpu Audronės tėvelis jaunąją Mažonaitę užmatė gegužinėje, mergina krito jam į akį ir truputį pasiauginęs iki pilnametystės, susuko lizdelį vėjų perpučiamoje medinėje bakūžėje. Vienas po kito gimė vaikai -trys dukros ir du sūnūs. Tais metais, kai gimė jauniausioji Audronė, visą kraštą nusiaubė uraganai, išlaužė daugelį miškų, todėl tuomet buvo daug pigios medienos.
Tėvai, gyvenę kolūkio duotose patalpose, nutarė statytis savo būstą. Gražią vietą šalia kalno ir miško išrinko jaunoji šeimininkė, būtent ji parėjusi tarė - tėvai, statysime šioje vietoje. Taip jiedu susirentė gražią tvarkingą sodybą, dirbo dieną naktį ir kolūkyje, ir savo valdose.
Pasak Audronės, mama buvusi labai žingeidi, troško vaikus pastatyti ant kojų, pati su pagyrimu baigusi keturias klases, todėl atžalas taip pat prie mokslo spaudė, ragino mokytis. „Mama norėjo, kad mes kažko siektume, nebijotume darbo, būtent iš jos gavome patį didžiausią gyvenimo užtaisą ir pamokas, - pripažino Audronė. -Ji buvo mūsų reikalų generatorius, visą gyvenimą mėgo mokytis, o sulaukusi 40 metų net motociklininko teises išsilaikė. Sulaukusi 50-ies nutarė ir automobilį įsigyti. Beje, vairavimo kursus lankė kartu su krūva vyrų, tik viena moteris ten dar buvusi. Tačiau tai nesustabdė atkaklios žemaitės ir po kurio laiko ji jau drąsiai suko automobilio vairą. Tiesa, besimokant teko ir į arimus nuskristi, tačiau išsilaikiusi teises tapo labai pažangi ir gera vairuotoja, iki pat gilios senatvės dar vairavo automobilį.“
Užaugę Riaukų vaikai sukūrė savo šeimas, susuko gimtuosius lizdus čia pat, netoliese. Tiesa, vienas brolis Albertas Riauka laimę ir Anglijoje pabandė. Prasidėjus kaimo turizmo sodybų klestėjimo metui šeima pradėjo kviesti jį grįžti į namus ir jam pasiūlė įsikurti tėvelių sodyboje, tęsti giminės liniją bei tradicijas.
Taigi dabartinę Bebrynę sukūrė būtent jis, įrodydamas, kad neveltui giminės vairą perėmė, nes daug rankų ir širdies įdėjo. Senoji tėvelių sodyba su visomis šaknimis ir prisiminimais yra išsaugota, tik šiek tiek rekonstruota joje paliekant senąją dvasią, atšviežėjusi ir graži.
Sodybos pavadinimą padiktavo bebrų pramogos užmaurojusioje pelkėje, kuri brolio rankomis tapo nuostabia tvenkinių apsupta vieta. Beje, pradėjęs puoselėti nuostabaus grožio sodybą, šiandien Albertas jau užleido šeimininko pozicijas savo sūnui Ovidijui, taip pat su šeima parvykusiam iš Anglijos į tėvynę.
Šiandien giminės medis didelis ir platus. Atostogos, savaitgaliai, praleidžiami su giminaičiais sodyboje, būdavo labai smagūs. Audronė šypsosi prisiminusi, kaip mama mylėjo ir lepino anūkus, netgi į šokius juos veždavo, o visi vaikai augo kaip broliai ir seserys.
„Didelis giminaičių būrys plėtėsi, šeimas sukūrė jaunoji karta, todėl visi nusprendėme, jog reikia pradėti branginti vienas kitą ir susitikti rečiau, kad rimtesni pasisėdėjimai būtų kas kelerius metus“, - pasakojo ji. Retesni susitikimai tapo prasmingesni, subrandinę naujas giminės tradicijas.
Dar mamytei esant gyvai nutarta sutvarkyti senelių kapelius. „Tuomet mama pasisakiusi - jokių prašmatnybių ant jų kapų nereikia, noriu lietuviško gražaus nešlifuoto akmens. Taip pat lietuviškas akmuo papuošė ir tėvelio kapą, nes mama laikėsi netradicinių pažiūrų, jai nereikėjo madingų naujovių, ji vertino senovinį pagonišką lietuvių požiūrį ir jo laikėsi. Natūralus akmuo, medis, gamta - mes visi to prisotinti, esame nepasikėlę žemės vaikai, kokius mus išauklėjo mama“, - pripažino Audronė.
Pradėjusi nuo kapelių, giminė nutarė įamžinti ir mamytės tėviškę - senąjį kaimą, kurio jau nebėra likę, tik vienas aplūžęs kryžius. Vyrai sutvarkė sunykusio kaimo simbolį, taip sujungdami praeitį su dabartimi. Į kapelių ir kryžiaus pašventinimą suvažiavo visi.
„Mes tokie, kad jei pasakome „renkamės“, nėra tokio, kuris neatvažiuotų - pernelyg esame svarbūs vieni kitiems, nereikia prašyti, nes ir taip visi skubame į susitikimą, - sakė pašnekovė. -Esame ištroškę, pasiilgę vieni kitų ir taip tarsi atsigeriame pabendravę tarpusavyje.“
Dabar kas kelerius metus šeima suvažiuoja į šias vietas pagerbti giminės ištakų, vaikšto numylėtais mamos takais, riša vainikus, dainuoja. Netgi vaišes kiekvienas stengiasi atsivežti tas, kuriomis kažkada vaišindavo bočeliai: medaus, sūrių, rūkytų kumpių, braškių.
Toje vietoje šakas jau išskleidė ir pats pasisėjęs jaunas ąžuoliukas - taip gamta pateikė dovaną visai Riaukų giminei. Todėl pirmo susitikimo metu visa giminė jį papuošė juostelėmis su tautine simbolika, kiekvienas sau tyliai prisimindamas protėvių istoriją ir linkėdamas, kad visi būtų kartu kaip kumštis, įveikiantis negandas ir sunkumus.
„Taip rišome tas juosteles tyliai ir ramiai siekdami stiprybės bei norų išsipildymo, lydimi mamytės žvilgsnio - juk pirmojo susitikimo metu ji dar buvo gyva, - prisiminimais dalijosi Audronė. - Niekada nepamiršime ir tuomet jos kiekvienai šeimai padovanotos dovanos - duonos kepaliuko ir druskos su palinkėjimu parsinešti su jais ir dalelę senosios sodybos šilumos.“
Šiandien Audronės broliai ir seserys jau patys augina anūkus ir džiaugiasi savo gimine. Dabar prie vieno stalo jie nesutelpa, todėl visiems susirinkus Bebrynėje klega visa aplinka. „Mūsų pasilinksminimai įdomūs - esame dainuojantys, sportuojantys, mėgstame žaisti, pasivaržyti“,- šypsosi pašnekovė.
Taigi būtent tokie susitikimai, kuriuos giminė paveldėjo iš savo tėvų ir perduoda anūkams, yra kupini prasmės.
Patogumai ir apgyvendinimas
Sodyboje patogiai gali apsistoti iki 25 svečių, todėl tai puikus pasirinkimas įvairioms šventėms ar poilsiui su draugais. Didžiajame name įrengta 13 miegamų vietų, o du jaukūs keturviečiai nameliai talpina dar 8 žmones. Esant poreikiui, galimos ir papildomos miegamos vietos.
Sodyba "Bebrynė prie Luodžio" įsikūrusi Salake, Zarasų rajone, vos 140 km nuo Vilniaus, Gražutės regioninio parko pušyne, šalia Luodžio ežero. Patogiai pasiekiama asfaltuotu keliu, ši vieta idealiai tinka ramiam poilsiui gamtoje.
Sodyba įvertinta aukščiausiu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos apdovanojimu - 4 gandrais. 2010 m. ji pelnė prizą už išskirtinę architektūrą ir aplinką, pritaikytą šeimyniniam poilsiui.
Komplekse - erdvus gyvenamasis namas su 24 vietų konferencijų sale, jaukiu židiniu, virtuve, 3 miegamaisiais (13 vietų), dušais ir tualetais. Taip pat du sublokuoti 4 vietų nameliai bei pirtis prie ežero su 4 papildomomis miegamosiomis vietomis palėpėje.
Poilsiautojų laukia lauko terasos, laužavietės, rūkykla, medinės valtys ir ilgas lieptas į Luodžio ežerą. Netoliese - vaizdingas Salako miestelis, gamtos takai, įžymybės ir dviračių trasos, vedančios po visą Gražutės regioninį parką.
Kaimo turizmo sodybų apžvalga Zarasų rajone
Zarasų rajonas garsėja savo gamtos grožiu ir kaimo turizmo sodybų gausa. Štai keletas sodybų, kurias verta aplankyti:
- "Antalieptės marios" - įsikūrusi ant Antalieptės marių kranto, apsupta pušynų, siūlo jaukumą ir privatumą.
- "Atostogos Grybiškėje" - vienkiemis Gražutės draustinyje, ant Asavėlio ežero kranto, toli nuo pagrindinių kelių.
- "AUSLA" - sodyba Zarasų rajone, išskirtinėje vietoje ant ežero kranto, nuomojama vienai šeimai ar kelių šeimų kompanijai.
- "Brasta" - sodyba Avilio ežero apsuptyje, puikiai tinka šeimyniniam poilsiui arba nedidelei draugų kompanijai.
- "Ėglis" - sodyba sename Jasų kaime, netoli Dusetų miestelio, Zarasų rajone, kur galima patirti kaimo kasdienybę.
- "Po ąžuolu" - dviaukštis namas su atviromis terasomis, pavėsine su lauko židiniu, įžuvintas tvenkinys šalia Zarasaičio ežero.
- "Po žvaigždėtu dangumi" - vienkiemis Sartų regioniniame parke, šalia Zalvės ežero, miško apsuptyje.
- "Simplis" ir "Marinis" - nameliai prie Antalieptės marių, su privačia teritorija, lieptu ir pakrante.
Šios sodybos siūlo įvairius patogumus ir pramogas, pritaikytas skirtingiems poreikiams ir norams. Galima rasti tiek ramių kampelių šeimyniniam poilsiui, tiek aktyvių pramogų mėgėjams.
Slapukų naudojimas
Interneto svetainės naudoja slapukus, kad prisitaikytų prie vartotojų poreikių ir norų, užtikrintų funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. Slapukai taip pat naudojami tam, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Svetainės naudoja šiuos slapukus įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, pvz., iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad sužinotume, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
“Pixel” žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.