Visi nori gyventi gražioje, tvarkingoje bei jaukioje aplinkoje. Tačiau natūralu, kad laikui bėgant nekilnojamasis turtas nusidėvi. Daugiabučių namų butų gyventojai yra atsakingi ne tik už savo butą, tačiau ir už bendrąsias namo patalpas. Jie turi jomis rūpintis. O kad visas procesas būtų kuo paprastesnis ir sklandesnis, gyventojų sprendimu jų daugiabutį namą gali administruoti priežiūros paslaugas teikianti įmonė, gyventojai gali įregistruoti jungtinės veiklos sutartį arba sukurti bendriją.
Tačiau, kad ir kokį variantą gyventojai pasirinktų, jų ir administratoriaus tarpusavio pareigos ir teisės nesikeičia. Namo administratoriaus svarbiausias tikslas - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugiabučio namo administratorius nėra absoliučių daugiabučio namo gyventojų sprendimų vykdytojas. Jis taip pat atlieka ir viešąją funkciją bei privalo užtikrinti, kad jo administruojamas statinys būtų prižiūrimas.
Todėl, jei gyventojai ir nesutinka tvarkyti avarinės būklės namo, jam tam tikrus darbus, kurie privalo būti padaryti, gali tekti organizuoti ir be gyventojų pritarimo. Vis tik administratorius šia savo teise naudotis privalo atsakingai. Taip pat viena iš namo administratoriaus pareigų - rengti ir teikti patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo.
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai įsitikinę - patys gyventojai privalo rūpintis savo turtu. Ir ši pareiga tikrai neapsiriboja vien savo buto puoselėjimu. Vis tik specialistai pastebi, kad gyventojai neretai sako, jog atnaujinti daugiabučių gyvenamųjų namų nereikia, mat jiems yra gerai taip, kaip yra. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamas statinio eksploatavimas aktualus ne tik jame gyvenantiems asmenims.
Svarbu ir tai, kad prastėjanti pastato būklė lemia net tai, kad automatiškai krenta potencialios name parduodamų butų kainos. Specialistai ragina gyventojus, kurie pastebi, jog nusidėvėjo bendro naudojimo objektai, apie tai informuoti namo administratorių. Natūralu, kad daugiabučiuose namuose gyvena daug žmonių, todėl ir situacijų pasitaiko pačių įvairiausių. Vis tik svarbu suprasti, kad gyventojai ir namo administratorius turi bendradarbiauti.
Svarbu žinoti ir tai, kad patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali išsirinkti atstovą ar atstovus, kurie gali atstovauti visiems patalpų savininkams bendraujant su administratoriumi. Tokiu būdu jie gali stebėtojo teisėmis dalyvauti namo priežiūros paslaugų, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, prekių pirkimo, atliktų darbų priėmimo komisijose.
Atliekų Tvarkymo Teisinis Reglamentavimas ir Principai
Magistro darbe yra vertinamas Administratoriaus vaidmuo Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pirmajame skyriuje aptariamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymas, atliekų tvarkymo politikos principai ir prioritetai, atliekų tvarkymo sektoriaus teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
Antrajame skyriuje nagrinėjama Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymos sistema: savivaldybės institucinė samprata ir jos funkcijos, atliekų tvarkymo sistemos teisinis reglamentavimas, administravimas ir organizavimas, viešosios paslaugos pirkimas ir jos objektas, finansavimo mechanizmas, jos kontrolė ir priežiūra, apibūdinami Administratoriai, veikiantys Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Trečiajame skyriuje atlikta Administratoriaus vaidmens Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje analizė, UAB ,,Naujamiesčio būstas“ pavyzdžiu. Aptariamos Administratoriaus specifinės funkcijos ir uždaviniai susiję su komunalinių atliekų tvarkymo veikla. Pristatoma administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, pateikiami atliekų surinkimo ir išvežimo tarifo apskaičiavimo pavyzdžiai.
Pateikiami ekspertų ir Žvėryno bei Naujamiesčio seniūnijų gyventojų požiūrio į Administratoriaus vaidmenį komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad tiek ekspertai, tiek gyventojai išskiria atliekų tvarkymo sistemos trūkumus (netinkamas mokesčio dydis už atliekų išvežimą, Administratoriaus bendradarbiavimo su atliekų turėtojais stoka, kas lemia atliekų tvarkymo kokybės ypatumus, atliekų priežiūros kontrolės silpnybės).
Šiame straipsnyje aptarsime komunalinių atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą, institucijų atsakomybę bei planavimą šioje srityje, apibūdinsime atliekų tvarkymo proceso ir sistemos bruožus, savivaldybės institucinę sampratą ir jai priskirtas funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisiniuose dokumentuose buvo perkeltos visos Europos Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktų nuostatos, pagrindiniai principai bei prioritetai. Bendroji atliekų direktyva (2006/12/EB) nustato bendruosius Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos principus, sudaro šios politikos pagrindą, rengiami visi kiti atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ir kiti dokumentai.
Atliekų apibrėžimas Europos Bendrijos atliekų direktyvoje privalomas visoms valstybėms narėms, nepriklausomai nuo to, ar atliekos bus perdirbamos ar šalinamos ir pateiktame Europos atliekų sąraše atliekų apibrėžtis daugiausia grindžiama atsikratymo sąvoka. Pagal poveikį aplinkai ir susidarymo sritis visos atliekos klasifikuojamos į pavojingas ir nepavojingas.
Pagrindinis strateginis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslas - užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį nepažeidžiant vidaus rinkos veiklos ir skatinti darnųjį vystymąsi. Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. "3 R's": reduce, reuse, recycle).
Atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumo principas - tenkinant Bendrijos ir valstybės poreikius bendradarbiaudamos valstybės narės, jeigu tai būtina, turi sukurti atliekų šalinimo tinklą Bendrijos mastu. Teršėjas moka principas - atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti atliekų turėtojai arba atliekų gamintojai. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo politika remiasi Europos Sąjungos principinėmis nuostatomis. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema administruojama, organizuojama bei plėtojama pagal principą teršėjas moka.
Kaip rūšiuoti atliekas namuose? Socialinė kampanija „Rūšiuoji - vadinasi galvoji”
Konstitucija tai - pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas - pagrindinis atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikos reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų tvarkymo taisyklės nustato detalias atliekų tvarkymo ir kontrolės priemones. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas nustato ir toliau plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas.
Atliekų tvarkymas yra sudėtinis procesas, apimantis jų atsiradimo kontrolę, saugojimą, surinkimą, transportavimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei šalinimą, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo. Atliekos susidaro jau pirminiuose gamybos procesuose, išgaunant žaliavas, gaminant tarpines žaliavas, gaminant produktus, kurie pasiekia vartotojus. Kad atliekos būtų pristatytos į jų perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus jos turi būti surinktos.
Pasaulyje taikomi trys atliekų surinkimo tipai: nerūšiuotas, rūšiuotas ir perdirbimui skirtas bendras atliekų surinkimas. Atliekų šalinimas sąvartynuose vis dar išlieka galutiniu atliekų sutvarkymo etapu. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema - organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis kasmet didėja. Mišrių atliekų šalinimas vien tik regioniniuose sąvartynuose sudaro prielaidas pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Dėl dujų susidarymo, sąvartynuose šalinamas biodegraduojamų atliekų kiekis Lietuvai yra ribojamas.
Savivaldybių Funkcijos ir Administratoriaus Veikla
Savivaldybės institucijos užtikrina atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimą. Jos koordinuoja atliekų tvarkymo programas, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą, bei užtikrina racionalų atliekų medžiaginį ir energetinį išteklių panaudojimą.
Pagrindinis regioninis atliekų tvarkymo planų tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Šios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiekiamos visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Savivaldybės institucijos privalo užtikrinti teisės aktus (programas, sprendimus, įsakymus bei kita) ir kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijose. Jos gali įvesti vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą bei organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.
Administratoriaus veiklą butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravime reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 punkto nuostata, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Administravimas - tai itin sudėtingas, daugiaplanis procesas, suvokiamas materialiuoju, intelektiniu, dvasiniu aspektais. Tai administravimas, sutartiniai įsipareigojimai, aplinkosauginis švietimas ir gyventojų informavimas, higienos bei sveikos gyvensenos pradų skiepijimas, saugus atliekų surinkimas ir išvežimas bei atliekų rūšiavimas, kontrolė, viešųjų paslaugų teikimas, organizavimas, planavimas, įstaigų ir įmonių bendradarbiavimas.
Atliekų rūšiavimas: kaip tai daryti teisingai?
Elektroninės Sąskaitos ir Preliminariosios Sutartys
Šiuolaikinės technologijos leidžia naudotis elektroninėmis sąskaitomis, kurios yra patogus, greitas ir ekologiškas būdas gauti ir apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Daugelis bankų ir paslaugų teikėjų siūlo galimybę užsisakyti e. sąskaitas internetu.
Tai leidžia:
- Gauti sąskaitas greitai ir patogiai.
- Apmokėti sąskaitas automatiškai.
- Saugoti sąskaitas internete 18 mėnesių.
- Pasirinkti apmokėjimo dieną.
- Atsisakyti popierinių sąskaitų.
Jei naudojate Swedbank Paslaugų planą, e. sąskaitos yra nemokamos. Užsisakyti e. sąskaitas galite interneto banke. Gautas e. sąskaitas galėsite apmokėti įprastu pavedimu.
Dažniausiai Užduodami Klausimai apie E. Sąskaitas
Jei negavote e. sąskaitos, patikrinkite:
- Ar tikrai gavote e. sąskaitą į savo interneto banką.
- Ar tikrai esate užsakę automatinį apmokėjimą savo e. sąskaitai.
- Ar nepasibaigė e. sąskaitos galiojimo laikas.
- Ar neviršijote leistinos maksimalios sumos.
- Ar pakanka lėšų sąskaitoje.
Atsisakyti e. sąskaitų galite interneto banke, artimiausiame Swedbank padalinyje ar e.
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.
Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
tags: #naujamiescio #bustas #administratorius