Bendrijos mokestis: kas moka, nuomininkas ar savininkas?

Išsinuomoti butą gali atrodyti paprasta, tačiau svarbu žinoti, kokie mokesčiai ir įsipareigojimai tenka nuomininkui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis nuomotis būstą.

Pagrindiniai mokesčiai nuomojantis butą

Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį.

Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito. Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų. Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.

Nuomos mokestis

Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Nuomos mokestis dažniausiai mokamas kas mėnesį, bet gali būti susitarta ir dėl kitokio mokėjimo grafiko. Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.

Komunaliniai mokesčiai

Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos mokestį arba mokami atskirai. Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai.

Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas.

Šis klausimas užplieskė didelę diskusiją feisbuko grupėse, vienijančiose nuomotojus ir nuomininkus. Moteris klausė, ar iš tikrųjų būtent nuomininkai turėtų padengti išlaidas į kaupiamąjį fondą, kadangi jie butu naudojasi tik laikinai. Jos sąskaitoje buvo priskaičiuotos 12,84 euro siekiančios išlaidos į kaupiamąjį fondą, kuris prireikus, gali būti panaudotas daugiabučio atnaujinimui - naujų langų laiptinėje montavimui, šildymo mazgo, stogo remonto darbams ar pan.

Vadinasi, jeigu daugiabutyje prakiurtų vamzdis, stogas, būtų tvarkomas kiemas, statomos naujos durys laiptinėje, išeitų, kad šias išlaidas apmokėtų nuomininkė. Toliau sąskaitoje galima matyti mažesnes sumas už ūkio išlaidas, šilumos tinklų eksploataciją, laiptinių valymą ir pan.

Norint atsakyti į šį klausimą, reikia išanalizuoti situaciją iš skirtingų perspektyvų. Situacija dviprasmiška.

„Teisininkų biuras“ teisininkė Rita Vestertė teigė, kad viskas priklauso nuo sutarties, tačiau dažniausiai tokias išlaidas, kurios nurodytos nuomotojo pateiktoje nuomininkui sąskaitoje, apmoka būtent būsto savininkai. Ji komentavo: „Nuomotojas turėtų mokėti už kaupimus, turto pagerinimą ir pan., nebent sutartyje buvo numatyta, jog nuomininkas turi apmokėti visus komunalinius mokesčius, įskaitant ir kaupimo pinigus. Jeigu būtent tai buvo numatyta sutartyje, tada nuomotojas šioje situacijoje teisus.“

Vis dėlto R. Vestertė pabrėžė, kad paprastai tai laikoma buto savininko pareiga: „Jeigu, tarkime, laiptinėje pakeitė langus už tuos kaupimo pinigus, nuomininkai neturėtų už tai mokėti. Taip neturėtų būti. Tačiau, kaip ir sakiau, reikia žiūrėti į konkrečią sutartį, iš tokio raštelio, sunku kažką spręsti.“

Paminėjus eilutę, kur yra įtrauktas mokestis už „Ūkio išlaidas“, R. Vestertė patarė būti budriems, nes visiškai neaišku, kas yra tos „Ūkio išlaidos“, todėl vėlgi reikia žiūrėti į nuomos sutartį. „Galbūt tą mėnesį buvo įtrūkęs vamzdis ir jį remontavo, gal kiemą tvarkė, todėl ir atsirado eilutė „Ūkio išlaidos“. Eilutė „mokesčiai „Sodrai“ taip pat neaiški, nežinia, iš kur tas mokestis. Galbūt ten turima omenyje bendrijos pirmininką ar buhalterį, kuriems reikia mokėti atlyginimus ir „Sodros“ mokesčius. Kas už tai mokės - tai turi būti aptarta prieš sudarant sutartį“, - kartojo ji.

Nuomininkai turi būti itin atidūs

R. Vestertė pabrėžia, kad nuomininkams būtina smulkiai išsiaiškinti, už ką jie turės mokėti, dar prieš sudarant sutartį, mat tai, kas atrodo savaime suprantama, vėliau gali tapti ginčo objektu.

„Dažnai būna pateikta, kad reikės mokėti buto nuomos kainą ir komunalinius. Tačiau reikia klausti, kas įeina į tuos komunalinius, nes paprastai viena šalis, t. y. nuomotojas galvoja, kad į tuos komunalinius įeina viskas - taip pat ir kaupimo pinigai, ūkio išlaidos ir pan., o nuomininkai mano, kad į komunalinius įeina tik tai, ką jis pats suvartoja, t. y. - elektra, dujos, vanduo, šildymas ir pan. Tada ir atsiranda ginčo klausimas, kai šalys skirtingai supranta, kas yra komunalinės išlaidos“, - atkreipia dėmesį.

Teisininkė taip pat pažymi, kad nuomininkas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, turi pilną teisę nesutikti mokėti į kaupiamąjį fondą ir pan. Tada šalys turi ieškoti sprendimo, o jei jis nėra randamas, skirstytis savais keliais.

Ekspertų nuomonės

Š. Tarutis teigia: „Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau.“ Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.

M. Čiulada sako: „Bet, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko dedamoji ar laiptinės apšvietimo dedamoji... Na, gyveni tame name, namas prižiūrimas, administruojamas, laiptinė apšviečiama, suremontuojama spyna - juk nuomininkas naudojasi tuo bendru gėriu. Nereikia galvoti, kad tik tiesiogiai jo suvartojama elektra ar vanduo yra jo priedermė.“

Tačiau, priduria M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M. Jo teigimu, tam, kaip pasidalijami mokesčiai įtakos neturėtų daryti ir nuomos sutarties laikotarpis.

M. teigimu: „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas.“

Pasak M., nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą. „Tai tokie sovietinio mentaliteto likučiai, kurie po tuputį išsitrina, bet senesnėse bendrijose tas požiūris yra gajus - „mano nuosavybė baigiasi ties mano buto durimis, o laiptinę turi prižiūrėti kažkas - galbūt savivaldybė, galbūt seniūnija, galbūt kažkoks butaforinis administratorius“, - komentuoja M.

Bendrijos klausimai ir atsakymai

Žemiau pateikiami klausimai ir atsakymai, susiję su bendrijų veikla ir mokesčiais:

• Ar kaupimo įnašus turi mokėti buto savininkas ar nuomininkas? Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
• Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, jei neturiu automobilio? Jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
• Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai, jei jai nepriklausau? Jeigu asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai.
• Ar garažų bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias? Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.

Šie klausimai ir atsakymai gali padėti geriau suprasti bendrijų veiklą ir teises bei pareigas, susijusias su mokesčiais.

Nuomos sutarties svarba

NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami be sutarčių. „Sutartis apsaugo ir nuomotojus, kurie nori išnuomoti savo būstą, ir nuomininkus, kurie nuomojasi. Ji visais atvejais yra reikalinga. Net jeigu būstą žmogus nuomoja giminaičiui ir atrodo, kad dėl visko pavyks susitarti, vis tiek patariu pasirašyti sutartį. Žodžiu aptartos sąlygos gali labai greitai pasimiršti, todėl ir patariu pasirašyti sutartį“, - komentavo NT brokeris.

Anot jo, sutartyse dažniausiai nuomotojai ir nuomininkai susitaria dėl kainos, depozito dydžio, termino, nuo kada iki kada nuomojamas būstas. „Svarbu aptarti, kaip vyks atsiskaitymas - grynaisiais pinigais ar pavedimu. Dar svarbu susitarti dėl turto naudojimo, jo perdavimo, grąžinimo sąlygų“, - patarė NT brokeris.

Nuomininko ir nuomotojo teisės ir pareigos

Civilinio kodekso 318-367 straipsniai reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos santykius. Svarbu žinoti pagrindines nuostatas:

• 319 straipsnis: Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį.
• 321 straipsnis: Nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitais pagrindais. Nuomininkas yra pilietis, kuris savo vardu ir dėl šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
• 322 straipsnis: Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotasis pareigūnas ir nuomininkas.
• 324 straipsnis: Savivaldybių ir įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.).
• 327 straipsnis: Mokestis už komunalines paslaugas (vandenį, dujas, elektrą, šiluminę energiją ir kitas), kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių.
• 329 straipsnis: Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Globotiniai, gyvenantys pas globėją, įgyja globėjo šeimos narių teises, jei jie neturi teisių į kitą gyvenamąjį plotą.
• 331 straipsnis: Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai, kitiems pilnamečiams šeimos nariams sutinkant, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojui leidus. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui ir nepilnamečiams jų vaikams (įvaikiams). Laikinai išvykusio savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikinieji gyventojai.

Kaip patogiai mokėti komunalinius mokesčius?

• Mokėjimas tiesiogiai savininkui: Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. perveda pinigus savininkui. Tai universalus ir saugus būdas, tinkantis visiems, įskaitant užsieniečius.
• Naudojant www.vienasaskaita.lt: Reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.). Tinka nuomojant kelis NT objektus, taip pat ir užsieniečiams, tačiau rekomenduojama patikrinti, ar jie tikrai supranta ir apmoka.
• Fiksuotas mokestis: Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų. Šis būdas labai patinka nuomojantiems daugiau nei 1 butą, nes sutaupoma laiko kiekvieną mėnesį skaičiuojant komunalinius mokesčius.

Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.

Išvados

Atsakymas į klausimą, ar nuomininkas privalo mokėti už daugiabučio remonto fondą, nėra vienareikšmis. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos, nuomos sutarties sąlygų ir šalių susitarimo. Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas.

tags: #bendrijos #mokestis #moka #nuomininkas