Šiame straipsnyje aptarsime interviu su socialiniu darbuotoju klausimus, jo vykdomas veiklas, kompetenciją, profesiją, klientus, problematines situacijas ir kitus svarbius aspektus.
Socialinio darbuotojo darbas reikalauja atsidavimo ir profesionalumo.
Įvadas
Straipsnio tikslas - aplankyti socialines paslaugas teikiančią valstybinę (VO) ar nevyriausybinę (NVO) organizaciją, kurioje apklausti socialinį darbuotoją iš anksto sudarytu interviu klausimynu.
Pasirinkta Vilniaus “SOS vaikų kaimas” įstaiga, kuri yra nevalstybinė vaikų socialinės globos institucija ir kurioje įkurdinti našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai.
Nuvykus į šią organizaciją, susitikau su viena iš socialinių darbuotojų SOS mama Irena Kaunaite, kuri mielai sutiko pasikalbėti.Moteris šiuo metu augina kelis vaikus, rūpinasi namais, be to studijuoja universitete.Kaip jai pavyksta suderinti kasdienius darbus, auginti vaikus ir nepailsti? „Vaikai - mano gyvenimo šviesa“, interviu sakė moteris.
Interviu klausimai
- Kiek turite patirties socialinio darbuotojo srityje?
- Kas Jus pastūmėjo įstoti į šią organizaciją ir tapti SOS mama?
- Kokia Jūsų darbo kasdienybė?
- Kokio amžiaus vaikus auginate?
- Kokios problemos iškyla su tam tikro amžiaus vaikais?
- Kokie sunkumai iškyla auginant vaikus?
- Džiugios akimirkos Jūsų veikloje.
- Kokių papildomų įgūdžių, žinių, patirties Jums reikia šioje veikloje?
- Ar lieka neišspręstų klausimų Jūsų veikloje?
- Kokius įgūdžius, žinias patartumėte tobulinti būsimiesiems socialiniams darbuotojams?
- Į kokius mokymosi dalykus studijuojant reikia labiau atkreipti dėmesį?
Atsakymai į klausimus
Kas Jus pastūmėjo įstoti į šią organizaciją ir tapti SOS mama?
Labai myliu vaikus.
Esu tiesiog atsidavusi jiems.
SOS mama tapau praėjusi atranką.
Kokia Jūsų darbo kasdienybė?
Vaikų auklėjimas, namų ruoša, maisto gaminimas ir kiti darbai.
Kadangi mano vaikai su įvairiais fiziniais ir protiniais sutrikimais, nėra paprasta su jais susitvarkyti.
Reikia daug kantrybės, laiku pastebėti įdingus pokyčius vaiko elgesyje ir jį nuvesti pas specialistus.
Kokio amžiaus vaikus auginate?
Šiuo metu auginu 5 vaikus.
Vaikiną 17 metų, mergaitę 9 metų ir berniuką 7 metų.
Vienas vaikas su negalia, berniukas 5 metų.
Dar vienas vaikas išvykęs šiuo metu į užsienį pas brolį.
Kokios problemos iškyla su tam tikro amžiaus vaikais?
Priklausomai kokių problemų turi vaikas.
Būna psichologinių, emocinių, elgesio sutrikimų.
Dažnai būna pykčio protrūkiai, tada reikia būti ypač turėti daug kantrybės ir mokėti su vaikais tokiose situacijose elgtis.
Vaikai nesuinteresuoti mokytis, reikia nuolatos kontroliuoti ar atliko namų darbus ir pan.
Šiuo metu yra daugiau nei 500 (penki šimtai) SOS vaikų kaimų visame pasaulyje.
Yra SOS kaimelis ir Lietuvoje.
Socialinė pedagoginė pagalba vaikų globos namuose
ES vaiko teisių strategijoje (2021) nurodyta, jog teigiama mokymosi patirtis vaikams turi būti stiprinama įvairioje aplinkoje, ypatingai atsižvelgti reikia į nepalankioje padėtyje esančių mokinių problemas.
V. Lepeškienės, J. Zenkevič (2015), S. Steels, H. Simpson (2017) ir R. Evans ir kt. (2017) atlikti tyrimai rodo, jog tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų.
M. Garcia-Molsosa ir kt. (2021) teigia, kad vaikų globos namų auklėtiniai yra ta grupė, kuri turi didelę riziką dėl patiriamų mokymosi sunkumų iškristi iš švietimo sistemos.
D. Berridge ir kt. (2020) pabrėžia, kaip svarbu didinti vaikų globos namų auklėtinių patiriamų mokymosi problemų matomumą visuomenėje bei atkreipti dėmesį į kokybiškos socialinės pedagoginės pagalbos teikimą globos namuose.
Problema
Mokslinę darbo problemą atspindi šie klausimai:
- Kaip teikiama vaikų globos namų darbuotojų socialinė pedagoginė pagalba globotiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų?
Tyrimo metodai
Teoriniai metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog globotinių mokymąsi apsunkina mokymosi spragos, bendrojo ugdymo programų įsisavinimo sunkumai, motyvacijos mokytis stoka ir kt.
Globos namų darbuotojai globotinių mokymosi sunkumų įveikos siekia vykdydami tiesiogiai ir netiesiogiai mokymosi situaciją veikiančias veiklas.
Darbuotojai siekia bendradarbiauti su mokykla, tačiau dažniausiai bendradarbiavimas pasireiškia vienpusiu informavimu apie problemas.
Išvados
Globotiniai stokoja motyvacijos mokytis, dažnai nelanko mokyklos, patiria adaptacijos sunkumų, stokoja mokėjimo mokytis įgūdžių, turi mokymosi spragų, pasižymi neigiamu elgesiu mokykloje, turi sveikatos problemų sąlygotų mokymosi sutrikimų, negalių.
Tiesiogiai globotinių mokymosi situaciją gerina šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: pagalba atliekant namų darbus, įveikiant mokymosi spragas, motyvavimas mokytis, mokėjimo mokytis įgūdžių tobulinimas, mokymosi rutinos sudarymas ir priežiūra, mokymosi situacijos stebėjimas ir vertinimas, pokyčių planavimas su vaiku bei bendradarbiavimas su ugdymo įstaigų personalu ir kolegomis.
Netiesiogiai mokymosi situaciją veikia šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: ryšio mezgimas su globotiniais, saviraiškos skatinimas, prasmingo užimtumo organizavimas, profesinis orientavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, saugumo užtikrinimas.
Tačiau dažnai pasiekti teigiamų pokyčių nepavyksta.
Supervizija ir Intervizija
Efektyvinant socialinio darbo veiklą, būtinas nuolatinis mokymasis, savo darbo įvertinimas bei refleksija.
Tam tinka supervizija ir intervizija, pasaulyje pripažinti profesinės paramos ir konsultavimo būdai.
Šios priemonės taikomos tiek norint pasidalinti patirtimi, ugdyti įvairius problemų sprendimo gebėjimus, išvengti "perdegimo" sindromo, tiek rengiant studentus profesinei veiklai, taip pat keliant kvalifikaciją, įgyjant naujų įgūdžių ir žinių.
Lietuvoje supervizija yra dar pakankamai naujas reiškinys, o intervizija - iš esmės nenagrinėtas ir mažai žinomas dalykas.
Pasak R. Naujanienės (2007), kaip savarankiška profesija, profesinis santykių konsultavimas, supervizija ėmė vystytis tik XXI a. dešimtmečio viduryje.
Nuo 2002 m. imti rengti profesionalūs supervizoriai, 2003 m. įkurta Lietuvos profesinių santykių konsultantų (supervizorių) asociacija.
Lietuviškoje mokslinėje ir metodinėje literatūroje supervizija irgi imta nagrinėti pakankamai neseniai.
Daugiausia orientuojamasi į teorinius supervizijos ypatumus ir galimo panaudojimo pagrindimą; tai susiję su tuo, kad, pasak A. Kiaunytės ir I. Dirgėlienės (2005) nėra pakankamai aiškios supervizijos taikymo galimybės, supervizijos konceptas bei supervizorių vaidmuo.
Kiaunytė ir I. Dirgėlienė (2005) nurodė supervizijos taikymo galimybes Lietuvos socialinio darbo kontekste.
R. Naujanienė (2007) nagrinėjo supervizijos sampratą ir poreikį socialiniame darbe.
A. Maskaliovienė, J. ickienė (2008) apžvelgė supervizijas kaip metodą studijų praktikos kontekste.
Remiantis PHARE projekto "Supervizijos įgūdžių ugdymo programa" medžiaga bei projekto dalyvių patirtimi, yra parengta knyga "Socialinio darbo supervizija: teorija ir praktika" (2004), kurioje aptariama supervizijos svarba ir poreikis socialiniame darbe bei jos įgyvendinimo ypatumai.
Intervizija kaip tarpusavio pagalbos būdas ir jos taikymo ypatumai mokymosi procese lietuvių kalba yra apibūdinti L. Gualthérie van Weezel (2002) knygoje apie įvairius mokymosi vieniems iš kitų aspektus.
Socialinio darbuotojo atestacijos tvarkos apraše (2006) bei Socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos apraše (2006) supervizija įteisinta kaip kvalifikacijos kėlimo ir praktinio mokymosi forma.
Supervizija - svarbi socialinio darbuotojo kvalifikacijos kėlimo forma.
Intervizija
Intervizija yra labai glaudžiai susijusi su supervizija, ir iš dalies netgi gali būti traktuojama kaip supervizijos forma ar rūšis.
Intervizija - tai lygių supervizija.
Svarbūs grupės panašumo, "lygumo" bruožai.
L. Gualthérie van Weezel (2002, p. 67), apibrėždama superviziją ir interviziją, jų nediferencijuoja ir teigia, kad tai - "tam tikras profesinės pagalbos būdas, skirtas didinti profesinei kompetencijai, išsamiai ir sistemingai aptariant praktines situacijas (atvejus)".
Olandijoje, Belgijoje bei Prancūzijoje terminas supervizija (patyrusiems praktikams) buvo pakeistas intervizija (Mearns, Thorne, 2007).
Pagrindinis skirtumas tarp supervizijos ir intervizijos - tai supervizorius.
Iš esmės, tai asmuo, vadovaujantis supervizijos procesui ir konsultuojantis supervizuojamąjį ar jų grupę.
Proctor, F. Inskipp (2003) pabrėžia, kad intervizijos grupėje kiekvienas narys prisiima supervizoriaus atsakomybę kito nario atžvilgiu ir susitaria, kaip bus dalinamasi lyderyste.
Taigi sąvoka "supervizija" vartojama, kai susirinkimui vadovauja supervizorius, tai yra, labiau patyręs ir profesionaliai pasirengęs žmogus, o terminas "intervizija" vartojamas tuomet, kai susirinkimo dalyvių patirtis ir kvalifikacija yra to paties lygio.
Intervizijos apibrėžimuose taip pat atsispindi skirtumas nuo supervizijos, pabrėžiant dalyvių lygiateisiškumą ir kad tai procesas be "vadovo", "lyderio", "mokytojo" ir pan.
Intervizija - "praktinių darbuotojų, kurie mokosi be mokytojo, tarpusavio pagalbos priemonė" (Gualthérie van Weezel, 2002, p. 67).
Intervizijos apibrėžimuose ryškus dalyvių grupės aspektas.
Skirtas socialinės srities profesionalams.
Išnagrinėtas skirtingų apibrėžimų rinkinys atskleidžia įvairias supervizijos ir intervizijos sampratas.
Šiame darbe nesiremiama kuriuo nors vienu pristatytu supervizijos ar intervizijos apibrėžimu, nes jie visi atskleidžia daugiamatę šių metodų prigimtį ir leidžia labiau suprasti galimą socialinių darbuotojų požiūrį į superviziją ir interviziją, kurių įvairovę bus bandoma atskleisti tyrimu.
Norint išsamiai atskleisti supervizijos ir intervizijos sampratą, vien tik apibrėžimų nepakanka, reikia suprasti ir šių metodų paskirtį.
Todėl naudinga aptarti supervizijos ir intervizijos funkcijas, tikslus bei uždavinius.
Socialinio darbo studentų supervizija
Socialinio darbo studentų supervizija - ankstesniame poskyryje pristatyta supervizijos rūšis, turinti savitus tikslus.
Knygoje "Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas" (2007, p. 42) teigiama, kad "supervizija yra procesas, kuriame studentai integruoja praktikos metu įgytą patirtį su naujomis teorinėmis žiniomis".
Taigi šios supervizijos paskirtis - teorinio mokymo ir praktinių įgūdžių sujungimas.
Raudelikėnaitė, A. Petrauskienė, R. ickaitė (2008, p. 43), aptardamos socialinio darbo studentų superviziją, pabrėžia refleksijos svarbą, nurodydamos, jog "pagrindinis supervizijos tikslas - skatinti studentų refleksiją, kad jie patys rastų problemų sprendimus, gerintų mokymosi praktikoje kokybę ir didintų profesionalumą".
Galima teigti, kad šie supervizijos uždaviniai, įgyvendinami studijų praktikos kontekste, padeda tapti profesionaliu socialiniu darbuotoju ir, kaip teigia A. Maskalionienė, J. Supervizijos ir intervizijos bendrieji tikslai iš esmės sutampa.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kas pastūmėjo tapti SOS mama? | Meilė vaikams, atsidavimas jiems, noras padėti beglobiams vaikams. |
| Darbo kasdienybė | Vaikų auklėjimas, namų ruoša, maisto gaminimas, pagalba vaikams su fiziniais ir protiniais sutrikimais. |
| Vaikų amžius | 17 metų, 9 metų, 7 metų, 5 metų (su negalia). |
| Problemos su vaikais | Psichologiniai, emociniai, elgesio sutrikimai, pykčio protrūkiai, mokymosi problemos. |