Laikraščiuose pasirodantys skelbimai apie iš varžytinių parduodamus butus ir žemę su skolomis nesusidūrusiesiems - neįdomi ir nieko verta informacija.
Tačiau skolininkams, kurie tokiu būdu priversti atsisveikinti su namais, žodis “varžytinės” - tarsi nuosprendis, kurio išvengti dažnai jau nebeįmanoma.
Į išvaržomus butus nukrypsta nekilnojamojo turto perpardavinėtojų akys. Jiems varžytinės - galimybė pusvelčiui nupirkti butus. Vėliau jie parduodami už rinkos kainą.
Taigi, nuo kokios skolos antstolis gali pradėti nekilnojamojo turto išieškojimo procesą? Aptarkime tai detaliau, atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus ir teismų praktiką.
Skolininko turto areštas ir išieškojimo eilė
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Apribojimai išieškojimui iš būsto
Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.
Siūloma Civilinio proceso kodekse nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma.
Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.
Vedybų sutartys ir turto režimas
Civiliniame kodekse numatyta, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:
- turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
- turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
- turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Pažymėtina, jog sutuoktiniai povedybinėje sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.
Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį.
Šiuo atveju, jeigu povedybinėje sutartyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas vieno iš sutuoktinio vardu gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, antstolis negali areštuoti po sutarties sudarymo momento sutuoktinio naujai įgyto turto ar iš sutuoktinio turto išieškoti pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles, tačiau net ir tokiais atvejais neretai tenka įrodinėti savo poziciją teisme.
Asmenys, norintys iš varžytinių įsigyti nekilnojamąjį turtą pasinaudodamiesi skolintomis lėšomis, iki šiol to padaryti negalėjo, kadangi teisės aktuose nebuvo numatytos galimybės įkeisti tokį turtą, kol už jį nebus pilnai atsiskaityta.
„Dažniausiai varžytinėse parduodamas turtas jau yra įkeistas arba areštuotas, todėl iš varžytinių tokį turtą buvo galima įsigyti tik už asmenines lėšas arba pasinaudojus skolintomis lėšomis, įkeičiant kitą turtą.
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad nekilnojamas daiktas, kurį norima įsigyti iš varžytinių, gali būti įkeičiamas pasinaudojant sąlyginės hipotekos institutu.
Civilinio proceso kodekse numatyta, kad varžytinių laimėtojui, skolininko pasiūlytam pirkėjui ar skolininko turtą perimančiam išieškotojui, ketinantiems už įsigyjamą areštuotą turtą atsiskaityti skolintomis lėšomis, antstolis išduos nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę įsigyti šį areštuotą turtą.
Šios Teisingumo ministerijos siūlomos pataisos leis didesniam asmenų ratui įsigyti nekilnojamą turtą iš varžytinių bei efektyviau užtikrins tiek skolininko, tiek išieškotojo turtinių interesų apsaugą.
Kiekvienas verslininkas, net ir vykdydamas sąžiningą veiklą, nėra apsaugotas nuo ginčų teismuose.
Deja, tokiose situacijose net ir nepelnytai apkaltintiems verslininkams gali tekti susidurti su teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dažniausiai - turto areštu.
Areštavus ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir banko sąskaitas, asmuo negali atsiskaityti su tiekėjais, vykdyti kitų svarbių įsipareigojimų.
Nuo turto arešto galima gintis paduodant atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui. Ginantis rekomenduotina teismui pateikti įrodymus, kad nepritaikius turto arešto nebus grėsmės teismo sprendimo įvykdymui t.y.
Taip pat yra dar vienas būdas išvengti turto arešto. Atsakovas gali sumokėti ieškiniu prašomą sumą į teismo depozitą, įkeisti NT prašomai sumai arba susirasti laiduotoją.
Žinoma, priemonė būtų efektyvi, jei paaiškėtų, kad ieškovas byloje teisus ir tokiu būdu siekė apginti savo intelektinę nuosavybę, tačiau nagrinėjant bylą gali būti priimamas sprendimas, kad ieškovo nuosavybės teisė nebuvo pažeista, o laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovo teises.
675 straipsnis.
- Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.
- Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
- Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Kaunietės Linos Jeremičiūtės istorija
Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.
Viename Draugystės gatvės daugiabučių L.Jeremičiūtė apsigyveno 1998 metų gegužę. Jaunos moters gyvenimas taip susiklostė, jog nedidelį butą ji pirko per pusę su savo dviejų vaikų tėvu. Pora kartu negyveno, tačiau už pagalbą įsigyjant stogą virš galvos kaunietė savo buvusiam gyvenimo draugui jokių finansinių pretenzijų nebereiškė.
Prieš tai kelerius metus L.Jeremičiūtė glaudėsi miesto Savivaldybei priklausiusiame bendrabutyje Chemijos prospekte. Būtent su šiuo būstu ir susiję dabartiniai moters rūpesčiai, primenantys tikrą detektyvą.
Praėjusių metų spalį kaunietė netikėtai gavo laišką iš antstolių kontoros. Oficialiame rašte buvo teigiama, jog jos buto Draugystės gatvėje dalis yra areštuota ir bus parduota iš varžytinių, jeigu moteris nesusimokės skolų.
Nuvykusi į antstolių kontorą L.Jeremičiūtė sužinojo, jog jos vardu yra priteista daugiau kaip 4 tūkst. litų už 1999 metais sukauptus komunalinius įsiskolinimus bute Chemijos prospekte. Tokia žinia pribloškė moterį, mat šiame bute ji negyveno nuo 1996 metų.
Pirmą kartą apie augančias skolas jos vardu moteris išgirdo 1998 metais, kai, įsigijusi butą Draugystės gatvėje, norėjo čia prisiregistruoti. Butų ūkio valdyba atsisakė moterį išregistruoti iš bendrabučio Chemijos prospekte dėl nesumokėtų skolų. Tačiau vėliau, išgirdusi grasinimus atimti iš jos butą Draugystės gatvėje, moteris surinko pinigus ir padengė įsiskolinimus.
Išgirdusi, jog dėl bendrabučio skolų jai vėl gresia nemalonumai, moteris pradėjo varstyti įvairių įstaigų bei institucijų duris norėdama įsitikinti, kaip ji galėjo įsiskolinti už butą, kuriame negyveno.
Antstolio kontoroje moteris išsiaiškino, jog jai už akių buvo priimti keli teismo sprendimai priteisti įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Nespėjus išsiaiškinti, kas jos vardu pridarė skolas ir vaikščiojo į teismus, visa neseniai L.Jeremičiūtę ištiko dar vienas smūgis.
Balandžio 23-iosios rytą, vyresniajam sūnui išeinant į mokyklą, į jos butą jėga įsiveržė du augaloti vyrai. Pastūmę pro duris beišeinantį vaiką, jie pareiškė atėję dėl buto, kuris jai nebepriklauso. Šeimininkei pradėjus šauktis pagalbos, kaimynė paskambino policijai.
Netrukus nekviesti svečiai ėmė šeimininkauti jos namuose: iškraustė daiktus, pasiėmė buto raktus, paleido muziką, užsirūkė ir pranešė, jog rengiasi įkurtuvėms. Atvykę pareigūnai apstulbusiai kaunietei ne ką tegalėjo padėti. Įsibrovėliai jiems pateikė buto pirkimo dokumentus, tad policijos darbuotojai moteriai patarė kreiptis į teismą.
Į namus L.Jeremičiūtei pavyko įeiti tik vėlai vakare. Trečiąkart iškviesti policininkai privertė iš buto išeiti du čia likusius neblaivius vyrus. Kita dalis kompanijos jau buvo išsiskirsčiusi. Iš karto po šių nemalonių įvykių moteris suskubo keisti buto spyną ir rengti dokumentus teismui.
Jos vyresnysis 12-metis sūnus jau buvo parėjęs iš mokyklos, tačiau negalėdamas įeiti į butą stoviniavo prie namo.
Tuo tarpu L.Jeremičiūtės turtą iš varžytinių pardavęs antstolis Leonas Gudeika tvirtino vykdęs 1999 metais priimtus teismo sprendimus, pagal kuriuos kaunietės vardu buvo priteistos beveik 5 tūkst. litų skolos. Jis teigė ne kartą informavęs pilietę ir apie turto areštą, ir apie artėjančias varžytines, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Į klausimą, ar buvo galima išvaržyti dalį buto, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, L.Gudeika atsakė, jog įstatymas jokių stabdžių nenumato.
Kitoje antstolių kontoroje yra dar viena vykdomoji byloje, pagal kurią iš L.Jeremičiūtės priteista 1360 litų už sunaudotą vandenį.
Už savo turtą L.Jeremičiūtė ketina kovoti teisme. Jai atstovaujantis advokato padėjėjas Linas Mažonas tikina mėginsiąs teisme įrodyti, jog jo klientė negyveno bendrabutyje Chemijos prospekte tuo metu, kai augo įsiskolinimai. Teismui ketinama pateikti įrodymus, jog antstolis neinformavo buto bendrasavininkių apie rengiamas varžytines, tad bus prašoma panaikinti dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Įstatymai numato, jog antstoliai, vykdydami savo funkcijas, yra nepriklausomi, o jų veiksmų atitikimą šalies teisės aktams gali įvertinti tik teismas.
Įstatymai numato, jog nepilnamečių vaikų turinčios šeimos, norėdamos parduoti butą, privalo gauti Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) sutikimą bei teismo leidimą. Tuo tarpu antstolis, parduodamas butą iš varžytinių, nėra įpareigotas apie tai informuoti VTAT specialistų. Tačiau išparduodamo turto savininkas privalo būti apie tai informuojamas. Priešingu atveju jis gali savo teises ginti teisme.
Antstoliai pastebi, jog skurdžiau gyvenančioms šeimoms trūksta informacijos apie teises bei jų gynimo galimybes. Labai dažnai žmonės net nežino, kad jie gali skųsti antstolių veiksmus, jeigu iškyla abejonių dėl teisėtumo.
Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų, gali gauti teisinę pagalbą nemokamai. Be to, kai skundžiami antstolių veiksmai, į teismą galima kreiptis taip pat nemokamai. Tokios bylos nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka, t.y. procesas teisme vyksta daug greičiau.
Šis mėnesį Lietuvos antstolių rūmai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydami aktyviau bendradarbiauti vaiko teisių apsaugos srityje. Antstoliai ragina atsakingas institucijas keistis informacija apie susidariusią padėtį skolininkų šeimose.
Iki šiol antstoliams ne visada pavykdavo iškviesti į pagalbą VTAT darbuotojus, ypač pasibaigus darbo laikui.
Mokestinių nepriemokų išieškojimas
Mokestinių nepriemokų išieškojimas reglamentuojamas Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 101-113 straipsniuose. Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su mokestinių nepriemokų išieškojimu, įskaitant priemones, jų taikymo sąlygas ir terminus.
Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai
Mokesčių administratorius gali taikyti įvairius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus:
- Delspinigiai.
- Turto areštas.
- Nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
- Hipoteka ar įkeitimas.
- Laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.
Nuo 2 iki 5 punktuose nurodytų mokestinės prievolės užtikrinimo būdų taikymas nepanaikina mokesčių mokėtojo prievolės sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotus delspinigius.
| Priemonė | Komentarai |
|---|---|
| Turto areštas | Turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba gaunama informacijos, kad turto areštas būtinas siekiant užtikrinti efektyvų mokestinės nepriemokos išieškojimą. |
| Nurodymas kredito įstaigoms | Ši priemonė taikoma, jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. |
| Hipoteka ir (ar) įkeitimas | Priverstinė hipoteka ar įkeitimas atsiranda vienašališku VMI sprendimu, neatsižvelgiant į mokesčio mokėtojo valią. |
| Laidavimas arba garantija | Laidavimo arba garantijos gali būti reikalaujama, kai VMI, nagrinėdama mokesčių mokėtojo prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, nustato, kad tikslinga mokestinės nepriemokos išieškojimą užtikrinti laidavimu arba garantija. |
Jei yra pagrindas taikyti mokestinės nepriemokos įvykdymo užtikrinimo priemones turtu − turto areštą ir priverstinę hipoteką ar įkeitimą, prioritetas teikiamas priverstinei hipotekai ar įkeitimui.
Priverstinis baudos už administracinį nusižengimą išieškojimas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda už AN išieškoma po 14 dienų nuo Pranešimo parengimo datos, priimant Sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, kuris perduodamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka.
Administraciniu nurodymu paskirtos baudos neišieškomos, nes administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, jeigu asmuo baudos už administracinį nusižengimą nesumoka per nustatytą terminą.
Priverstinio išieškojimo veiksmus atlieka antstolis pagal VMI sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutarimas negali būti priverstinai vykdomas, jeigu VMI neperdavė sprendimo vykdyti išieškojimo veiksmus antstoliui per 6 mėnesius nuo sumokėjimo termino pabaigos.
Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo nustatyto termino pabaigos.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el.
