Daugelis žmonių nelinkę girtis savo skolomis. Antstolių darbo praktika liudija, kad net ir sutuoktiniai ne visada žino apie antrosios pusės pasirašytus vekselius arba lizingo sutartis. Būna atvejų, kai tik po vieno šeimos nario mirties paaiškėja, kad asmeniniu laikytas automobilis yra lizingo bendrovės nuosavybė ir kad įmokas už jį reikia mokėti dar daug metų. Nereikėtų manyti, kad žmogui mirus žemėje lieka tik jo turtai, o skolos iškeliauja į dangų...
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Ilgametę patirtį paveldėjimo teisėje sukaupęs teisininkas dr. Julius Paškevičius sako, kad turto dalybos tarp įpėdinių dažnai sukelia audringas emocijas ir ginčus tenka spręsti teisme.
"Artimo žmogaus mirtis jau savaime yra labai skausmingas įvykis, o palikimo dalybos ją dar labiau apsunkina. Todėl svarbu žinoti esminius niuansus, kad lemtingą akimirką nebūtų pridaryta brangiai kainuojančių klaidų. Šioje srityje patirties turintis teisininkas gali padėti, tačiau svarbu ir patiems žinoti, kokį turtą įpėdinis gali paveldėti," - sako dr. Julius Paškevičius.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada žmogui užtenka turto, kokiais atvejais kartu su turtu paveldimos ir palikėjo skolos, kaip išvengti nemalonių staigmenų naudojantis paveldėtu turtu, ir kokie teisiniai būdai padeda apsaugoti paveldėto turto interesus.
Paveldėjimo teisė Lietuvoje
Palikėjo skolos: ką reikia žinoti?
Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Tačiau iš paveldėto turto pagal įstatymus gali būti išieškomos palikėjo vaikų išlaikymui priteistos lėšos arba susikaupusi alimentų skola. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui.
Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą. Tokį palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėtas turtas gali atnešti nuostolių, nes skolas gali tekti dengti net tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio turto.
Kaip apsisaugoti nuo paveldėtų skolų?
Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą. Tačiau šią teisinę procedūrą daugelis dar laiko nereikšminga ir nebūtina, todėl ja naudojamasi retokai.
Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas. Be to, paveldimo turto apyrašus sudarantys antstoliai įpėdinių prašymu gali patikrinti, ar palikėjas neturėjo kokių nors jiems nežinomų skolinių įsipareigojimų bankams, lizingo bendrovėms ir pan.
Sudaryti palikimo apyrašą gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai, kuriems svarbu žinoti tikslią informaciją apie skolininko paliktą turtą. Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (iki 2011 m. spalio 1 dienos reikėjo kreiptis į palikimo vietos apylinkės teismą). Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.
Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.
Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą. Apie tai privalu pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą.
Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu. Tokiu reguliavimu įstatymas gina kreditorių interesus - po apyrašo sudarymo kreditoriai turi būti tikri, kad skolų išieškojimą bus galima nukreipti į visą palikėjo turtą.
Antstolių praktikoje pasitaiko atvejų, kai skolininkui mirus skolų išieškojimo procesas toliau vykdomas įprasta tvarka. Taip atsitinka todėl, kad procesiniai vykdymo veiksmai atliekami betarpiškai nedalyvaujant šalims ir antstolis gali nežinoti apie skolininko mirtį, jeigu jam apie tai niekas nepraneša.
Jeigu palikimą priimantys asmenys žino apie palikėjo turėtas skolas, apie mirties faktą reikėtų nedelsiant pranešti išieškojimą vykdančiam antstoliui. To nepadarius, vėliau gali tekti sugaišti daug laiko teismuose, kad visi tuo metu atlikti procesiniai veiksmai būtų grąžinti į pirminę padėtį. Tai gali būti gana sudėtinga, jeigu skolininko turtas jau parduotas iš varžytynių ir įvykdyta nauja šio turto teisinė registracija.
Gavęs pranešimą apie skolininko mirtį, antstolis sustabdo vykdomąją bylą. Kai paaiškėja, kas priėmė palikimą ir perėmė mirusio asmens skolas, antstolis arba kreditoriai kreipiasi į teismą su prašymu pakeisti šalį išieškojimo procese.
Kartais mirusio asmens įpėdiniai, bandydami išvengti atsakomybės už palikėjo skolas, sąmoningai vengia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Reikėtų žinoti, kad toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.
Turto paveldėjimas: testamentas, dovanojimas ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis
Visiems suprantama, kad suaugę vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Šią tėvų teisę saugo ir gina įstatymas. Deja, ne visi vaikai sąžiningai vykdo savo pareigą rūpintis senais tėvais. Neretai vienišas ir apleistas žmogus pagalbos ieško svetur (pas kaimynus, pažįstamus, tolimus giminaičius).
Dažnai už šią pagalbą senolis atiduoda juo besirūpinančiam asmeniui savo užgyventą turtą - namus. Populiariausi tokių santykių teisinio įforminimo būdai - testamentas, dovanojimas arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.
Testamentas
Testamentas - tai asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti jo turtas po jo mirties. Testamentu galima palikti visą turtą ar jo dalį arba konktretų daiktą pasirinktiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties. Testamentą sudaręs asmuo išlieka turto savininku, gali savo turtu laisvai disponuoti, o testamentą gali bet kada pakeisti ar panaikinti.
Tad jei asmuo tam tikrą pagalbą, paslaugas ar išlaikymą gauna mainais už testamentą, tai jis niekuo nerizikuoja. Priešingai, šiuo atveju rizikuoja senoliui pagalbą teikiantis asmuo: jei jis tai daro tik dėl to, kad po senolio mirties gautų turto, tai jis gali likti be nieko (dėl minėtos galimybės bet kada testamentą pakeisti ar atšaukti). Beje, reikia pažymėti ir tai, kad neretai testamentai po asmens mirties būna ginčijami teisme, pvz., kai tėvais nesirūpinę vaikai netikėtai sužino, kad tėvas ar motina „nušalino“ juos nuo paveldėjimo, sudarydami testamentą ir palikdami turtą svetimam žmogui.
Testamentai gali būti oficialieji arba asmeniniai. Oficialieji testamentai yra tvirtinami notaro, registruojami Testamentų registre, ir taip užtikrinama, kad asmens valia bus žinoma ir vykdoma. Testamentai keičiami arba naikinami taip pat notarine tvarka. Tiesa, kol asmuo gyvas, tiek testamento turinys, tiek pats faktas, ar testamentas yra sudarytas, ar ne, yra paslaptis.
Asmeninis testamentas - tai asmens ranka surašytas testamentas. Jis turėtų būti įdėtas į voką, užklijuotas ir perduotas notarui saugoti. Jei toks testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, po testatoriaus mirties jis per vienerius metus turi būti patvirtintas teismo.
Dovanojimas
Dovanojimas - tai dvišalė sutartis, kuomet asmuo neatlygintinai atiduoda savo turtą kitam asmeniui, o šis dovaną priima. Vienašališkai atsiimti dovanos negalima. Sudarydamas dovanojimo sutartį asmuo perleidžia savo nuosavybės teisę, ir turto savininku tampa apdovanotasis.
Dovanoti savo turtą gali būti rizikinga, jei tai daroma mainais už tam tikras paslaugas ar tęstinę pagalbą. Pasitaiko, kad apdovanotasis, žadėjęs rūpintis ir teikti pagalbą dovanotojui, ilgainiui savo pažadus pamiršta, tačiau dovanotojui susigrąžinti padovanotą turtą gana sudėtinga. Todėl dovanoti turtą vertėtų tik ypač patikimam asmeniui, ir, be to, sutartyje numatyti dovanotojo teisę naudotis dovanojama gyvenamąja patalpa iki mirties, t.y. pasilikti teisę gyventi dovanojamame būste, kad nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, netaptumėte benamiu.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi mainais už tam tikrą nekilnojamąjį turtą (butą, namą, žemės sklypą) asmuo (rentos mokėtojas) įsipareigoja turtą perdavusį asmenį (rentos gavėją) išlaikyti iki mirties. Į „išlaikymo“ sąvoką įeina aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimas, sveikatos priežiūra. Sutarties šalys gali išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis, mokamomis iki rentos gavėjo gyvos galvos.
Jei išlaikymas vykdomas netinkamai ar išvis nevykdomas, išlaikomas asmuo turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti perduotą turtą. Įstatymas numato papildomą saugiklį: perleisti pagal šią sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims rentos mokėtojas gali tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjo sutikimą, patvirtintą notaro. Kitaip tariant, kol išlaikytinis gyvas, jo perduotas turtas, nors ir nebepriklauso jam, tačiau jo interesais yra suvaržytas, ir naujasis savininkas negali šiuo turtu laisvai disponuoti.
Priešingai nei dovanojimas, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tiksliau atspindi ir įformina šalių lūkesčius ir motyvaciją, kai nekilnojamas daiktas perduodamas mainais už išlaikymą ar panašią pagalbą.
Turto dalybos: bendroji dalinė ir jungtinė nuosavybė
Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu.
Kad mirusiojo vaikai galėtų paveldėti dalį jo partnerio turto, jis turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Įpėdinis turi įrodyti faktą, kad mirusysis ir jo partneris gyveno drauge ir tvarkė bendrą ūkį, taip pat kad buvo padaryti esminiai turto pagerinimai mirusio partnerio lėšomis ar darbu arba prisidėta pinigais įsigyjant turtą.
Pagal teismų praktiką tai gali būti pakankamas pagrindas, kad turtas būtų pripažintas mirusio žmogaus ir jo partnerio bendrąja dalinę nuosavybę. Teisininkas dr. Julius Paškevičius prisimena tai iliustruojančią situaciją iš savo praktikos.
"Andrius ir Sigita (vardai pakeisti) kurį laiką kartu nuomojosi butą. Tuomet Sigita įsigijo nuosavą butą, prie kurio įsigijimo finansiškai prisidėjo ir Andrius. Jis prisidėjo ne tik piniginiu įnašu į butą, bet ir pirko statybines medžiagas buto remontui bei pats darbavosi remontuojant būstą. Partneriams kurį laiką pagyvenus kartu, Andrius mirė. Andriaus dukra iš ankstesnės santuokos Agota įgijo teisinį pagrindą pretenduoti ir į dalį Sigitos buto. Tam ji turėjo kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su Andriumi," - aiškina dr. Julius Paškevičius.
Kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, mirusio partnerio finansinis indėlis į jį turi būti teismo pripažintas pakankamu. Jei prie turto įsigijimo ar remonto mirusysis prisidėjo neženkliai, pavyzdžiui, keliais tūkstančiais eurų - toks indėlis nebus pakankamas pagrindas turtą pripažinti bendru.
Gana panašus teisinis mechanizmas veikia ir tuomet, kai mirusysis buvo susituokęs ir turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Tuomet asmeninė sutuoktinio nuosavybė teismo gali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kad tai įvyktų, asmeninis sutuoktinio turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Toks pagerinimas gali būti kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.
"Pateiksiu pavyzdį iš savo praktikos. Sutuoktiniai, kurių vardai pakeisti, Dainius ir Brigita gyveno Dainiaus iki santuokos įsigytame name. Santuokos metu bendromis lėšomis jie atliko namo rekonstrukciją. Netrukus mirė Brigita, kuri prieš mirtį testamentu visą savo turtą paliko sūnui Benui iš pirmos santuokos. Benas kreipėsi į teismą dėl Dainiaus namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe su Brigita ir paveldėjo dalį Dainiaus namo," - aiškina teisininkas dr. Julius Paškevičius.
Mirusiojo turto paveldėtojai gali kreiptis į teismą ne tik dėl namo ar buto, bet ir dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teisininkai paprastai rekomenduoja mirusio asmens įpėdiniams pasidomėti, ar palikėjo partneris bendro gyvenimo metu neįgijo turto asmeninės nuosavybės teise ir ar šiuo laikotarpiu nebuvo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos darbai partnerio nekilnojamame turte.
Paveldėto NT pardavimas: mokesčiai ir patarimai
Bendraudamas su savo klientais dažnai susiduriu su gana elementaria situacija - paveldėjau namą arba sklypą iš senelių ir noriu jį pelningai parduoti. Kadangi laikau nekilnojamąjį turtą vis dar viena iš efektyviausių investicijų formų, patariu savo klientams to turto iš karto neskubėti parduoti - galbūt ten galima vystyti NT projektą, kuris kainuotų kelis kart didesnę sumą, nei norima dabar gauti.
Paprastai paveldėtu turtu skubama atsikratyti gana greitai, bet ar tikrai tai naudinga. Reikia atkreipti dėmesį, kad jei esate ne pirmos eilės giminaitis tam žmogui, iš kurio paveldėjote turtą, teks sumokėti 15 proc. GPM. Pirmos eilės giminaičiai yra sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai seserys, vaikaičiai ir įvaikiai. Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją vietą, tokį būstą parduodami mokesčių taip pat nemokėsite. Beje, jei nuosavybė priklauso dviem asmenims, registruotis reikia abiems.
Mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus. Tai reiškia, kad paveldėtą būstą galite parduoti ir per metus įsigyti kitą būstą ir tą įsigijimą atitinkamai deklaruoti. Tada mokėti mokesčių nuo pelno nereikia.
Mokesčius mokėti parduodant paveldėtą NT reikia ne nuo visos sumos, o nuo pelno. Pelnas yra jūsų gauta suma minus reali NT rinkos vertė. Jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo - 100 000-80 000=20 000eur. Pavyzdžiui, pelnas yra 0 eurų, jei rinkos vertė yra 80 000ir pardavėte už 80 000 ar dar mažiau, mokesčių mokėti nereikia.Rinkos vertė būna nurodyta "Registrų centre" pagal vidutine tos vietovėsobjekto kainą.
Realią rinkos kainą nustato atestuoti turto vertintojai, kurie įvertiną objekto kainą pagal toje vietoje vykdomus sandorius per 1 kalendorinius metus (kartais "Registrų centro" nurodyta vertė būna dvigubai mažesnė, tad galimos įvairios spekuliacijos.). Turto vertintojai gali atlikti preliminarų ir išsamų turto vertinimą. Preliminarūs turto vertinimai kainuoja ne taip jau ir daug - 30-50 eurų, tačiau parduodant reikės išsamaus turto vertinimo. Išrašo iš VĮ "Registrų centras" nepakaks.
Nepamirškite, kad mokesčiai skaičiuojami tik nuo nekilnojamo turto kainų. Jei parduodate paveldėtą butą su baldais ir buitine technika, kilnojamas turtas ir daiktai turėtų būti parduodami atskirai. Taip išvengsite sumaišties dėl mokesčių.
Atminkite, kad jei po paveldėjimo NT turtą renovavote ir tvarkėte patys ir turite tai patvirtinančius dokumentus, tos sumos skaičiuojamos kaip jūsų išlaidos ir minusuojamos iš galutinės pardavimo kainos. Pavyzdžiui, paveldėjote kaime sodybą ir už 5000 eurų pakeitėte stogą. Rinkos vertė - 30 000 bet norite parduoti už 50 000. Paprastai mokesčiai būtų skaičiuojami nuo skirtumo 50 000 - 30 000 = 20 000, bet jūs išleidote 5000 eurų remontui, todėl mokesčius reikės skaičiuoti nuo sumos be išlaidų - 20 000 - 5000 = 15 000 eur. Aišku, remonto darbų gali būti ir daugiau, juos galite atlikti ir patys su šeima, reiktų tik išsaugoti visų statybinių medžiagų pirkimo kvitus, o dar geriau - sąskaitas. Jas pateikę mokesčių inspekcijai (jeigu reikia) galėtumėte ženkliai sumažinti mokesčiais apmokestinamą sumą.
Kada žmogui gana turto?
Žmonės nesusimąsto, kad gyvenimas yra per trumpas ir visko turėti neįmanoma. Noras kuo daugiau turėti yra nenumaldomas - kuo daugiau turi, tuo daugiau nori. Man pačiam atrodo, kad jau užteks, kad turėčiau pailsėti. Tačiau vis neišeina, sudėtinga sustoti.
Dažniausiai žmonės turtus kaupia dėl vaikų. Nežinau, kaip ten turtingiesiems atrodo, bet paprastam žmogui, kiek turi, tiek užtenka. Kuo mažiau turi, tuo mažiau ir reikia. O jei turi daug, tai nori vis daugiau.
Pati dirbu, uždirbu, o, atrodo, vis trūksta. Per daug mes visko norim. Gal todėl, kad esame neturtingi. Jei turėtume visko daugiau, galbūt taip netrokštume turtų. Kartais atrodo, kad ką turim, tas gerai.
Nebūna gana - pažiūrėkime į savo aukštuomenę. Turi visko, bet neužtenka. Visų nagai į save lenkti. Dėl savęs stengiasi, nes kitiems per daug nedalina. Paprastam žmogui turtai, valdžia -nepasiekiami, tik fantazuoti apie tai galima.