Straipsnio tikslas - nušviesti probleminius dalykus, susijusius su Lietuvos pasipriešinimu 1944-1946 m. Šis nušvietimas yra sąmoningas, atsižvelgiant į esamą šaltinių bazę bei mokslinių tyrinėjimų lygį. Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. yra visuma, kurią sudaro ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros) etapai. Būtent šioje periodizacijoje yra pirmasis partizaninių kovų etapas.
Laisvės kovos 1944-1946 m. nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo dėl naujų politinių-karinių pokyčių, prasidėjusių 1944 m. Laisvės kovų 1944-1946 m. žinoma tik bendrais bruožais. Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Iš prieinamos medžiagos galima paminėti J.Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slaptus fondus. Svarbu spręsti dvi pagrindines problemas: bendroji 1944-1946 m. veiklą, kovą, tikslus ir siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius, taip pat dokumentų panaudojimą (patikimumo ir informatyvumo lygmuo) bei vietą ir reikšmingumą.
Šaltiniai apie 1944-1946 m. įvykius yra gausios, bet tai tėra nedidelė dokumentų, egzistavusių tikrovėje, dalis. Didelė dalis dokumentų, kurie nebuvo skirti sunaikinti, buvo dedami į slaptus archyvus jau nuo 1944-1945 m., slepiami tūtuose, stikliniuose buteliuose ir užkasti į žemę, paslėpti pas patikimus žmones gyvenvietes. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių r. Nuo 1989-1990 m. patys gyventojai, nors tai ir buvo susiję su didele rizika. 1978 m. 1996 m. apie 1944-1946 m. įvykius. 1989-1990 m. paslėptas prie Aukštelkų k. Žaliosios rinktinės archyvas (1991 m. paketų partizanų dokumentų, deja, jau sugadintų drėgmės, apie Gudžiūnus (1992 m. bidonai Maironio rinktinės dokumentų Krakių apylinkėse (1994 m. paslėpti dokumentai prie Ukmergės ir kt.
Iki 1944 m. viduje raštvedyboje buvo netvarka, padidinta karo metų sąlygų. Padėtis raštvedyboje ėmė keistis tik 1944 m., ypač 1945-1946 m. pradėjus formuotis LSSR NKVD-NKGB archyvui. Iki 1944 m. vidinis susirašinėjimas, keičiamasi informacija. Iki 1944 m. raštvedybą, vienokių ar kitokių dokumentų trūkumas buvo nuolatinis 1945-1946 m. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. Apie tai 1944 m. saugumo komisarui J.Bartašiūnui, kad Šiaulių aps. viršininkai pplk.Bobčenko ir pplk.Pet-rov. 1944 m. gruodžio mėn. Kauno aps. vadovams. Partizanai 1944-1945 m. kovinių operacijų, ypač valsčių centrų puolimo metu. 1945 m. balandžio 27 d. operatyviniais dokumentais pametė Trakų aps. 1954 m. buvo sunaikinta daug periferinio lygio 1945-1947 m. archyvinės medžiagos. Taip pat buvo sunaikinta selsovietų ir dalis valsčių dokumentacijos iki 1948 m.
Archyviniai Šaltiniai
Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Medžiaga saugoma muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. Tyrinėjimo eigoje, pvz. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t. iniciatyva (LPKTS) nuo 1991 m. šaltinius bei jų tyrinėjimus. 1996-1997 m. leido Lietuvos genocido tyrimo centras. 1997 m. grupės - tiek Pasipriešinimo, tiek užgrobėjų-okupantų dokumentai. padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. sudarytas asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondas, 1946 m. slaptosios raštvedybos fondas, 1947 m. kovo mėn. - įsakymų fondas ir t.t. 1962-1964 m. sudaryta teminė kartoteka. 1965 m. sausio 22 d. 1943-1946 m., SSRS MGB-KGB skyriaus Lietuvos geležinkelyje 1946-1959 m. Vandens skyriaus Lietuvos jūros baseinui 1944-1959 m. pervadinant apy-rašais. numeraciją bei galimybę įsivaizduoti visuminį šios šaltinių kaupyklos paveikslą. egzistavimo dienų surinktos medžiagos. Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m. 1994 m. informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį, galima rasti daug.
Lietuvos ypatingasis archyvas yra svarbus šaltinis Pasipriešinimui, ypač 1944-1946 m. laikotarpiui pažinti. Jame saugomos literinės, literinės stebėjimo ir kt. bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę. Literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą. 1955,1966-1967 m. 1984 m. didžioji bylų dalis tolesnei apskaitai nebuvo imamos. Dėl to šios bylos yra defektuotos. 1964-1965 m. beveik netyrinėtos kaip istorijos šaltinis.
Archyvinių Bylų Tipai
- Literinės bylos
- Operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos
- Baudžiamosios bylos
Reikia skirti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Originalus. tiek "falsifikatofobijas", tiek primityvizmą. nuorodų ir netgi atkurti jo turinį, paverčiant tai istoriniu faktu. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą. panaudotas J.Bulavo monografijoje. savotiškas "objektyvus" padirbinys. "banditus" pridengiami kariniai nusikaltimai prieš civilius gyventojus ir pan. Jau 1942 m. šalyje. partizanais, bet būtinas kritinis šaltinių analizės, lyginimo bei kt. okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. centralizuojant medžiagą apie antiokupacinę veiklą. "kolegos" iš NKGB ar kariuomenės. 1944 m. d. NKVD karinio dalinio sunaikintos Rokiškio aps. Obelių vls. Antazavės k. "bandos iš 18 šaulių" faktas. Vėlesnio laikotarpio medžiagoje (nuo 1944 m. privalančiais kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją. padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai. operatyvine informacija ir diferencijuoti kaupiamą medžiagą. nustatomas kategorijas. Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). besislapstantį 1941 m. vienetas veikia ir šiandien. nariais, šauliais ir pan.) bei naujausiais-atsišaukimų platintojais. pobūdį, tiek pagal informatyvumą. penkiadienės, mėnesinės, ketvirtinės ir metinės ataskaitos. pvz. už ataskaitoje paminėtos "banditų" grupės sunaikinimo. 1944 m. d. į Švenčionių aps. Melagėnų vls. potvarkius. pasipriešinimo būdu (moraliniu poveikiu) sustabdyti vietos parsidavėlio veiklą. Gruodžio 20 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. grupė užklupo "3 banditus, kurie miške rūkė papjautą kiaulę. Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių. išrašai ar net užuominos apie jas. 1944 m. agentūrinės bylos ar išaiškinimai. duomenys, paliekant tik agentūrinius slapyvardžius). protokolų ar kitokių dokumentų nuorašų iš kitų bylų. retų ir pavienių dokumentų, išlikusių būtent tik šioje byloje.
Partizaninis karas 1944 – 1953
Pasipriešinimo Etapai
PRADŽIOS ETAPAS: 1944 M. VASARA-1945 M.
1944 m. Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis. Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis. Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis. Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės. Priešo pajėgos ir dislokacija. Antipartizaninė taktika. žlugimas. 1944-1945 m. Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija. Sausio-vasario operacijos. Partizanų veiksmai žiemojimo periodu. Okupantų pavasarinis puolimas. pavasario kovos taktika.
PRADŽIOS ETAPAS: 1945 M. VASARA-1946 M.
Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės. veiksmai Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme. okupantų karinis puolimas. 1945 m. vasara. slopinimo priemonės. m. 21. Partizanų veiksmai 1945 m. Kulminacinio periodo veiksmai. 1945-1946 m. Okupantai: pabaigos pradžia. "Priešrinkiminė kova". "Rinkimų" akcijos žlugimas. Okupantų taktikos pokyčiai.
1944 m. Pasipriešinimui, kaip reiškiniui, kaip struktūrizuotai organizacijai. m. sausio 1 d. atsirado "Delo Nr.17 s materialami po "LLA". tomai, kurie 1953 m. gegužės 11d. buvo padėti į archyvą. 1966-1967 m. ir 1976-1977 m. byla buvo patikrinta, o 1966 m. peržiūrėti. ir LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 3 skyrius. dokumentai, 1944-1947 m. bei programos. veiklą ir jos pobūdį. bei originalios pažymos ir išrašai. nors sistemą. neturintys. lygio ir dažnai beprasmiai. Iki pat 1945 m. pabaigos-1946 m. Dainavos), Žemaičių apygardoms, katalikų dvasininkijai. vienuolių ordinai, Kauno ir Vilniaus gamyklos ir įstaigos, komisariatai. 1945 m., užbaigus vesti pirmąsias operatyvinės įskaitos bylas. 3-ioje dalyje. literinės ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. specifinis rus. eksploatuojamą, taip pat verslovę). - nuo tikrovės iki gandų. fantazijas ir gandus paliekant operatyvinės įskaitos - pirminėse bylose. duomenys tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas. veiklos pobūdį. išaiškinimų tą patį darė ir apskričių NKVD-NKGB skyriai. kovine operacija, suėmimu ar teismu. nutraukiamos ir vėl atnaujinamos. buvo saugomos centriniuose saugumo archyvuose Rusijoje. perduotos pastoviam saugojimui į vietos archyvą. fotografijos ir kt.; IV - įvairūs dokumentai. 1944-1946 m. skyrius jau nuo 1944 m. išaiškinimo bylų. Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje. Taip pagal literinėse bylose minimus faktus Trakų aps. m.pabaigoje-1945 m. "Izmeniki", "Karateli", "Blok", "Grabiteli", "Zelenyj teror"). 1945 m. d. naujasis Trakų NKVD UO viršininkas saugumo pplk. nurodė, kad buvusio Trakų aps. neapipavidalintos kaip agentūrinės, pavadinimai duoti pasenusioms 1944 m. agentūrinės bylos, ypač kuriose kalbama apie tuo metu aktyviai veikusius žmones. Gudavičiaus ir LLGS veiklai 1944-1946 m. formavimosi metu buvo skaidoma pagal jų pobūdį. atidavimo laiką. ir rajonų) skyrių 1944-1953 m. partizanų, o taip pat saugumo veiklą. fondą. laikotarpį tik nuo 1946 m. Tai netiesiogiai liudija padėties Lietuvoje 1944 m. pabaigoje-1946 m. istorijos klastotojų grupės 1958-1963 m. veiklą Lietuvos teritorijoje karo ir pokario metais". baudžiamųjų bylų ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste. bylose. grupės vadovų plk.A.Sokolov arba mjr.Čvanov. organizaciją, kovos apimtis bei tikrosios veiklos užmojį. ryšių su "vokiečiais": taip į vieną bylą buvo siuvami 1941 m. spartesniam ir geresniam orientavimuisi baudžiamųjų bylų fonde. dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai. dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai. išsižadėjo savo kovos, idealo, net artimųjų. kontržvalgybos skyriaus SMERŠ slaptoji raštvedyba 1943-1946 m. Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. opersektorių dokumentai apima 1945 m. birželio-1946 m. balandžio mėn. laikotarpį. pranešimai iš kovinių veiksmų arenos, pirminių tardymų protokolai. kovinių veiksmų eigą. informacijos yra fiksuojami gandai ir dar nepatikrinta informacija. m. birželio mėn. Dalis kariuomenės medžiagos pakliuvo ir į kitus fondus. m. buvo atliekamos praktiškai be aukų. sužeistais. ataskaitos". tikros informacijos klastojimo tradicija, kurią formavo keletas šaltinių. nuostoliai, neįrašomi į ataskaitas; karo atveju šis procen...
Tarptautinės padėties įtaka. Prievartinio užgrobimo nepripažinimo politika ir prievartinio užgrobimo nepripažinimo politikų sankirtoje. Lietuvos klausimas Koalicijos sąjungininkų santykiuose. Bandymai atgaivinti VLIKo veiklą. Kaltinėnų suvažiavimas. Lietuvos Laisvės Armijos parengtis 1945 m. liepos-rugpjūčio mėn. LLA Šiaulių apygardos organizacija ir karinė veikla. kovos planai ir jų realizacija. Tėvynės apsaugos rinktinės steigimosi aplinkybės ir veikla. silpnumo šaknys ir Sedos kautynės. Prievartinė mobilizacija į okupacines karines pajėgas. gyventojų persekiojimas. Patriotizmas.
LLA Struktūra
- 3 Šiaurės LLA - Panevėžio apygarda
- 5 LLA apylinkė - DKR Vanagai
- Kovos rinktinės struktūriniai pokyčiai
- Šiaurinė LLA Vilniaus apygardos dalis
- Pietų Lietuvos - Dzūkijos partizanai
- Pietų Lietuvos - Suvalkijos partizanai
- LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legiono pradžia
- LLA Vyr.vadovybės žūtis
LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn. Komitetas. Kauno pogrindis ir LIK tragedija. Nuorodos į šaltinius bei literatūrą nurodomos tekste skliausteliuose. archyvinės bylos lapą. 1940-1990 m. priemonėmis. 1941-1944 m., 1944-1990 m., kurių kiekvienas gali būti tiriamas ir atskirai.
Lietuvos partizanų apygardos
tags: #zalecko #sodyba #aukstadvaris