Nekilnojamasis turtas yra sezoninė prekė, o skirtingi nekilnojamojo turto segmentai turi skirtingą sezoniškumą. Perkantieji namus paprastai nori apžiūrėti ir aplinką, todėl jų pirkimui turi įtakos metų laikas ir oras. Iš esmės šios rūšies NT geriausiai perkamas šiltuoju metu.
Sklypas namo statybai. Šaltinis: aruodas.lt
Bendros Nepirkimo Tendencijos
Nepriklausomai nuo sezoniškumo, visiems galioja bendros nepirkimo tendencijos, tai yra per visuotines šventes: Vasario 16, Jonines, Šv. Velykas, Mindaugo karūnavimo, Žolines ir t.t., kai yra išeiginių ne mažiau kaip 3 laisvos dienos. Taip pat yra taip vadinamas „juodas mėnuo“, tai nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio.
Sezoniškumas Skirtinguose NT Segmentuose
Butai yra perkami praktiškai visus metus, tačiau, kaip ir kitos rūšies nekilnojamam turtui, ir jiems būdingas sezoniškumas. Sunkiausiai butus yra parduoti vasaros metu. Norėdami gerai išnuomoti butą, turėtumėte nuomininkų paieškas pradėti nuo rugpjūčio pradžios ir iki rugsėjo 1 dienos turėsite nuomininkus, kurie mokės Jums didžiausią nuomos mokestį.
Paprastai mažai yra interesantų vėjuotomis ir lietingomis bei speiguotomis dienomis. Šios rūšies NT pardavimas itin priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu tik blogas oras, toks turtas gali būti neparduotas ir sezono viduryje.
Žinodami turto pirkimo-pardavimo sezoniškumą, galite sutaupyti pirkdami arba gauti daugiau parduodami.
Naujausios Tendencijos Didmiesčių Būsto Rinkoje
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022-2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius.
Statybų Apimtys Didmiesčiuose
Vilnius:
- 2023 metais plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais.
- 2024 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 2.589 butus arba 47% mažiau nei 2023 metais.
Kaunas:
- 2023 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1.479 butus arba net 45% daugiau nei 2022 metais.
- 2025 metais turėtų būti pastatyta apie 680 butų (18% mažiau nei 2024 metais).
Klaipėda:
- 2023 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 402 butus arba 14% mažiau nei 2022 metais.
- 2024 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 478 butus arba 19% daugiau nei 2023 metais.
Žvelgiant į daugiabučių statybų apimtis 2024 metais, dviejuose didžiausiuose šalies miestuose stebėsime priešingas tendencijas nei 2023 metais. Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2024 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta apie 2.900 butų arba 41% mažiau nei jų buvo pastatyta 2023 metais.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, Klaipėdoje turėtų būti pastatyta apie 420 butų arba šiek tiek daugiau nei 2023 metais. Apskritai, žvelgiant visos šalies mastu, iš esmės matomos aiškios tendencijos - būsto statoma pastebimai mažiau.
Energinė Klasė
„Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2024 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 49,9% (2023 metais - 24,1%). A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai 2024 metais sudarė 22,4% (2023 metais - 55,3%), A klasės - 21,2% (2023 metais - 12,2%).
Vidutinis Buto Plotas
2023 metais pirmą kartą vidutinis pardavimui pastatytų butų daugiabučiuose plotas neviršijo 50 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas dar sumažėjo ir sudarė 49,5 kv. m.
Sklypo paskirties nustatymas. Šaltinis: ntzemelapis.lt
Žemės Sklypų Rinka 2011-2012 Metais
Pernai gyventojai aktyviau nei 2011-aisiais domėjosi žemės sklypais: nupirkta beveik dešimtadaliu daugiau sklypų nei užpernai. Tam įtakos galėjo turėti ir vis augantis gyventojų noras įsikurti ne butuose, o individualiuose namuose. Dalis besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu nusprendžia pirkti ne pastatytą namą, o įsigyti žemės plotelį ir namą statytis patys.
Praėjusiais metais visoje Lietuvoje užfiksuota 7,5 proc. daugiau nei užpernai žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių (iš viso 32228), atskleidė UAB „Inreal valdymas“, apžvelgusi „Registrų centro“ duomenis. Daugiausia sandorių buvo sudaroma žemės ūkio bei gyvenamosios rinkos sektoriuose, mažiau - miškų ūkio bei komercinės-pramoninės paskirties rinkos sektoriuose.
Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų statistika rodo, kad apie 35 proc. visos sklypų pasiūlos sudaro sklypai, esantys Vilniaus mieste ar rajone. Kauno mieste ir rajone sklypams tenka 16 proc., Klaipėdos mieste ir rajone - apie 11 proc. visos pasiūlos. Didžiąją dalį sudaro namų valdos (pusė visos pasiūlos), žemės ūkio (28 proc.), komercinės paskirties (10 proc.) ar gyvenamosios statybos sklypai (10 proc.).
Sklypų Prioritetai Vilniečiams
Vilniečiai šiuo metu didžiausiu prioritetu laiko nuo 6 iki 15 arų gyvenamosios paskirties žemės sklypus, kurių kaina siekia vidutiniškai nuo 70 000 iki 90 000 Lt. Po krizinio laikotarpio vilniečiai tapo išrankesni ir rinkdamiesi sklypus namo statybai kreipia didesnį dėmesį į atstumą iki Vilniaus centro, viešojo transporto stotelių, į tai, ar iki sklypo geras privažiavimas, kokios komunikacijos, infrastruktūra.
Sklypų Prioritetai Kauniečiams
Kauniečiai šiuo metu labiausiai domisi pigesniais gyvenamosios paskirties sklypais su pagrindinėmis komunikacijomis. Paklausiausi - iki 10 arų namų valdos sklypai, pagrindinis kriterijus juos renkantis - kaina. Populiariausi sklypų rajonai išlieka tie patys kaip ir anksčiau: brangesnių sklypų labiausiai dairomasi Vytėnuose, Kleboniškyje, Vičiūnuose, ekonominės klasės sklypų žiūrima Romainiuose, Aleksote, Ringauduose, Domeikavoje ir pan.
Sklypų Prioritetai Klaipėdiečiams
Klaipėdos mieste, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, žemės sklypų sandorių sudaroma ypatingai mažai. O Klaipėdos rajone situacija žemės sklypų rinkoje yra kardinaliai skirtinga - sandorių skaičius yra labai artimas Vilniaus ir Kauno rajonų sudaromų sandorių skaičiui ir lenkia Klaipėdos miesto rinką keliasdešimt kartų.
Individualių Namų Statyba Kaune Tarpukariu
Kaunas smarkiai plėtėsi: gyventojų padaugėjo 8,6 karto (nuo 18 tūkst. 1918 m. iki 154 tūkst. 1939 m.), plotas padidėjo 7,1 karto (1912 m. - 557 ha, 1939 m. - 3940 ha). Nuo 1919 iki 1938 m. mieste pastatyta per 10,5 tūkst. pastatų - vidutiniškai po 640 per metus. Maksimalus statybų pakylėjimas fiksuotas 1931 m., kuomet atsirado beveik pusantro tūkstančio naujų statinių.
Tam, kad suvoktume to laikotarpio statybų mastą, galima palyginti tokį skaičių: 2013-2016 m., tai yra per ketverius metus, Kaune pastatyti 1484 nauji gyvenamieji statiniai, iš jų 1433 - individualūs namai, o tai yra maždaug tiek, kiek 1931 metais. Kaip minima amžininkų atsiminimuose, visas miestas 1931-aisiais atrodė lyg viena didelė statybų aikštelė.
Architektė Jolita Kančienė sako, kad ne tik Kaune, bet ir visame pasaulyje nuosavas namas yra prestižo reikalas, gero gyvenimo simbolis. „Žmogui neužtenka tik keturių sienų, svarbu ir aplinka. Individualus namas turi savo aplinką, kurioje galima pratęsti savo gyvenimo erdvę. Kauniečių noras turėti nuosavą namą niekur nedingo“, - mano architektė.
VDU Sociologijos katedros lektorius, miestų sociologijos ekspertas Apolonijus Žilys tvirtina, kad individualių namų statyba - universalus procesas, kuris nėra būdingas vienam miestui ar šaliai. „Dar ir prieš tarpukarį Kaune dominavo individualių namų statyba, ji plito Vilijampolėje, Aleksote, Žaliakalnyje. Vėliau atsirado supratimas, kad individualaus namas nėra tik troba. Namas tapo suprantamas kaip geresnės gyvenimo kokybės reprezentacija. Tai tapo akivaizdu, kai plėtėsi Žaliakalnis. Jis yra geriausias priemiesčių plėtros bumo pavyzdys“, - sakė A. Žilys.
Pasak eksperto, individualus namas sietinas su vartojimu. „Namas yra individualaus gyvenimo išraiška. Tai reiškia didesnio gyvenamojo ploto paiešką. Tos šeimos, kurios gali vartoti, tai yra įstengia nusipirkti būstą, siekia įsigyti jį kuo erdvesnį. Tada stengiamasi pirkti individualaus tipo būstą, dėl to dažniausiai keliamasi į priemiesčius“, - pasakojo A. Žilys.
Paupio rajonas Vilniuje. Šaltinis: ivilnius.lt
Individualių Namų Pasiūla ir Paklausa
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, iš viso išduotų leidimų statyboms padaugėjo 56 proc., iš jų gyvenamiesiems namams statyti - 59 proc. Teigiama, kad šalyje ir toliau vyrauja individualiųjų gyvenamųjų namų statyba - jiems statyti išduota 98,4 proc. visų leidimų. Leista statyti 2 681 individualųjį namą, kurių naudingasis plotas bus 40,6 proc. didesnis nei 2017 m. pirmąjį ketvirtį.
Didžiausia konkurencija butams kyla dėl mažėjančio individualių namų ploto. Populiariausi yra miestų pakraščiai. Jei apie Vilniaus rajoną kalbėtume, tai šiaurinė miesto dalis, vakarinė miesto dalis. Kauno rajone aplinkui viso miesto pakraščius, bet labiau populiari šiaurės vakarų dalis, kuri arti pakankamai A1 greitkelio. O Klaipėdos rajone, arti miesto ribos, susisiekimas su centru geras, žemės kainos mažesnės. Jei jau šeimai reikia ne buto pakaitalo, tada žiūrimi namai, kur plotas ne didesnis 120 kv. metrų.
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia, kad matyti akivaizdi individualių namų segmento plėtra. Tai dažnu atveju tampa alternatyva butui. Atsiranda galimybės įsigyti įvairų būstą. Šiais laikais tie namai daug mažesnio ploto, racionaliau suplanuoti ir tai yra alternatyva tiems patiems butams.
Įsigyti namą, o ne butą, lietuvius vilioja ir kainos. Mat kol butų kainos Vilniuje sparčiai augo, pasak A. Antanavičiaus, nuosavų namų kainos tik nežymiai didesnės už anksčiau pasiektą dugną.
Visgi analitikai sutinka, kad bendrai skaičiuojant, individualus namas atsieis daugiau nei butas. A. Antanavičiaus skaičiavimu, kotedžas kainuotų apie 100-110 tūkst. eurų, o dar prisidėtų ir įrengimas. Tad bendra suma galėtų siekti ir 150 tūkst. eurų, kai tuo tarpu tokio paties ploto butas iki 100 tūkst. eurų.
NT ekspertai neabejoja, kad individualių namų paklausa ir toliau nemažės. Štai A. Antanavičius tikina, kad kol auga gyventojų pajamos, tol ir gyventojai bus pasiryžę įsigyti aukštesnio standarto būstą.
Kodėl žemės sklypai sulaukė daugiau dėmesio, specialistai vardijo skirtingas priežastis. Be to, ganėtinai įprasta, kad visa NT rinka suaktyvėja pavasarį. Taip pat svarstyta versija, kad žemės sklypai tampa populiarūs dėl alternatyvos juose auginti maisto produktus ir plėtoti žemdirbystės produktų verslus.
Žemės sklypų paklausos išaugimą NT agentūros „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius buvo linkęs sieti su keliomis priežastimis. Pirma, NT rinka kasmet labiau pagyvėja atėjus pavasariui, nes tai metas, kuomet žmonės vėl pradeda dairytis būstų ir sklypų. Antra, sklypų sandorių augimas stebimas visus metus, todėl tai nėra labai staigus pagyvėjimas.
Anot jo, stebima situacija rinkoje atspindi ne vienkartinę tendenciją. „Jeigu pažiūrėtume į žemės sklypų kainas Lenkijoje ar kitose į Lietuvą panašiose ekonomikose, ten dominuoja stambūs ūkiai, daug kartų didesni nei Lietuvoje ir tų pačių žemės sklypų kaina yra didesnė. Manytume, kad mūsų rinka taip pat turėtų eiti į tą pusę - turėtų stambėti Lietuvos ūkiai, jų našumas turėtų didėti ir atitinkamai dėl to bus galima daugiau mokėti už žemę“, - prognozavo pašnekovas.
Suaktyvėjus žemės sklypų prekybai, specialistai pastebi, kad pirkėjai labiau domisi didesnio ploto sklypais, pradedant nuo keleto hektarų ir baigiant dešimtimis ar net šimtais hektarų. Sklypų kaina priklauso nuo vietovės ir jų dydžių, tačiau intervalas svyruoja tarp 5-8 tūkst. litų už ha.
Pašnekovo skaičiavimais, daugiau kaip 90 proc. žemės sklypų segmento sandorių, sudaroma žemės ūkio ir namų valdų žemės tikslais, todėl teigti, kad į žemės sklypus nori keltis vien gyventojai, kuriuos išvargino gyvenimas daugiabučiuose ir aukštos šildymo kainos, negalima.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius svarstė, kad viena iš priežasčių, kodėl suaktyvėjo domėjimasis žemės ūkio paskirties sklypais, galėtų būti ta, kad nuo 2013-ųjų įsigalios naujasis žemės mokesčio įstatymas, kuomet žemės sklypai bus apmokestinami ne nuo nominaliosios, o nuo rinkos vertės.
M. Statulevičius pridūrė: „Tie užsieniečiai, kurie norėjo nusipirkti sklypus žemės ūkio paskirties veiklai, jau tai padarė ir tai daro, nes yra visos prielaidos verslo įmonėms su užsienio kapitalu ar valdymu įsigyti šituos sklypus ir čia apribojimų didelių kaip ir nėra. Manau, kad geriausi sklypai, kurie domino užsieniečius, jau yra greičiausiai įsigyti“.
tags: #kada #sklypu #namu #statybai #parduodama #daugiausiai