Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose. Viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų yra balansas, kuris sudarymo dieną tiksliausiai atspindi įmonės turtą. Tačiau balanse nurodoma turto vertė nebūtinai yra reali, ypač ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu.
Materialiojo turto skirstymas
Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą (paprastai ilgiau nei metus) ir kurio vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje naudojamas trumpiau nei vienerius metus pajamoms uždirbti. Trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.
Svarbu pažymėti, kad turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine, bet kalendorine prasme. Tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, nepriklausomai nuo jo kainos.
Trumpalaikis materialusis turtas naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus, o jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie, pavyzdžiui, naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavimui.
Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, atsargomis ir mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.
Trumpalaikio turto klasifikacija
Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažniausiai išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais aktyvais, galinčiais greitai tapti grynaisiais pinigais.
- Trumpalaikį nefinansinį turtą.
Trumpalaikis finansinis turtas yra likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet ir investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai ir trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę sudaro gautinos sumos, atsargos ir sumokėti avansai.
Mažavertis turtas: apskaitos ypatumai
Įsigytas mažavertis turtas registruojamas įsigijimo savikaina. Dažnai kyla klausimas, ką daryti, kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). Pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis, kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.
Nereikėtų nusižengti minimalios ilgalaikio turto vertės reikalavimui ir jį registruoti kaip ilgalaikį turtą ir nudėvėti dalimis.
Pavyzdys: Nupirkti du galvučių ir raktų komplektai, vieno vertė 80 eurų. Bendra pirkinio vertė - 160 eurų. Ilgalaikio turto minimali vertė pasirinkta 150 eurų. Taigi, abu komplektus kartu galime priskirti ilgalaikio turto grupei ir į apskaitą įtraukti kaip vieną vienetą.
Kai yra daug trumpalaikio turto ar keletas materialiai atsakingų asmenų, reikia spręsti, ar tvarkyti ir kaip tvarkyti tokio turto apskaitą. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto turi būti nurašytas į sąnaudas. Atrodo, lyg ir prarandama turto kontrolė, nes jo nelieka apskaitoje.
Mažavertis turtas ir jo apskaitos variantai:
- Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte. Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
- Kiekinė mažaverčio turto apskaita. Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių.
- Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturi ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.
Trumpalaikio turto rodikliai
Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą, kad galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.
Svarbiausi rodikliai:
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus, atsižvelgiant į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.
Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:
- Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
- Nebaigtos vykdyti sutartys.
- Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
- Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
- Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.
Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais, yra klasifikuojami balanso viršuje. Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:
- Grynieji pinigai;
- Pinigų ekvivalentai;
- Trumpalaikės investicijos;
- Gautinos sumos;
- Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
- Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz., draudimo įmokos).
Pagrindinės trumpalaikio turto kategorijos
Yra išskiriamos keturios pagrindinės trumpalaikio turto kategorijos:
- Pinigai ir jų ekvivalentai.
- Trumpalaikės investicijos.
- Gautinos sumos.
- Atsargos.
Šis trumpalaikis turtas apima visus kompanijoje esančius grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus, pavyzdžiui: grynieji pinigai, trumpalaikiai indėliai banke, trumpalaikės investicijos (obligacijos, pinigų rinkos fondai ir kiti vertybiniai popieriai, kurių galiojimo terminas yra mažesnis nei vieneri metai). Trumpalaikės investicijos yra nukreiptos į mažai rizikingas ir labai likvidžias finansines priemones. Šias investicija galima greitai paversti grynaisiais pinigais. Pinigai ir jų ekvivalentai yra naudojami atsiskaityti su klientais, grąžinti skolas, sumokėti palūkanas ir mokesčius, įsigyti žaliavas, atnaujinti įrangą, vykdyti kompanijos plėtrą ir t.t.
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra neapmokėtos sąskaitos, kurias kompanija pateikė savo klientams už parduotas prekes ir paslaugas ir už kurias klientas turi atsiskaityti per metus. Kitaip tariant, gautinos sumos yra pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytos pajamos, už kurias dar nėra sumokėti grynieji pinigai. Gautinos sumos - tai pinigai, kuriuos kompanija tikisi gauti iš savo klientų, tačiau visuomet yra tikimybė, kad ne visi klientai pilnai atsiskaitys. Gautinos sumos, kurių kompanija nebesitiki atgauti vadinamos „abejotinomis gautinomis sumomis“.
Svarbu atkreipti dėmesį į kompanijos gautinų sumų ir pardavimų ryšį. Jeigu gautinos sumos didėja daug greičiau nei pardavimai, tai reiškia, kad kompanijai nesiseka surinkti pinigų iš savo skolininkų.
Individualios veiklos trumpalaikis turtas
Individualios veiklos turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas individualioje veikloje ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už gyventojo nusistatytą kainą. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams per nusidėvėjimą, deklaravus tokį turtą deklaracijos FR0457 formoje.
Iki veiklos vykdymo pradžios įsigyto trumpalaikio turto (pvz., įrankiai ir pan.) vertė negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Jeigu ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tuo pačiu metu, kurį įsigytas, tada turi būti skaičiuojamas sąlyginis nusidėvėjimas.
Turto klasifikavimas ir ilgalaikis turtas
Svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu, tai yra firmos prestižas, patentai, licencijos, tai teikia įmonei realią naudą.
Įmonei svarbu turėti informaciją apie turto naudojimą. Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimas pagal jo naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje.
Ilgalaikis turtas laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis - tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų.
Tuo tarpu ilgalaikis turtas naudojamas ne vieną, bet kelis ataskaitinius laikotarpius.
Ilgalaikio turto rūšys:
- Žemė, pastatai ir įrengimai.
- Nebaigta kapitalinė statyba.
- Nematerialus turtas.
- Ilgalaikės finansinės investicijos.
Įsigijimo vertė arba pradinė įsigijimo kaina tai yra pagrindinių priemonių įvertinimas tomis kainomis, kuriomis jie buvo pirkti. Pagrindinių priemonių vertės sumažėjimas dėl nusidėvėjimo ir laiko veiksnių įtakos įvertinamas per nusidėvėjimą.
Suma, kuria pagrindinės priemonės nusidėvi iš esmės yra įmonės ūkinės veiklos išlaidos.
Nebaigtą kapitalinę statybą sudaro neužbaigti statyti pagrindiniai turto objektai (pavyzdžiui, neužbaigti pastatai, nesuremontuoti įrengimai).
Nematerialus turtas - viena iš ilgalaikio turo rūšių. Jis neturi materialaus pavidalo ir dažniausiai išreiškia įmonės teises naudotis tam tikra informacija ar turtu. Šios vertybės yra užpajamuojamos joms įsigyti padarytų išlaidų dydžiu arba sąlygine verte.
Ilgalaikės finansinės investicijos sudaro įmonės neapyvartinio turto dalį. Tai ilgesniam laikui, daugiau nei vieneriems metams, į kitas įmones įdėtos lėšos. Investicijų laikotarpiu šios lėšos nedalyvauja įmonės apyvartoje. Ilgalaikės finansinės investicijos susidaro įsigyjant kitų įmonių akcijų, obligacijų, suteikiant kitoms įmonėms ilgalaikes paskolas arba įdedant lėšas kitokia forma.
Trumpalaikis turtas apima grupę straipsnių, atspindinčių trumpiau nei vienerius metus įmonėje naudojamą turtą. Pinigais laikomi pinigai įmonės kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke bei kai kurie vertybiniai popieriai. Trumpalaikėmis investicijomis laikomi ttrumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas.
Būsimos arba iš anksto apmokėtos išlaidos - išlaidos, kurios įmonėje buvo padarytos prieš gaunant atitinkamą paslaugą ar gaunant teisę naudotis tam tikru turtu, susijusiu, pavyzdžiui, su nuoma.
Turto ir nuosavybės ryšys
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaityti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, tai yra apibūdinama, kas konkrečiai steigiant įmonę įdėjo turtą.
Jei visą turtą įdeda savininkai, tai jiems priklausys ir įmonės ūkininkavimo rezultatas, gaunamas naudojant visą įmonės turtą. Taigi savininkų nuosavybė versle atspindi tai, ką jie investavo į savo įmonę ir ką gavo iš jos veiklos disponuodami visu turtu.
Be savininkų įdėto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Tuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė, kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei skolintojai.
Dažniausiai mokėtinas sumas ir įsipareigojimus suvokiame kaip pasiskolintą materialų turtą, pvz.: skolą bankui ar tiekėjams. Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais. Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pvz.: įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas. Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu.
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ii kam priklauso įmonės turto. Apskaitoje negali egzistuoti turtas be nuosavybės ar nuosavybė be turto. Viskas, kas priklauso įmonei, yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo įmonė disponuoja.
Finansinės atskaitomybės turinys
Finansinei atskaitomybei priskiriamos penkios finansinės ataskaitos. Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius kontroliuojančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įstaigoms ir kitoms.
Metinę finansinę atskaitomybę rengia visos įmonės. Tačiau įmonė rengia tarpines ataskaitas - ketvirtinės finansinės atskaitomybės formas. Ataskaitose atsispindi esminiai įmonių veiklos, jų turto bei nuosavybės elementai.
Finansinės atskaitomybės parengimo principus reglamentuoja tarptautiniai apskaitos standartai.
Pagrindiniai finansinės atskaitomybės principai:
- Suprantamumo
- Tinkamumo
- Patikimumo
- Pilnumo
- Esmingumo
- Atsargumo
- Pasekmumo
- Palyginamumo
Balansas
Balansas - tai ataskaita, kurioje apibendrinami duomenys apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus konkrečiai datai. Jame nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso.
Tiek turtas, tiek įmonės įsipareigojimai nevienalyčiai.
Balanso struktūra:
- Ilgalaikis turtas
- Trumpalaikis turtas
Parengta pagal: Finansinė apskaita ir mokesčiai, Rasa Jurkštienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro finansinės apskaitos konsultantė, 2017-07-24
tags: #trumpalaikio #turto #klasifikavimas